Antstolių vykdomose varžytinėse beveik 40 procentų parduodamų objektų sudaro žemės sklypai. Tarp jų jau atsiduria ir didelius projektus vykdančių bendrovių žemės, įsigytos už kreditus, paimtus iš bankų.
Tačiau pastarųjų atstovai tvirtina, kad jokios tendencijos nėra - į kiekvieną projektą žiūrima individualiai, o varžytinės esą yra tik kraštutinė priemonė.
"Pirmą kartą"
Artimiausiu metu Klaipėdoje varžytinėse bus bandoma parduoti dviejų stambius nekilnojamojo turto objektus uostamiestyje plėtojančių bendrovių žemės sklypus.
Šį penktadienį antstolė Brigita Tamkevičienė vykdys varžytines, kurių metu bus bandoma parduoti tris komercinės paskirties sklypus Klaipėdoje, buvusio Šaulių kaimo teritorijoje, priklausančius bendrovei "EDP Group". Pradinė 1,36-1,95 hektaro ploto sklypų kaina siekia nuo 1,04 iki 1,3 mln. litų.
Airiško kapitalo "EDP Group" prie Danės stato du sujungtus apartamentų pastatus, netoli jų, šalia senųjų sandėlių, baigia statyti poilsio ir pramogų centrą "Danės vartai". Įmonei taip pat priklauso prekybos centras "Saturnas", šalia jo esantis buvusio Odos ir venerinių ligų dispanserio kompleksas, komercinės paskirties sklypas prie Jakų žiedo tarp Vilniaus plento ir Tilžės gatvės.
"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad minėtuosius sklypus bendrovė buvo įsigijusi už "Parex" banko suteiktą paskolą.
"Jei šalia šių sklypų būtų buvęs pradėtas įgyvendinti gyvenamųjų namų kvartalo statybų projektas, mes savo ruožtu, ko gero, čia būtume statę prekybos centrą. Dabar planai buvo atidėti, o bankas nebuvo linkęs į jokius kompromisus. Įgyvendiname ne vieną projektą, tačiau su tokiu kategorišku banko požiūriu susidūrėme pirmą kartą", - sakė bendrovės vykdantysis direktorius Mantas Milinis, akcentavęs, kad kitiems projektams minėtos varžytinės jokios įtakos neturės.
Gyvenvietę dar plės
Su antstoliais susidūrė ir Žaliojo Slėnio gyvenvietės statytojai. Šį penktadienį antstolė B. Tamkevičienė organizuoja trejas pakartotines varžytines, kuriose parduodami vienam iš Žaliojo Slėnio vystytojų - Bernardui Kemundriui - priklausantys šalia minėtos gyvenvietės, Aukštkiemių kaime, esantys sklypai. Kiekvieno jų plotas siekia apie 25 arus. Dar vieną tokį B. Kemundrio sklypą iš antrųjų varžytinių bus bandoma parduoti sausio 6 dieną. Pradinė sklypų kaina siekia 22-23 tūkst. litų.
Pasak B. Kemundrio, sklypai buvo įsigyti už kreditą iš Ūkio banko.
"Sustojus nekilnojamojo turto rinkai bankas buvo informuotas apie padėtį ir pasiūlyta palaukti rinkos atsigavimo įsipareigojant grąžinti visas šio laikotarpio palūkanas. Tačiau banko vadovybė nesutiko laukti. Paprastai taip elgiamasi, kai turtas yra patrauklus ir bankas neįvykus privalomoms varžytinėms nori perimti jį savo nuosavybėn. Tada paprastai nekilnojamojo turto vertintojai "numuša" turto kainą, jį bankas paima kaip užskaitą ir dar lieka dalis įsipareigojimų", - sakė B. Kemundris.
Anot jo, minėtuose sklypuose buvo numatyta statyti kotedžus.
"Planų toliau plėsti Žaliąjį slėnį tikrai neatsisakome. Kol kas atliekame teritorijos iki Tauralaukio detaliojo planavimo darbus. Manau, kad nekilnojamojo turto rinka atsigaus po dvejų-trejų metų. Tada ir toliau plėtosime gyvenvietę - bus statoma dar apie 15 individualių namų, apie 50 kotedžų, taip pat kažkiek butų. Savo lėšomis kol kas neplanuojame nieko statyti, tačiau jei atsirastų bent pusė reikiamų interesantų naujam kotedžui, statybas būtų galima pradėti", - sakė B. Kemundris.
