Dažnai girdime sakant: nėra politinės valios. Reformoms, žmonių gyvenimo sąlygų gerinimui, apsivalymui. Tai ypač aktualu sunkmečiu.
Sustatykime taškus ant „i“: politinės valios nėra tada, kai mūsų pačių išrinkti valdžios atstovai dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenori deramai atlikti savo darbo. Tuomet atsiranda nuasmenintas terminas „politinė valia“. Atseit, niekas konkrečiai ir nekaltas. Pasižiūrėjus atidžiau pasirodys, jog už šios formulės slypi paprasti dalykai. Kiekvieno politiko asmeninis apsisprendimas. Kažkas nori ramaus gyvenimo, kažkas nenori pyktis su galingais politikos kaimynais, kažkas siekia daugiau asmeninių tikslų ir nėra pasirengęs drąsiems veiksmams, kažkas turi tamsių dėmių biografijoje ir t.t. Taigi, paaiškėtų, kad už tokio „neryžtingumo“ dažniausiai slypi prisitaikėliškumas, užsienietiškai tariant, konformizmas.
Prisiminkime Premjero A.Kubiliaus saulėlydžio iniciatyvą ir kuo ji baigėsi. Rezultatas tiesiog pavyzdinis – biurokratų nesumažėjo. Vienintelis pasiekimas, kad jų ir nepagausėjo. Toks štai teigiamas rezultatas. Tuomet gerbiamas Premjeras prieš televizijos kameras keistai šyptelėjo ir tarstelėjo kažką apie biurokratijos galią.
Kurgi stringa taupymo ir biurokratų armijos mažinimo politinės iniciatyvos? Pirmiausia, tai ministerijų ministrų pavaduotojų (kaip jie besivadintų) ir departamentų vadovų lygmuo. Net paskirtas politinis ministras dažniausiai negali pramušti šio biurokratijos skydo (matyt, nelabai ir nori tai daryti). Ką jau bekalbėti apie ministrus iš pačių ministerijų aplinkos. Pvz., diplomatas Užsienio reikalų ministras V.Ušackas savo pavaduotojais pasiskiria vien profesionalius diplomatus. Vadovybėje nėra nė vieno politiko. Tokių paskyrimų „politinė valia“ praktiškai lygi nuliui. Tiksliau, ji netgi turi minuso ženklą, nes nukreipta pirmiausia savosios aplinkos poreikiams tenkinti.
Tačiau kitose žinybose negeriau. Imkime Žemės ūkio ministeriją, kuriai vadovauja politikos profesionalas K.Starkevičius. Ir ten biurokratija puikiausiai atsilaiko. Nors yra puikiai žinoma, kas dirba, o kas tik imituoja darbą. Esu kalbėjęs su vienu šios ministerijos pareigūnu – darbo bitele. Šis man paporino, kad, atseit, atleidus 50 proc. ministerijos darbuotojų, darbas visiškai nenukentėtų. Nes vieni dirba, o kiti užsiima tuo, kad asmeninėms reikmėms naudoja skyrių telefoniniam ryšiui skirtus limitus.
Ministras privalėtų šiuos dalykus žinoti. Premjeras privalėtų matyti visumą ir priimti būtinus sprendimus, neatsikalbinėjant ir nesišaipant „į ūsą“.
Iki šiol konservatorių vadovaujama koalicija turėjo bent formalų alibi. S.Daukanto aikštės ankstesnis šeimininkas blokavo permainas, tegul ir netiesiogiai atstovaudamas įvairių klanų interesus.
Turime naują prezidentę, kuri deklaruoja turinti politinės valios veikti. Tai džiugina. Nes jau vien toks kalbėjimas yra nemažas pasiekimas ir politinė valia savaime. Tačiau kalbėjimo neužtenka – reikia darbų. Pašalinti du VSD vadovo pavaduotojai – gera šio darbo pradžia.
Tačiau vien Prezidentė visų darbų nudirbti negali. Reikalinga labai aiški ir nedviprasmiška vyriausybės pozicija bei kryptingas darbas. Suformavus „politinę valią“ yra būtina ją ‚atnešti“ iki ministerijų departamentų vadovų lygmens ir žemiau. Politikai turi tapti realiais politikais, formuluojančiais uždavinius biurokratijai. Kad neliktų vietos valstybininkams ir į juos panašiems, kurie gali tarpti tik ten, kur susiformuoja politinis vakuumas, pas mus vadinamas „politinės valios trūkumu“. Jei šios valios stinga politikams, ji atsiranda kitoje vietoje – pas „valstybininkus“.
Visos valstybinio gyvenimo grandys turi atlikti joms priskirtą darbą. Politikai tam turi visas galimybes. Tiesiog konkreti asmenybė valstybiniame poste turi turėti valią ir aiškų vidinį nesavanaudišką motyvą darbui. Ši asmenybės valia, kaip charakterio savybė ir pagimdo tą neapibrėžtą substanciją, kuri vadinama politine valia. Net vienas žmogus mūšio lauke yra karys. Tai tikiuosi įrodys prezidentė D.Grybauskaitė. Netiesa, kad prezidentui stinga įgaliojimų. Juokinga, kai taip kalbama apie politiką – valstybės vadovą, skiriantį Generalinį prokurorą ir VSD vadovą.
Juolab keista būtų kalbėti, kad galių ir įgaliojimų neturi premjeras. Šis savo rankose laiko visas vykdomosios valdžios gijas ir grandis. Tai tik politiko valios, kaip charakterio savybės ir atlikimo technikos klausimas. Technika yra aiški, bent jau turėtų būti aiški mūsų politikams. Pirmiausia, politiko darbą turi dirbti politikai. Antra, biurokratai turi vykdyti. Jei nevykdo – būtina į jų vietas pastatyti atsakingesnius. Atrodo, kad šios valios premjerui A.Kubiliui pristinga.
Valstybė yra pasiekusi pavojingą irimo ribą ir nebėra laiko delsti. Žmonės laukia iš politikų valios ir darbų.
