Idėją, jog darbuotojų atlyginimų dydis yra tiesiogiai susijęs su verslo sėkme socialiniame tinkle „Facebook“ iškėlė „Tele2“ atstovas spaudai Andrius Baranauskas.
Kaip pavyzdį jis pateikė „Tele2 įmonę” – prekybos sektoriuje mokami didžiausi atlyginimai, o tuo pačiu ir uždirbamas pelnas tarp mobiliojo ryšio operatorių.
„O kodėl? O todėl, kad visą darbą juk daro žmonės. O jei žmonėms leidi dirbti ir užsidirbti, ką gauni? Gauni darbuotojus, kurie vertina savo darbo vietą. Kurie, atitinkamai, stengiasi dėl kliento. Ir tokiu būdu padeda įmonei klestėti – net tada, kai įmonė yra kainos lyderis“, – rašė jis.
Naujienų portalas tv3.lt nusprendė paklausti verslininkų bei ekonomistų, ar tokia teorija tikrai veikia.
K. Juščius: iš nuostolių mokėdamas didelius atlyginimus sėkmingu netapsi
AB „Auga Group“ valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius neatmeta, kad ryšys tarp didelių įmonių ir įmonės sėkmės yra, tačiau derėtų žvelgti iš kitos pusės. Jo nuomone būtent jau pasiekti sėkmingos įmonės rezultatai ir leidžia mokėti didelius atlyginimus.
„Įmonė negali pradėti iš kito galo. Jei nuostolinga įmonė moka didelius atlyginimus, mažai tikėtina, kad ateityje bus sėkminga. Kai iš nuostolių mokami dideli atlyginimai, tai tos kompanijos degina investuotojų pinigus, kaip pavyzdžiui „Tesla“ pardavinėdama automobilius į nuostolį“, – juokauja K. Juščius.
Pasak jo, sėkmingai dirbančių įmonių atlyginimai yra sėkmingos veiklos rezultatas, kurią sukuria geri darbuotojai.
„Jei jau įmonė yra sėkminga ir gali didelius atlyginimus mokėti, tai ji tą ir turi daryti, nes išlaikys gerus darbuotojus, juos motyvuos ir pritrauks naujus talentus. Dėl to ilguoju laikotarpiu tai jiems pagelbės tapti tokiais pat sėkmingais, kaip vakar ar užvakar. Negalima kad įmonė uždirbtų milijardus, o darbuotojai skurdžiais būtų, tai neveda prie nieko. Kaip ir taisyklė, kad sėkmingų įmonių mokančių gerus atlyginimus šliejasi ir geriausi darbuotojai“, – sako jis.
Verslininko teigimu, kiekvienos įmonės sėkmės formulė priklauso nuo skirtingų sektorių. Pavyzdžiui, paslaugų sektoriuje sėkmingas restoranas bus tas, kurio savininkas turės gerą uoslę maistui, o štai bankiniame sektoriuje jau gali prireikti ir visai kitų dalykų, pavyzdžiui pažangių technologijų.
„Gali būti vadovas su vizija arba kuris puikiai kopijuoja kitus. Yra tokių kompanijų, kurios nukopijuoja gretimą verslą, padaro kažką kito ir sėkmingai veikia. Ne visi gali būti kaip „teslininkai“, kad raketas paleidžia į kosmosą ir susigrąžina“, – šmaikštauja K. Juščius.
A. Avulis: dideli atlyginimai Lietuvai svarbūs, tačiau sėkmingam verslui to nepakaks
Nekilnojamojo turto projektų plėtros bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis tv3.lt juokauja, kad pats yra savininkas įmonės, kuri moka didesnius atlyginimus, tad prieštarauti tokiai teorijai negalėtų. Vis dėlto, jis išskiria du dalykus.
Pirmiausia, jis pripažįsta, kad atlyginimai Lietuvoje tikrai per maži ir reikėtų juos didinti.
„Žmonės emigruoja, o jie emigruoja dėl mažų atlyginimų. Mes turime suvokti, kad tai problema ir atlyginimus reikia didinti tol, kol nebebus to noro emigruoti. Aš esu šalininkas, kad atlyginimai turi būti geri Lietuvoje ir tikiu, kad ir taip bus, čia tik laiko klausiamas: ar mums reikia metų, ar 5, ar 7, kol pasieksime tą lygį. Bet iš kitos pusės sakyčiau, kad sėkmė versle turi daug kitų dedamųjų dalių ir nereikėtų taip suprimityvinti, kad tai tik atlyginimai“, – sako jis.
Tad bendrovės sėkmė, vis dėlto, pasak A. Avulio priklauso nuo kompanijos darbo išradingumo ir kūrybingumo bei rūpinimosi klientais.