Statistikos nėra
Praėjusią savaitę iš 782 Antstolių rūmų internetiniame puslapyje skelbtų varžytinių, 293-ojose, arba 37,4 proc., buvo siekiama parduoti žemės sklypus. Antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė teigė negalinti pasakyti, kiek iš šių varžytinių yra inicijavę bankai - tokia statistika nevedama.
"Tačiau nekilnojamasis turtas tikrai yra tarp dažniausiai patenkančių į varžytines. Taip pat dažnai parduodamos transporto priemonės. Bet yra ir tokių atvejų, kai tenka varžytinėse pardavinėti gyvulius, pasėlius, net ir menkavertį turtą, kuris nedomina pirkėjų", - sakė D. Satkauskienė.
Anot jos, jei turtas yra įkeistas hipotekoje, varžytinių skaičius gali būti neribotas. tačiau kreditoriai tuo paprastai nebūna suinteresuoti, nes visas šis procesas kainuoja.
"Dažniausiai tokį turtą perima kreditorius. Tačiau visai realu, kad dabartinė jo rinkos kaina gali nepadengti visos skolos ir žmogus ar įmonė toliau lieka skolingas tam tikrą sumą", - sakė Antstolių rūmų valdytoja.
Jei išvaržomas turtas nėra įkeistas hipotekoje, Civilinio proceso kodekse yra numatyti du varžytinių etapai. Jei per juos daiktas neparduodamas, o kreditorius atsisako jį perimti, tai šis turtas lieka skolininkui.
"Bet tai - labiau tik teorinis atvejis, nes kreditoriai dažniausiai pageidauja turėti žvirblį rankoje, o ne briedį girioje", - teigė pokalbininkė.
"Tikrai ne tendencija"
Stasys KROPAS, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas:
Sunku komentuoti konkrečius atvejus, tačiau tikrai nėra pagrindo spekuliuoti, kad čia jau yra kokia nors tendencija. Lemia individualios aplinkybės ir konkretaus banko politika. Varžytinės - tai kraštutinė priemonė. Tačiau jei projektas bus realizuojamas tik po keleto metų ir dar stringa atsiskaitymai, bankas tikrai negali tiek laukti. Ir visam šalies ūkiui yra kenksminga, jei pinigai laikomi užšaldyti.
Bankai tikrai nėra suinteresuoti perimti turtą ir jį valdyti ar plėtoti kokius nors projektus. Jie koncentruojasi tik į savo verslą - finansines paslaugas. Nors tokių atvejų, kai niekaip neįvykstant varžytinėms bankai bus priversti perimti žemę į savo balansą, tikriausiai nepavyks išvengti. Tačiau kaip ir kada tai vyksta - nustato kiekvienas bankas atskirai.
Civilinio kodekso punktai
Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jei jie prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, jis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
Pirmosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 proc. nustatytos turto kainos.
Iki varžytinių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją.
Paskelbęs varžytines neįvykusiomis, antstolis išieškotojui raštu pasiūlo paimti neparduotą turtą. Jeigu išieškotojas atsisako paimti šį turtą, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytinių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia antrąsias varžytines.
Antrosios varžytinės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios, bet parduodamo turto pradinė kaina sudaro 60 proc. nustatytos jo kainos.
Jeigu neįvyksta ir antrosios varžytinės, antstolis išieškotojui pasiūlo pasiimti neparduotą turtą už neįvykusiose antrosiose varžytinėse skelbtą pradinę parduodamo turto kainą. Jeigu išieškotojas atsisako paimti jam perduodamą turtą, jis grąžinamas skolininkui.
Pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui.
Neparduotą iš varžytinių turtą grąžinus skolininkui, išieškojimas gali būti nukreipiamas bendra tvarka į kitą skolininkui priklausantį turtą.
Martynas VAINORIUS
