Dar prieš dešimtmetį dažną lietuvišką kaimo sodybą puošė šalia verandos linguojantys vešlūs smidrų krūmai, o du mažylius auginanti jauna šeima iš Utenos atsikrausčiusi į Anykščių rajono pakraštį trečius metus puoselėja visą plantaciją valgomų smidrų.
Šalia sodybos keliuose hektaruose sudygę žaliuoja šviesūs ir tamsūs smidrų ūgliai. Vietiniams dar neįprastą, bet tarp gurmanų žaibiškai išpopuliarėjusią daržovę jauni augintojai vos spėja skinti.
„Nustemba, ypač kaimuose, atvažiuoja ir klausia, juos galima valgyt? Ir tada papasakoji, kad iš močiučių darželių yra valgomi, viskas gerai su jais, šiek tiek mažesni gal, bet valgomi ir labai skanūs“, – sako smidrų augintoja Kotryna Meidė.
Tiesa, lietuviškų smidrų pirkėjai kasmet pradeda laukti dar balandžio gale gegužės pradžioj, bet šiemet šaltas pavasaris jų sezoną pavėlino net keliomis savaitėmis. Tik dabar šeimai pats derliaus skynimo įkarštis – reikia spėti laiku nuimti gražiausius ūglius, o kol šparagai švieži juos nuplauti ir supakuoti.
O smidrais 26-erių smulkioji ūkininkė susidomėjo dar studijuodama daržininkystę žemės ūkio akademijoje.
„Mes smidrų patys net nebuvom ragavę, kai pradėjom auginti, pradėjom ragauti, domėtis ir pasirodė, kad vis vien įdomesnė daržovė. Norėjom kažko šiek tiek išskirtinesnio, ne burokėliai, ne kopūstai, ridikėliai, norėjom kažko išskirtinio, kad ir būtų iššūkis įvesti į rinką“, – pasakoja K. Meidė.
Ant lauko vešantys šparagai yra daugiametis augalas, derantis išties gausiai. Beje, lietuviška daržovė, pasak smidrų augintojos, nuo įvežtinių skiriasi kaip diena ir naktis. Šviežias ką tik iš daržo nuskintas šparagas visada bus traškus, maloniai salstelėjusio skonio.
„Prekybos centruose mes įpratę, kad jie šiek tiek minkštesni būna, šiek tiek pavytę, labai daug plaušų. Ir todėl visi galvoja, kad jei smidras, tai kaip pagalys. Bet lietuviškas smidras visiškai kitoks. Jeigu jis yra šviežias, jis plaušų neturi. Ir yra kaip žirnelis“, – teigia K. Meidė.
Kol kas smidrus augintojai nuima rankomis ir augina ekologiškai. Bet gera daržovių kaina viską atperka. Pradžioje sezono už smidrų kilogramą buvo prašoma keliskart daugiau nei už mėsą – net 12 eurų, šiuo metu parduodami po 9-10 eurų. Tačiau Lietuvoje užauginti šparagai paklausūs. Juos noriai užsisako ir ima vietos restoranai, kavinės.
„Sunkiausia ir brangiausia su įsiveisimu, aišku, paskui priežiūra, todėl lietuviška daržovė tikrai negali būt pigi. Bet iš esmės, kai laukas yra įveistas, ta priežiūra jau būna nebesudėtinga“, – kalbėjo K. Meidė.
Iš šeimos ūkio šie smidrai keliauja ir į Anykščius. Ant Šventosios upės užtvankos įsikūrusio „Basi Basi“ restorano virtuvės šefas dievina sezoninę virtuvę, todėl kasmet laukia ir grybų, ir smidrų pradžios.
Pasak šefo, šparagai ne tik egzotiška, bet ir be galo patogi daržovė.
„Lietuvoj tikrai daugėja augintojų ir tų šparagų kokybė daug geresnė, o vietinis produktas tikrai įdomesnis gaminimui. Man labai prie daug ko tinka vienas valgyti, virtas ir apdorotas“, – sako virtuvės šefas Ignas Višinskas.
Lietuviškų smidrų augintojai šią daržovę valgo ką tik nuskintą, o kas nori įdomesnio patiekalo, virtuvės šefas siūlo smidrus trumpai paskrudinti, išlydinti sviestą, papuošti kapotais žalumynais ir pagardinti apkeptais portabelo, šitake ar sezoniniais miško grybais.
