Apie planus transformuoti Valstybinę miškų urėdiją (VMU) į akcinę bendrovę buvo kalbama dar praėjusiais metais – pagal pirminį planą, urėdija į akcinę bendrovę (AB) turėjo būti pertvarkyta dar iki 2023 metų pabaigos. Tiesa, nuo šio plano buvo atsitraukta – dabar svarstoma VMU į akcinę bendrovę pertvarkyti iki 2024 m. pabaigos.
AB statuso suteikimas reikštų, jog verslas galėtų įsigyti įmonės akcijas ir įgyti gerokai didesnę įtaką bendrovės valdyme.
Šie planai piktina aplinkosaugininkus. Štai aplinkosaugininkė Monika Jotautaitė, sukūrusi 17 tūkst. parašų surinkusią peticiją „Skubiai sustabdyti ir uždrausti miškų kirtimą plynai“, sausį vykusios spaudos konferencijos metu piktinosi, jog Vyriausybės planas Valstybinę miškų urėdiją paversti akcine bendrove oficialiai įteisintų urėdijas traktuoti kaip pelno siekiančią įmonę, o ne valstybės saugotiną gamtos turtą.
Panašią nuomonę anksčiau išsakė ir kitas aplinkosaugininkas – sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta.
„Lietuvos valstybiniai miškai šiandien tapo keleto skirtingų interesų grupių pasipelnymo šaltiniu. Priimant reikšmingus sprendimus dėl visų mūsų turto – miškų naudojimo neatsižvelgiama į mokslininkų pasiūlymus, visuomenės nuomonę, jos poreikius bei valstybės interesus. Niekas neturi teisės sudaryti išskirtinių sąlygų grupei suinteresuotų asmenų naudoti miško išteklius savo reikmėms visuomenės bei valstybės sąskaita“, – teigė G. Šniukšta.
G.Kniukštos nuomone, urėdijų sunaikinimas buvo didelių neigiamų pokyčių Lietuvos miškuose pradžia.
,,Praėjus daugiau nei 6 metams po miškų valdymo reformos, galime atsakingai pareikšti, kad neskaidri ir nekompetentingai vykdyta miškų valdymo reforma deklaruotų tikslų nepasiekė, o miškų urėdijų sunaikinimas buvo ne tik didžiulė, bet ir nusikalstama veikla, kuriai įtaką padarė suinteresuoti stambiosios medienos pramonės atstovai“, – kalbėjo G. Kniukšta.
Socialdemokratai nepritaria urėdijų vertimu akcine bendrove
Kritiką valdantiesiems lieja ir socialdemokratai. Antradienį seime vykusios spaudos konferencijos „Kas liks iš miško po S. Gentvilo reformų? Girininkijų stambinimas, UABizacija ir kitos naujienos“ metu, Seimo narys Kęstutis Vilkauskas piktinosi, jog didelės vertės valstybinis turtas (miškai) galės atsidurti akcininkų valdybos rankose.
„Nereikia pamiršti šių svarbių dalykų – verčiant urėdiją akcinę bendrove, atsiras papildomi akcininkai, pavyzdžiui, su medienos verslu susijusios įmonės. Miškai yra didžiausias valstybės turtas – vertinamas keliasdešimt milijardų eurų“, – kalbėjo socialdemokratas.
Socialdemokratas taip pat priminė, jog iki šiol akcininkams sudaryta galimybė įsigyti valstybinės įmonės akcijas nebuvo įgyvendinta itin sėkmingai. Kaip pavyzdį jis pateikė didžiausio elektros ir dujų tiekėją Lietuvoje – įmonę „Ignitis“.
Nors „Ignitis“ priklauso valstybei, S. Skvernelio vyriausybė buvo nusprendusi įtraukti „Ignitis“ akcijas į biržos prekybos sąrašą. Nuo to laiko 25,01 proc. įmonės akcijų priklauso privatininkams. Nepaisant milijoninių pelnų, gyventojams elektra stabiliai brangsta.
„Kas gali paneigti, kad kaip ir Igničio atveju, gali atsirasti ne valstybinis kontrolės paketas valstybiniuose miškuose, bet dalis akcijų biržos prekybos sąraše, motyvuojant tuo, kad taip bus efektyviau valdomi Lietuvos miškai. Akcijos bus parduotos, bus siekiama pelno ir didesnio kapitalo, o ne efektyvesnio miškų tvarkymo, jų išsaugojimo“, – piktinosi K. Vilkauskas.
„Sustokite, padarykite pauzę, nedarykite skubotų sprendimų“, – į Aplinkos ministeriją kreipėsi socialdemokratas.
Peikia ir kitus sprendimus
Tiesa, aplinkosaugininkų ir opozicijos atstovų netenkina ne tik planai versti urėdiją akcine bendrove.
