Kaimyninėse šalyse po truputį senka morkų, burokėlių, kopūstų atsargos. Pakankamai šių daržovių prisiauginę Lietuvos ūkininkai didžiąją dalį tikisi eksportuoti, vietos rinkose šios daržovės jau brangsta.
Bulvių augintojai žmonių negąsdina. „Rusija dar nepaprašė iš mūsų nė vienos bulvelės,“ – tikino stambus Šiaulių rajono ūkininkas.
Akcijinės bulvių kainos
Gal ir teisybę sako. Tačiau vasario viduryje Šiaulių miesto daugiabučių namų kiemuose tvyrojo įtampa. Vos prieš kelias savaites nuslūgus didiesiems šalčiams, gyventojai su dideliu įtarumu žiūrėjo į atvežamas bulves: gal jos sušalusios, gal neskanios, kad tokiu metų laiku pardavinėjamos akcijinėmis kainomis. Didžiausias 30 kg maišas būdavo parduodamas už 23 litus, o dabar atvežamas į kiemą po 18 litų už maišą.
Kita įtampos priežastis – į Rusijos rinką pradėti eksportuoti morkos, burokėliai, kopūstai. Gal tarp jų atsiras ir bulvių? O tai reiškia, kad vietos rinkoje bulvių kainos kils. Dabar į kiemus bulves vežančių augintojų laukiama kaip tikrų maitintojų.
Ir pasirinkimas – didžiulis. Vienas ūkininkas pasiskelbė atvažiuosiantis šeštadienį apie 16 valandą, nepatingėjo į kiekvieną pašto dėžutę reklaminių popierėlių primėtyti, o kitas pabraukšt – spaudžia durų skambučio mygtuką apie 10 valandą ryto be jokios reklamos: „Mano bulvės geresnės“.
Vežti iš Šilalės į Šiaulius apsimoka
Žemaitis Algimantas, ūkininkas iš Šilalės, bulvėmis buvo apsodinęs du hektarus. Derlius buvęs neblogas, todėl ir kainos pirkėjams pavasarį neišaugusios taip, kaip pernai. Vežti į Šilalės į Šiaulių taip pat apsimoka. Žemaitis tai patvirtindamas kelis kartus energingai linkteli galva. Tik ne į turgų, nes ten šalta stovėti, ir daržovė minusinėje temperatūroje gali pašalti. Naudingiau po namus vežioti ir į rūsius žmonėms sunešioti.
Taigi du vyrai vaikšto po butus, siūlydami bulves. Vienas sėdi mašinoje.
Ūkininkas savo bulves giria. Nors jos pamaišytos, bet ir „Vineta“, ir „Venta“ vienodai skanios. Viena bėda, kad nedidelių maišelių, į kuriuos susveriama po 10 kg bulvių, tąkart buvo nedaug. Vos septyni. Kiti maišai didesni – po 35-37 kilogramus, ir kainuoja po 30 litų. Apytikriai po 80 centų už kilogramą. Žmogui pirkti tokį didelį kiekį ir laikyti nešaltame rūsyje – nepasimoka, o ūkininkui neapsimoka su 10 kg maišiukais terliotis.
„O bulvės nepašalusios?"– nepalieku ramybėje ant virtuvinės kėdės besiraitantį ūkininką. Oj, ne, mašinoje turi pasistatę dujų balioną. Ūkyje taip pat buvo šiltai laikomos.
Šildėsi elektra
Eligijus – stambus ūkininkas iš Meškuičių, kasmet apsėjantis bulvėmis apie 30 hektarų žemės.
„Laimė, kad bulvės nepašalo, – pasakojo meškuitiškis ūkininkas. – Laikau jas specialiame šakniavaisių daržovių sandėlyje. Patalpas šildžiau elektra. O ką darysi? Nesinori susigadinti nei bulvių veislės, nei ūkininko vardo.“
Prieš pat šalčius ūkininkas tarsi žinodamas iš lauko pusės apšiltino pastato sienas. Tik vieną paliko nešiltintą, nes iš tos pusės pavasarį statys priestatą. Pasak ūkininko, nuo aruodo iki sienos – 10 cm oro tarpas, tačiau prie sienos gulėjusios bulvės pašalo. Dabar jos išrūšiuotos, atskirtos nuo gerų. Nuostoliai nedideli – nebus nė procento visų sugadintų bulvių.
Derliumi ūkininkas Eligijus taip pat nesiskundė. Buvęs vidutinis. Po 20 tonų iš hektaro. Išbandytas veisles perka valgyklos, kavinės, miesto daugiabučių namų gyventojai.
Prie mikroautobuso trepsintys daugiabučio gyventojai „Šiaulių kraštui“ pasakoja: „Patogu. Nusipirkai 30 kilogramų maišą prie namo durų. Nunešė jas į rūsį. Nei turguje stovėti, nei mašinos iš garažo varyti. Žiemą juk nevažinėji. Ir vaikai išsibarstę: kas Vilniuje, kad Londone. Neprisiprašytum.“
Ūkininkai prognozuoja, kad iki gegužės mėnesio bulvių nepritrūks. O štai birželis jau nebeaiškus. Antra vertus – jei sugebėtum prognozuoti rinką, taptum milijonieriumi.
2010-aisiais Rusiją užklupo didelės sausros, ir 2010-2011 metų sezoną lietuviai masiškai eksportavo bulves. Vietos rinkoje tokiu metų laiku bulvių kilogramas kainavo daugiau nei litą. Praėjusieji metai rusų bulvių augintojams buvo geri, ir rusai patys užsiaugino pakankamai bulvių. Todėl miesto daugiabučių kiemuose padaugėjo lietuvių ūkininkai, turinčių viltį parduoti bulves, tegu ir akcijinėmis kainomis.
Bulvių iki pavasario neturėtų pritrūkti
Emilija Rimeikienė, Šiaulių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja:
– Kaimo žmogus, pats auginantis bulves, visada atskirs pašalusią daržovę nuo nepašalusios.
Kaip pasižiūrėti maiše, kai jis supakuotas, užrištas? Pirmiausia siūlyčiau didelių maišų nepirkti. Nusipirkite 5–10 kg maišiuką. Patiks, galėsite nusipirkti daugiau. Be to, patarčiau nepirkti iš nepažįstamų žmonių, nepaliekančių jokių savo koordinačių. Šiaulių krašto ūkininkai prisiaugino gerų veislių ir kokybiškų bulvių. Pasirinkti yra iš ko.
Užauginti bulves nėra lengva. Ar prilijo, ar sausra, ar veislė prasta, ar spragšiai kankina – viskas lemia bulvių derlių. Kad bulvių derlius būtų geras , turi kas 3 – 4 metus atnaujinti sėklinę medžiagą, ir dirva privalo būti gerai ištirta.
Ūkininkai, auginantys bulves rinkai, privalo būti registruoti Fitosanitariniame registre. Tuo tikslu reikia kreiptis į Augalininkystes tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių regioninio skyriaus.
Todėl pirkdami bulves apsižiūrėkite, ar maišai suženklinti etiketėmis. Tokį maišą nusipirkę galėsite būti ramūs. Bent jau žinosite, kur ieškoti bulvių augintojo.
Pavasarį bulvių neturėtų pritrūkti. Nebent atsidarytų vartai į Rusiją.
Užrašė Laimutė Zimkienė