Kaip trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija, Prezidentūroje vykusiuose apdovanojimuose apdovanota ir Jurbarko rajono savivaldybė, ji, lyginant su pernai metais, padarė didžiausią pažangą ir reitinge pakilo per 34 pozicijas.
Žaliausia pripažinta Panevėžio miesto savivaldybė surinko 68,89 taško iš 100 galimų, ji pirmauja atliekų ir žiediškumo, susisiekimo, klimato kaitos valdymo ir vandens kokybės srityse.
Anot ministerijos, savivaldybė vykdo daug įvairių žaliųjų visuomeninių iniciatyvų, bendruomenės aktyviai įtraukiamos į atliekų prevencijos bei teritorijų planavimo sprendimus.
Panevėžys turi parengęs tvarios miesto plėtros strategiją, į kurios kūrimą buvo įtraukti miesto gyventojai. Savivaldybėje atskirai surenkamos maisto ir tekstilės atliekos, tarybos sprendimu yra uždrausta renginių metu prekiaujant naudoti vienkartinius plastikinius gaminius.
Pažymima, jog Panevėžio miesto Kniaudiškių parke 2023 metais įgyvendintas kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo projektas. Itin didelė dalis Panevėžio gyventojų yra prijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, tiekiant geriamąjį vandenį jo beveik neprarandama.
Energetikos srityje, pasak ministerijos, savivaldybė pirmauja elektromobilių įkrovimo stotelėse esančių prieigų skaičiumi, mieste nutiesta daug dviračių takų.
„Neabejoju, kad šiandienos apdovanojimai įkvėps tiek kiekvieną asmeniškai, tiek ir mūsų savivaldybių bendruomenes ir toliau siekti aukščiausių aplinkos apsaugos, tvarumo standartų, imtis lyderystės ir dar ambicingesnių aplinkosauginių iniciatyvų, – pranešime cituojamas Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas.
Tuo metu Jurbarko rajono savivaldybė parodė gerus rezultatus energetikos, susisiekimo bei atliekų ir žiediškumo srityse, savivaldybėje vienam gyventojui tenka nedidelis mišrių komunalinių atliekų kiekis, taip pat atskirai surenkamos maisto ir tekstilės atliekos.
Didelę dalį savivaldybės elektros energijos sektoriuje sudaro atsinaujinanti energetika, visos joje eksploatuojamos viešojo transporto priemonės yra varomos alternatyviaisiais degalais.
Aplinkos ministerija abiem savivaldybėms įteiks po dovaną – išmanųjį suoliuką, ant kurio praeiviai galės ne tik prisėsti, bet ir pakrauti savo išmanųjį telefoną.
Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas aplinkos ministro Simono Gentvilo iniciatyva trečius metus sudaromas savivaldybių aplinkosaugos lyderystei įvertinti ir pamatuoti, stiprinti savivaldybių konkurencingumą, skatinti Vyriausybės programos nuostatų ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą.
„Šis reitingas – atspindys, kaip Lietuvos savivaldybių bendruomenės ir administracijos vertina aplinkosaugą. Džiugu matyti nuolat didėjančias Lietuvos savivaldybių ambicijas ir lyderystę, nes pasauliniai sprendimai įmanomi tik su vietos iniciatyva“, – pranešime cituojamas S. Gentvilas.
Aplinkosaugos reitingo vertinimo kriterijus kūrė Aplinkos ministerijos specialistai, išorinių konsultantų komanda ir nepriklausoma, iš skirtingų sektorių atstovų sudaryta ekspertų komisija. Šiemet reitingą sudaro 49 vertinimo kriterijai atliekų ir žiediškumo, energetikos, statybos ir teritorijų planavimo, susisiekimo, klimato kaitos politikos, aplinkos ir vandens kokybės, biologinės įvairovės bei aplinkosauginio sąmoningumo srityse.
Didelė duomenų dalis, atspindinti savivaldybių parengtas strategijas, taikomas praktikas ir iniciatyvas, buvo surinkta apklausus savivaldybes. Likusi dalis duomenų, susijusių su konkrečiais rodikliais, buvo surinkta iš valstybinių įstaigų ir įmonių.