„Padidinta valstybinių miškų kirtimo norma, sumažėjo darbuotojų skaičius, eiguvų (eiguliai) neliko. Kitaip sakant, dabar miškininkas varomas iš miško“, – kalbėjo K. Vilkauskas.
Socialdemokratai dėl šių kaltina ne tik dabartinius valdančiuosius. Anot LSDP Aplinkos komiteto pirmininko, miškininkas Algirdo Pieniutos, nesėkminga buvo ir Sauliaus Skvernelio vyriausybės 2017 m. pradėta miškų reforma. Tuo metu buvo panaikinta eigulių institutas (prižiūrėjęs miškų eiguvas), o girininkijų skaičius po reformos sumažėjo beveik per pusę – iš 337 liko 192. Tai reiškė, jog girininkijos gerokai padidėjo, o darbuotojų skaičius tik toliau mažėja.
„Šiandien yra ženkliai sumažėjęs miškuose dirbančių specialistų skaičius, atlyginimai yra nekonkurencingi – siekia apie 1300 eurų į rankas. Tokias algas siūlo ir didieji prekybos centrai salės darbuotojams“, – teigė A. Pieniuta.
Socialdemokrato teigimu, vis mažiau jaunuolių renkasi studijuoti miškininkystę, tad ateityje specialistų trūks dar labiau.
„Dar 2013 m. buvo apie 80 studentų, kurie studijavo miškininkystę viename kurse. 2020 m. siekė apie 10, balansavo ties riba, kur studijų programa buvo uždaryta.
Miškų fakultetas sulaukia tokio stojančiųjų skaičiaus, kaip kunigų seminarija. O vien miškų savininkų yra apie 300 tūkst.“, – kalbėjo socialdemokratas.
A. Pieniutos nuomone, nepaisant skambių šūkių, nacionalinis miškų susitarimas realiai nepakeitė miškų politikos tikslų.
„Ši vyriausybė pradėjo labai skambiai – tokiu grandioziniu projektu, siekiu iš esmės susitarti dėl miškų politikos. Ir kas iš to išėjo? O gi nieko. Buvo aišku, jog jeigu nebus susitarta dėl miškų panaudojimo, nebus susitarta dėl visų kitų punktų“, – aiškino A. Peniuta.
Savo ruožtu A. Peniuta siūlo sukurti valstybinį fondą, kurio lėšos būtų skiriamos valstybinių miškų plotų didinimui.
„Reikėtų numatyti fondą, kurį panaudojant galėtume didinti valstybinių miškų plotus. Kodėl gi valstybė negalėtų plėsti savo valstybinių miškų plotų, investuodama?“, – klausė A. Peniuta.
Šiai minčiai pritaria konferencijos metu pasisakęs miškininkas, Lietuvos miškininkų sąjungos valdybos narys Aidas Piguriūnas
„Visiškai pritariu nuskambėjusiai minčiai – mums reikėtų galvoti, kaip valstybinė įmonė galės didinti miškų plotus. O tai nieko bendro su AB neturintys dalykai“, – sakė A. Piguriūnas.
Valstybinių miškų urėdija – kitokios nuomonės
Reaguodamas į pasirodžiusią informaciją, susijusią su planuojamu VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) teisinio statuso keitimu į akcinę bendrovę, VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė komentavo:
„VMU pakeitus teisinį statusą į akcinę bendrovę, miškai išliks konstitucinė valstybės nuosavybė, o bendrovė juos valdys patikėjimo teise, kaip valdo ir dabar, miškai nebus investuojami į bendrovės įstatinį kapitalą.
Vadovaujantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės rekomendacijomis, Lietuvos Respublikos Seimo sprendimais, Lietuvoje veikiančias valstybės įmones pertvarkyti į akcines bendroves, taip užtikrinant įmonės valdymo sprendimų depolitizavimą, lankstumą ir greitį.
Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių plane nurodytas ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos pertvarkymas į akcinę bendrovę, kurio įgyvendinimo terminas numatytas 2024 m. gruodį. Šis pertvarkymas padės užtikrinti paprastesnį įmonės administravimą, efektyvų turto valdymą, plėtros galimybes, dar geresnį rizikų valdymą ir leis užsitikrinti patrauklesnes skolinimosi sąlygas, garantuojant stabilią grąžą akcijų savininkui – valstybei.