„Ar tai tiesiogiai proporcinga atlyginimo dydžiui, drįsčiau abejoti. Be abejo, už didesnį atlyginimą visada gali geriausius darbuotojus atsirinkti ir tada jie ženkliai geresnes paslaugas gali teikti, didesnį efektyvumą pasiekti, racionalesnius sprendimus pasiūlyti. Ryšys yra. Bet vienareikšmiškai sakyti, kad kompanija sėkminga bus, kai didelius atlyginimus mokėsi, tikrai dar daug dedamųjų yra.
Gali būti nesėkmingų kompanijų su dideliais atlyginimais ir sėkmingų kompanijų su gerokais mažesniais atlyginimais. Daug priklauso viskas nuo kompanijos vadovo, kaip jis sugeba motyvuoti kitus darbuotojus ir reikia suvokti, kad žmonėms motyvacija ne visada yra pinigai. Žmonėms tiesiog patinka, kad su jais gerai ir pagarbiai elgiamasi, kai jų darbas vertinamas, sudaromos sąlygos augti ir tobulėti, tai motyvuoja. Tada gali mokėti didelį atlyginimą, bet elgtis nelabai pagarbiai, nemotyvuoti žmonių dirbti ir tai gali sudaryti tokias sąlygas, kad tiesiog jie nepasieks gerų rezultatų“, – tikina A. Avulis.
Jo nuomone, didelė atsakomybė krenta ir ant vadovo pečių, kuris turi būti aiškus lyderis ir uždegti visą komandą, tuomet galima tikėtis gerų rezultatų.
Svarbiau kvalifikacijų kėlimas, o ne atlyginimų didinimas
Kalbintas ekonomistas bei „Verslio Lietuvos“ atstovas taip pat įvardija sėkmingo verslo paslaptis, tačiau tai – anaiptol ne atlyginimai. „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas teigia, kad dideli atlyginimai labiau naudingi darbuotojų atrankos metu, kuomet leidžia įdarbinti geresnius darbuotojus, tačiau tyrimai atskleidžia, kad mokant didesnius atlyginimus, žmonių produktyvumas neišauga.
„Žmonės jau pripratę prie savo funkcijų ir gali aptingti, prarasti motyvaciją. O kitas dalykas, svarbu investuoti į savo darbuotojus, kelti kvalifikaciją, kad tokiu būdu jie kurtų didesnę vertę, ir tada jiems atlyginimus galima kelti. Atlyginimų kėlimas neturėtų vykti savaime, bet turėtų būti susietas su kažkokiais rezultatais, rodikliais darbuotojo kvalifikacijos pasikeitimu.
Žmogiškasis kapitalas nėra vienintelis įmonės turtas, bet tai pats svarbiausias. Tai plačiau žiūrint į visą pasaulį galima priežastingumo ryšį matyti valstybėse. Tose, kuriose žmonės turi geresnes kompetencijas bei įgūdžius, tai tos valstybės ir turtingesnės, daugiau pridėtinės vertės sukuria ir didesnius atlyginimus moka. Tai ne tik valstybei, bet ir patiems verslams reikia į tai reaguoti ir kelti kvalifikaciją žmonių, didinti našumą ir motyvaciją“, – komentuoja ekonomistas.
„Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Gytis Morkūnas prideda, kad įmonių sėkmę lemia veiklos efektyvumas ir darbo našumas, tačiau jeigu įmonė veikia sėkmingai nebūtinai ji moka aukštus atlyginimus darbuotojais.
Jis nurodo, kad darbuotojams mokami atlyginimai priklauso ne nuo įmonės sėkmės, o situacijos darbo rinkoje ir darbdavio įvaizdžio.
„Tam tikrose srityse konkurencija dėl darbuotojų yra itin aštri, pvz., informacinių technologijų (IT) sektoriuje, todėl net nedidelės, pelno negeneruojančios IT bendrovės yra priverstos mokėti gana aukštus atlyginimus IT specialistams. Ir gali būti visai priešingai – pelningai veikiančios mažmeninės prekybos bendrovės niekada nepasižymėjo aukštais atlyginimais, nes darbo rinkoje turi didesnę reikalingos darbuotojų kvalifikacijos pasiūlą“, – teigia G. Morkūnas.
Pasak jo, kitas svarbus įmonių atlyginimų politikos veiksnys yra darbdavio įvaizdis.
„Neatsitiktinai yra sakoma, kad geidžiamas darbdavys daug nemoka – tai yra įmonės pasirinkta strategija. Toks darbdavys investuoja į savo, kaip darbdavio, pas kurį gera dirbti, įvaizdį, kuria papildomą vertę darbuotojams, kuria patogią darbo aplinką, motyvacines sistemas, bet didesnių atlyginimų, nei galėtų, darbuotojams nemoka. Tokia darbdavio strategija pasiteisina pritraukiant talentus ir išlaikant darbuotojus“, – atskleidžia G. Morkūnas.
