Metiniame pranešime Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė didžiausias šalies piktžaizdes, bet recepto, kaip jas ravėti, nebuvo.
Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė skaitydama metinį pranešimą pabrėžė, kad karas ir okupacija tapo nebe istoriniais terminais vadovėliuose, o realia grėsme Europos žemyne.
„Pastarosiomis dienomis žodžiai „laisvė“, „nepriklausomybė“, „suverenitetas“, „teritorinis vientisumas“ ir „taika“ įgavo naują vertę. Daugiau nei pusę amžiaus taikiai sugyvenusi Europa – ir už tai gavusi Nobelio premiją – vėl susidūrė su agresija. Karas ir okupacija tapo nebe istoriniais terminais vadovėliuose, o realia grėsme Europos žemyne. Išgyvendami tai, kas vyksta Ukrainoje, dar kartą įsitikinome, kokia trapi yra laisvė“, – ketvirtadienį Seime skaitydama paskutinį šios kadencijos metinį pranešimą teigė prezidentė. Anot jos, Ukrainos pamoka – įpareigojimas visiems visomis išgalėmis saugoti savo laisvę.
„Pasipriešinti ar prisitaikyti? Šį sprendimą teks priimti visiems – ir pasaulio galingiesiems, ir kiekvienam žmogui, – teigė šalies vadovė. – Grėsmės akivaizdoje visi perkainojome savo vertybes. Ir, neabejoju, kiekvienoje širdyje nubudo pareiga – pirmiausia savo artimui, o drauge ir savo Tėvynei.“
Anot prezidentės, pradėjus Lietuvos pašonėje demonstruoti galią ir provokacinius veiksmus, pasitikrinome savo užsienio politikos įdirbį. „Pasitikrinome ir nustojome bijoti. Esame ne vieni su mūsų nenuspėjama kaimynyste, – teigė ji ir pridūrė, kad Lietuva ir kitos šalys jau dabar patiria atvirą informacinį karą. – NATO gynybos planai neapgins mūsų nuo dezinformatorių, melo ir provokacijų.“
Atsparumą propagandos mašinai, pasak D. Grybauskaitės, turime išsiugdyti patys. Antraip net nekalta Sovietų Sąjungą šlovinanti dainelė gali virsti atvira destrukcija. „Informacinėmis atakomis apšaudomoje Lietuvoje viešumas yra veiksmingiausias atkirtis. Čia stipriausias mūsų skydas galėtų būti atsakinga pilietinė šalies žiniasklaida, kuri nepagarbą mūsų valstybei priimtų kaip asmeninį iššūkį ir nepraleistų nepasitikėjimą Lietuva sėjančių melo strėlių“, – kalbėjo prezidentė ir kreipėsi į žiniasklaidos savininkus, vadovus bei žurnalistus, „į kiekvieną asmeniškai“, prašydama padėti žmonėms „atskirti melą nuo tiesos“.
Kiek vėliau šalies vadovė pareiškė, jog ne mažiau nei Rusijos „Gazprom“ Lietuvos žmones apiplėšinėja vietos oligarchai. Jos teigimu, šiandien korupciniai sandoriai driekiasi nuo statytinių Energetikos ir Aplinkos ministerijose, savivaldybėse iki daugiabučių namų bendrijose. „Buvęs rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį. Šis darinys apiplėšinėja šalies žmones ne ką mažiau nei „Gazprom“, kuriam jau permokėjome 5 mlrd. litų“, – tvirtino D. Grybauskaitė ir pridūrė, kad, pažabojusi interesų grupių piktnaudžiavimą energetikos sektoriuje, kuriame sukasi 12 mlrd. litų, Lietuva taptų konkurencinga ir klestinčia Europos valstybe.
Prezidentė pasidžiaugė, kad atsirado pirmieji nepriklausomi šilumos gamintojai, buvo išskaidytas šilumos ir kitų komunalinių paslaugų teikimas, tačiau penkerių metų pastangos sumažinti kainas, pasak jos, vis dar yra nepakankamos.
„Kai kuriuose regionuose ne savivaldybė valdo šilumos tiekėjus, o šilumos oligarchai diktuoja sąlygas vietos valdžiai ir gyventojams. Todėl labai rimtai svarstytinas dalies šilumos ūkio didžiuosiuose miestuose perėmimas valstybės žinion. Pagaliau turi atsirasti ir viena bendra šilumos ūkio programa valstybėje. Padėti Lietuvai sustiprėti ekonomiškai ir apsiginti nuo grobstytojų – mūsų visų bendras reikalas“, – tvirtino D. Grybauskaitė.
Metinį Prezidentės pranešimą politikai ir apžvalgininkai vertina nevienareikšmiškai, o gavusieji velnių suskubo teisintis.
Lietuvos oligarchai nežino, apie kurį iš jų prezidentė kalbėjo
Algirdas Sysas, Seimo vicepirmininkas (Socialdemokratų partijos frakcija) „Lietuvoje yra ir kitos valstybės valdymo grandys, bet kažkodėl jos gauna tik kritikos, o viską yra padariusi viena institucija – prezidentūra. Neišgirdau nė vieno kritikos žodžio apie tai, ko nepadarė prezidentūra“, – po ketvirtadienį Seime prezidentės D. Grybauskaitės perskaityto penktojo metinio pranešimo „Balsas.lt“ savaitei sakė A. Sysas. „Prezidentė teigia, kad jos reikalavimu atkurtos sunkmečiu sumažintos pensijos. Bet pirmiausia jos buvo atimtos, prezidentei pasirašius antikonstitucinius įstatymus“, – komentavo Seimo vicepirmininkas. Anot jo, metiniame D. Grybauskaitės pranešime daug optimizmo, tačiau stigo konkretumo. „Paminėti ir oligarchai, ir sukčiai, ir machinatoriai, bet gal reikėtų vieną kartą paminėti ir kokią pavardę? Lietuvos oligarchai pasimetę – nežino, apie kurį čia kalbama. Mes ne Ezopo laikais gyvename, kad kalbėtume bendriniais vardais“, – ironizavo A. Sysas.