Vertę pajus ir darbuotojai, nes atsiras platesnės galimybės pritraukti ir išlaikyti reikalingas kompetencijas sudarant konkurencingesnes darbo sąlygas ir taikant lankstesnę motyvavimo sistemą. Pasikeitus VMU teisiniam statusui, įmonėje bus ir toliau stiprinami skaidrumo, antikorupcijos reikalavimai ir taikomi aukščiausi atskaitingumo valstybei ir visuomenei standartai. Taigi, pakeitus teisinį statusą, bus užtikrintas veiklos tęstinumas įmonei ir toliau sėkmingai vykdant dabartinę veiklą ir suteikiant naujas galimybes augti, pritraukti kompetentingus darbuotojus ir taip didinti grąžą valstybei.“
Vizija – neaiški
Spaudos konferencijos metu pasisakęs Lietuvos žaliųjų partijos vicepirmininkas Remigijus Lapinskas teigė, jog pritaria daugeliui anksčiau išsakytų minčių – jis taip pat nesižavi valdančiųjų darbu ir nemato aiškios ateities perspektyvos.
„Norėčiau paminėti, jog nacionalinis susitarimas dėl miškų yra sustabdytas – visiškai nekuriama ateities miškų vizija. Procesas sustojo, politinės partijos nepasirašo dėl pusiau parengto dokumento. Mes nežinome, kur mes einame.
Miškų įstatymas, kurį pasiūlė aplinkos ministerija yra labai toli nuo tobulybės ir jam priekaištų turi įvairiausi ekspertai, suinteresuotos grupės. Valstybinių miškų urėdijos reforma yra iš principo nepabaigta – jos rezultatai netenkina. Nebeliko asmeninės miškininko atsakomybės už konkretų miško plotą. Minėta eigulių grandis yra iš viso panaikinta, girininkijos sustambintos“, – piktinosi R. Lapinskas.
Lietuvos žaliųjų partijos atstovo nuomone, šiuo metu tikrai nėra tinkamas laikas galvoti apie miškų urėdijos atvėrimą akcininkams.
„Saugumų teritorijų plėtra taip pat nevyksta – nevykdome ES vizijos, turėti tam tikrą skaičių griežtai saugomų teritorijų, tam tikras teritorijas kurios atliktų apsauginę, rekreacinę funkciją. Nematome jokių pokyčių ar pasirengimo. Miškas taps tiesiog stovinčia mediena, kurią reikia pasiimti, uždirbti pelną. Užmirštame visas kitas miško funkcijas.
Toje pelkėje rengti Valstybinės miškų urėdijos perėjimą į AB yra pavojinga, per daug pavojinga“, – perspėjo Lietuvos žaliųjų partijos vicepirmininkas.
Siūlo pasiremti kitų šalių patirtimi
Konferencijoje pasisakęs miškininkas, Lietuvos miškininkų sąjungos valdybos narys Aidas Pivoriūnas, taip pat nepritaria urėdijos transformacijai į AB. Jo teigimu, atvėrus urėdiją akcininkams, bendrovei rūpėtų tik pelnas, aplinkosaugos sąskaita.
„Tenka stebėti viešoje erdvėje, jog AB yra panacėja, išgelbėjimas nuo visų bėdų. Jeigu ir atsirastų Lietuvoje akcinė miškų valdymo bendrovė – yra visiškai akivaizdu, kad jos dėmesys būtų nukreiptas į piniginės grąžos generavimą. Būtų patenkinamas tik ekonominis veiksnys“, – kalbėjo A. Pivoriūnas.
„Pelno generavimas ir biudžeto papildymas pinigais iš miškų nėra pati savaime vertybė. Vertybė yra užtikrinti gerą ateities miškų būklę, didinti miškų vertę“, – pridūrė miškininkas.
Miškininkas siūlo pasiremti ir kitų šalių patirtimi – anot specialisto, Latvijoje miškus jau 20 metų prižiūri valstybinė AB, o rezultatai nedžiugina.
„Remiantis kitų šalių patirtimis matome, jog subalansuoti tinkamą aplinkosaugą kartu su finansiniais veiksniais sekasi ypatingai sunkiai. Latvija AB turi virš 20 metų ir vis dar ieško to balanso. Jeigu AB ir atsiras, mes aukosime aplinkosaugą, per daug išnaudosime gamtą“, – perspėjo miškininkas.
„Pelno generavimas ir biudžeto papildymas pinigais iš miškų nėra pati savaime vertybė. Vertybė yra užtikrinti gerą ateities miškų būklę, didinti miškų vertę“, – pridūrė miškininkas.
Anot miškininko, kitų šalių patirtys taip pat rodo, jog visai nebūtina miško priežiūrą palikti akcinei bendrovei.
„Estijoje miškus prižiūri viešoji įstaiga. O Suomijoje konstitucijoje įtvirtinta, jog yra „valstybės specialiojo statuso miškų įmonė“ – tai yra neliečiama. Ir nereikia kas penkis metus ieškoti kažkokių būdų reformuoti“, – paaiškino miškininkas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Nebeliks nieko, pamatysit
Tik kai atsibusit, nesuprasit kodėl tylėjot ir leidot tokioms padugnėms su naikinti mūsų žemę
