Lietuvoje vairuotojai jautriai reaguoja dėl menkiausio automobilio įbrėžimo – šią tendenciją atspindi draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ ataskaitos, kuriose galima rasti ir nė lito nesiekiančių draudimo išmokų. Daugiausiai nedidelių žalų registruojama po susidūrimų automobilių stovėjimo aikštelėse. Rudenį susidūrimų aikštelėse skaičius ūgteli dėl suprastėjusio matomumo. Be to, draudimo ekspertai atkreipia dėmesį, jog nedidelis įlenkimas gali slėpti ir rimtesnius automobilio apgadinimus.
Draudimo bendrovės civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas pasakoja, jog gyventojai Lietuvoje savo turtą labai saugo ir vertina, todėl jautriai reaguoja į menkiausią automobilio įbrėžimą. Draudimo bendrovei „ERGO Lietuva“ kasko draudime yra tekę išmokėti 80 centų siekiančią išmoką, kai žala sudarė 300 litų 80 centų, tačiau klientas buvo pasirinkęs 300 litų franšizės dydį.
Tuo tarpu privalomajame vairuotojų civilinės atsakomybės draudime mažiausia žala ir draudimo išmoka sudarė 3 litus 10 centų. „Draudimas skirtas apsisaugoti nuo patirtų nuostolių ir nesvarbu, ar žala siekia litą, ar šimtą tūkstančių litų, draudimo bendrovės pareiga yra visas žalas atlyginti sąžiningai bei dėmesingai“, – teigia A. Pilčicas.
Pasak A. Pilčico, vertinant vidutinės eismo įvykio metu patiriamos žalos dydį, kuris sudaro 2,6 tūkst. litų, nedidelėmis žalomis galima vadinti iki 200 litų siekiančias žalas. „Tokios išmokos paprastai mokamos dėl nedidelių įlenkimų, įbrėžimų, kurių panaikinimui užtenka elementaraus poliravimo, tai pat dėl apgadintų šoninių veidrodėlių, išdužusių žibintų, apgadintų valstybinių numerių rėmelių ir pan.“, – teigia draudimo bendrovės atstovas. Nedidelės žalos sudaro daugiau nei 10 proc. visų kasko ir privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo žalų.
„Nedidelės žalos dažniausiai kyla automobilių stovėjimo aikštelėse. Didžiausias tokių žalų skaičius yra didmiesčiuose, kadangi juose automobilių koncentracija didelė, tuo tarpu vietų automobilių stovėjimo aikštelėse prie daugiabučių namų yra ribotai“, – teigia A. Pilčicas. Jis atkreipia dėmesį, kad net į menkiausius automobilio apgadinimus jautriai reaguoja tiek didelių, tiek mažų miestų gyventojai.
Automobilių stovėjimo aikštelėse automobiliai apgadinami ne tik dėl prasto matomumo, bet ir dėl išsiblaškymo, atstumo iki kito automobilio neįvertinimo. Parduotuvių aikštelėse neretai automobiliai apgadinami, į juos atsitrenkus prekių vežimėliams. Tiesa, nors vairuotojai savo turtą saugo, apie kito pagalvoja ne visuomet – vairuotojams Lietuvoje taip pat nesvetimas ir „prancūziškasis“ automobilio statymo būdas, kuomet pastumiamas tiek priekyje, tiek gale stovintis automobilis, ir taip padarę vietos pastato savąjį.
Po tokio statymo būna apibraižyti trijų automobilių buferiai. Be to, neretai automobiliai pastatomi labai arti vieni kitų ir lipant iš automobilio durelėmis trenkiama į kitą automobilį. Smulkios žalos kyla ir tuomet, kai kiemuose automobiliai pastatomi paliekant labai siaurus pravažiavimus – tuomet vairuotojai šalia stovintį automobilį apgadina bandydami patekti į savąjį arba apibraižo važiuodami pro siaurą tarpą.
Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad smulkius apgadinimus remontuojasi kasko draudimo klientai, tuo tarpu privalomajame vairuotojų civilinės atsakomybės draudime vairuotojai dažniau renkasi pinigines išmokas. „Pasitaiko, jog iš išorės apgadinimai atrodo menki, tačiau remontuojant automobilį paaiškėja, kad automobilis buvo rimtai pažeistas. Pavyzdžiui, vairuotojas kreipiasi tik dėl išdužusio žibinto, įlenkto sparno, bet vėliau paaiškėja, kad buvo pažeisti automobilio valdymo moduliai ir sugadinti kiti vidiniai elementai“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovas.
