Nepaisant to, kad Balkanų migracinis maršrutas oficialiai uždarytas jau 12 mėnesių, Austrijos vidaus reikalų ministras Hansas-Peteris Doskozilas ir jo kolega iš Slovėnijos Boštjanas Šeficas tvirtina, kad „vartai į ES“ tebeveikia.
Manoma, kad atėjus pavasariui ir gerėjant oro sąlygoms Graikijoje įstrigę migrantai bandys pajudėti į šiaurę. H. Doskozilas įspėja, kad žmonės iš Turkijos ir toliau atvyksta „netrukdomai“. Taigi, Ankaros susitarimas su Europos Sąjunga dėl migrantų srauto sumažinimo neduoda planuotos naudos.
Austrijos ministras nurodo, kad jo šalis ir toliau stiprins sienos apsaugą bendradarbiaudama su kitomis Balkanų valstybėmis bei Vengrija, Lenkija, Čekija. Tai būtina, nes migrantų kelias per Balkanus „nėra uždarytas“.
Kelių užtvaros Balkanuose nulėmė, kad Graikijoje ir kitose tranzitinėse šalyse „užstrigo“ daug pabėgėlių. Paviešintame naujausiame ES sienų ir pakrančių apsaugos tarnybos FRONTEX raporte patvirtinama, kad nepaisant „efektyvaus Balkanų migrantų kelio uždarymo“ 2016-ųjų metų pavasarį, migracijos srautų sustabdyti nepavyko. Vien oficialiais duomenimis 2016 metais į Europą iš Azijos, Afrikos ir Viduriniųjų Rytų atvyko 382 tūkstančiai nelegalių migrantų. Tarnybos „rizikos analizėje 2017-iesiems“ pabrėžiama, kad maršrutas šiek tiek pasislinko į vakarus ir vis daugėja persikėlimų per jūrą. Raporte taip pat įspėjama, kad auga ir iš Afrikos maršrutu Libija-Italija atvykstančių migrantų skaičius. Italijos turimi duomenys tai patvirtina – praėjusiais metais šalyje registruotas didžiausias atvykėlių skaičius. Kalbama apie dagiau nei 182 tūkstančius žmonių.
Dar viena svarbi tendencija – tarp pabėgėlių vis didėja pažeidžiamiausiųjų – moterų ir vaikų.
Pabėgėlių globos organizacijos ir migracijos proceso tyrėjai sako, jog su Balkanų migracijos keliu ir jo uždarymu susiję skaičiai nestebina.
„Migracija negali būti sustabdyta tol, kol nepašalinamos priežastys, verčiančios žmones palikti savo namus. Tai karai, skurdas, gamtos išnaudojimas“, - mano mokslininkė Sabine Hess.
Kultūros antropologė ir pasienio režimų ekspertė S. Hess vertino pabėgėlių kelio per Balkanus situaciją nuo jo oficialaus uždarymo 2016-ųjų metų pavasarį iki rudens. S. Hess tvirtina, kad šimtai pabėgėlių ir dabar kiekvieną dieną atvyksta į Centrinę Europą senuoju keliu per Makedoniją ir Serbiją arba iš Turkijos per Bulgariją ir Serbiją. S. Hess ir jos komanda nustatė, kad nuo 2016-ųjų kovo aptarinėjamas migrantų Balkanų kelias tapo „sudėtingesnis, brangesnis ir pavojingesnis“. Tai reiškia, kad keliaujant šiuo maršrutu ne tik suvaržomos geresnio gyvenimo ieškančiųjų teisės, bet ir laukia griežtos pareigūnų patikros bei nuolatinė grėsmė būti pagrobtiems, užpultiems ar apiplėštiems siautėjančių mafijos grupuočių.
Europos valstybės, siekusios uždaryti migracijos kelius, taip pat pablogino ir pabėgėlių situaciją. Vienas iš pavyzdžių – Vengrija, kuri nusprendė prieglobsčio ieškotojus apgyvendinti konteinerinėse stovyklavietėse.
Tuo metu Vokietijoje nepavyko patvirtinti įstatymo, galėjusio leisti greičiau atlikti deportacijas į Maroką, Tunisą ir Alžyrą. Šalies vidaus reikalų ministras Thomas de Maizière pareiškė, kad tai buvo „bloga diena, kuomet nubrauktos pastangos sustabdyti nelegalią migraciją“.