Tai geriausias prezidento metinis pranešimas iš visų iki šiol skaitytų
Jurgis Razma, TS-LKD frakcijos Seime seniūno pirmasis pavaduotojas „Tai, ko gero, geriausias metinis pranešimas iš visų, kuriuos iki šiol skaitė Lietuvos prezidentai, – negailėjo pagyrų prezidentei D. Grybauskaitei J. Razma. – Aš pastebėjau, kad visi įdėmiai klausė – ir tie, kurie gerbia prezidentę, ir tie, kurie nelabai ją mėgsta.“ J.Razmos nuomone, pranešime nebuvo vengta kritikos ir toms institucijoms bei sritims, už kurias atsakinga pati prezidentė. „Sakykime, kritika Valstybės saugumo departamentui, kad nesiima grėsmių prevencijos, kritika prokuratūrai. Bet kas gali „užmesti“, kad prezidentė pati atsakinga už šias institucijas, tačiau buvo sąžiningai pasakyta, kaip yra“, – teigė jis. Konservatorius pridūrė manąs, kad prezidentės raginimas po 5 metų šalies gynybai skirti 2 proc. BVP – uždavinys, kurį įgyvendinti realu.
Ar tai, kad atėjo pavasaris, irgi prezidentės nuopelnas?
Romas Lazutka, prof., ekonomistas, socialinės politikos specialistas
„Pasakyti, kad kalta korupcija ir oligarchai, valstybės vadovui per maža. Žmonės tai mato patys, pavyzdžiui, kas mėnesį apmokėdami sąskaitas už šildymą, komunalines paslaugas. Prezidentė turėtų pasakyti, kas buvo daroma, kas padaryta ar nepadaryta, o ne tik konstatuoti“, – atsakydamas į klausiamą, ko pasigedo metiniame pranešime, sakė R. Lazutka.
Prezidentės metiniame pranešime jis sakė pasigedę gilesnės kai kurių problemų, tarp jų ir sveikatos apsaugos sistemos, analizės. „Paskelbta „didelė naujiena“, kad eidami pas gydytojus daug kas į kišenę įkiša dešimtinę. Nereikia būti 5 metus prezidentu, kad tai sužinotum“, – sakė jis. Socialinės politikos specialistas pabrėžė, kad „dažnai valdžia tegali įvardyti esamas problemas, pasakyti, kad yra pilna piktžaizdžių“, tačiau žmonės taip ir neišgirdo, ką valdžia daro, kad tai pasikeistų.
Į kritiką sureagavo Gediminas Grina, valstybės saugumo departamento generalinis direktorius
Atsakydamas į prezidentės D. Grybauskaitės kritiką, jog vykstantis informacinis karas ir atvira agresija neprivertė VSD imtis veiksmingos grėsmių prevencijos, G. Grina pareiškė, kad jo vadovaujama įstaiga dirba „pagal turimus resursus ir laikosi vien dėl darbuotojų profesionalumo“, o departamento darbą riboja lėšų trūkumas.
Į žurnalistų klausimą, ar neketina trauktis, jis atsakė: „Aš nesu politinio pasitikėjimo pareigūnas, mano darbą vertina Valstybės gynimo taryba ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas“.
Andrius Janukonis ICOR valdybos pirmininkas
Metiniame pranešime nešykštėjusi kritikos oligarchams, prezidentė D. Grybauskaitė pareiškė, kad „buvęs rubikoninis „Ikoras“ tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo. Šis darinys (...) apiplėšinėja šalies žmones ne ką mažiau nei „Gazpromas“.
Atsakydamas į kritiką A. Janukonis išplatino pranešimą, kuriame be kita ko rašoma: „Nesiveldami į rinkiminio laikotarpio retoriką pažymime, kad ICOR įmonių grupė nei vandens, nei šilumos netiekia, o atliekų verslą pardavė. Šilumos ir vandens kainas Lietuvoje nustato valstybė“.
Pozityvus pranešimas Nerijus Mačiulis, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas
„Pranešimas buvo labai pozityvus. Atkreiptas dėmesys į Lietuvos privalumus, pasiekimus“, – „Balsas.lt savaitei“ sakė N. Mačiulis. Tačiau džiaugtis energetine nepriklausomybe, pabrėžia jis, dar anksti. „Prezidentė pasidžiaugė, kad nepaisant pasipriešinimo, Suskystintųjų dujų terminalas šiemet bus baigtas, ir tai bus energetinės priklausomybės nuo Rusijos pabaiga. Bet mes patys pasigaminame labai mažai elektros energijos, pavyzdžiui, pernai didžiąją dalį importavome iš Rusijos, todėl iki tikros Lietuvos energetinės nepriklausomybės dar labai toli“, – sakė jis.
N.Mačiulis sakė atkreipęs dėmesį į tą pranešimo dalį, kurioje prezidentė kalbėjo apie kovą su korupcija. „Kyla abejonių, ar progresas kovoje su korupcija vertinamas adekvačiai. Prezidentė sakė, kad jau ištirtos 34 baudžiamosios bylos dėl neteisėto praturtėjimo, tačiau neaišku, kiek tose bylose asmenų buvo nuteista, neaišku, kiek politikų ar valstybės tarnautojų, pagautų imant kyšį ,atsidūrė už grotų“, – kalbėjo jis.
