Seimas išklausė Nacionalinės sveikatos tarybos (NST) metinį pranešimą, kuriame buvo įvertinta visuomenės sveikatos būklė. Jį komentuoja Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Pirmiausia reikia pasidžiaugti, kad Lietuvos sveikatos politikams pavyko pasiekti, kad toks pranešimas aukščiausiame šalies lygyje yra aplamai skaitomas. Nelabai žinau kitos šalies, kur kasmet būtų privalomai skaitomas toks pranešimas parlamente. Ir tai, be abejonės, daro įtaką valstybės žmonėms, politikams ir Vyriausybės nariams, kadangi iš pirmų lūpų išgirstama apie esamą situaciją. Sunku tikėtis, kad atsakingi pareigūnai atskirai atsisėdę imsis susipažinti su statistiniais duomenimis, sveikatos problemomis. Nacionalinis pranešimas tiek Lietuvos medikams, tiek visuomenei yra labai svarbus. Kitas dalykas – pirmą kartą per mano septynerių metų Seime praktiką parlamento nariai ramiai ir dėmesingai išklausė pranešimą ir rodė didžiulį susidomėjimą. Anksčiau daugelis iš jų tą valandą, skirtą metiniam pranešimui, laikydavo vos ne laisvalaikiu.
Tikiuosi, kad Seimo nariai išgirdo NST pavojaus signalus. O kad išgirdo, galima daryti išvadą ir dėl to, kad prieš tą metinį pranešimą Seimas priėmė kelis visuomenės sveikatai labai reikšmingus įstatymus. Pirmą kartą mano praktikoje Seimas iš medikų, kurių buvo pilna salė, – visas Lietuvos sveikatos elitas, – ir Nacionalinės sveikatos tarybos išgirdo padėką ir susilaukė plojimų už tai, kad buvo priimta keletas teisingų teisės aktų. Pirmiausia yra padidintas sveikatos finansavimas. Nuo metų pradžios yra priimtos Tabako kontrolės įstatymo pataisos – uždrausta rūkyti viešose vietose, kavinėse, restoranuose. Ir jau yra pirmieji rezultatai. Apie 17 proc. žmonių, pagal apklausos duomenis, kurie anksčiau ėjo leisti laiką į kavines ir ten rūkydavo, sumažino surūkytų cigarečių skaičių. Jeigu per pusę metų sulaukėme tokių rezultatų, tikimės, kad per keletą metų rezultatai bus dar geresni.
Priimta keletas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų. Pagal anksčiau priimtas pataisas savivaldybėms suteikta teisė riboti alkoholio pardavimo laiką, jeigu į jas kreipiasi bendrija, bendruomenė ar gyventojai; neseniai priimtose pataisose apribotas alkoholio pardavimo laikas prekybos taškuose, kurie yra įrengti daugiabučiuose. Negalima bus prekiauti ilgiau kaip iki 22 val.
Pats reikšmingiausias sprendimas, kurį priėmė Seimas, tai, kad buvo gerokai apribota visų alkoholinių gėrimų reklama nuo 8 val. ryto iki 23 val. vakaro. Dėl to iš Nacionalinės sveikatos tarybos sulaukėme daugiausiai padėkos žodžių ir tikimės, kad prezidentas šio įstatymo nevetuos.
Dar vienas sprendimas – prieš mėnesį Seimas kitus metus paskelbė Blaivybės metais. Daugelis abejojo, ką tai galėtų duoti, o aš jau dabar matau rezultatus. Vien tai, kad ta Sveikatos reikalų komiteto iniciatyva buvo palaikyta, tokie metai paskelbti ir jau mėnesį kasdien apie tai kalbama (ir mes esame nuolat žurnalistų kalbinami), apie tai įvairiais lygiais diskutuoja visuomenė, jau yra teigiamas rezultatas. Reikalausime Vyriausybės, kad paruoštų išsamų priemonių planą, programą dėl blaivybės metų, į kurią, be abejo, turėtų įeiti reklamos draudimas – per keletą metų visiškai uždrausti alkoholio reklamą, apriboti alkoholio pardavimą, uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais degalinėse, sumažinti alkoholio pardavimo taškų skaičių ir padidinti alkoholio kainą, stiprinti kovą su kontrabanda ir į kaimus ir miestelius sugrąžinti kultūrą. Toje programoje turi būti numatyta, per kiek metų Vyriausybė įsipareigoja renovuoti visus kultūros namus ir juose įrengti sporto ir užimtumo kambarius, kuriuose jaunimas ir vyresni žmonės galėtų atėję žaisti šachmatais, biliardą ar šiaip bendrauti, kultūringai leisti laiką. Reikia ištraukti jaunimą iš rūsių, nes dalis jaunimo, gyvenančio miesteliuose ir kaimuose, treniruojasi rūsiuose – kilnoja sunkumus, nemažai dėmesio skiria savo kūno tobulinimui, bet tai priversti daryti antisanitarinėmis sąlygomis.
Vyriausybė dar turėtų numatyti tam tikrus moksleivių švietimo tobulinimo momentus. Yra priimtas Visuomenės sveikatos įstatymo paketas, kuris nurodo, kad nuo kitų metų savivaldybėse bus steigiami visuomenės sveikatos biurai ir jiems numatoma skirti atskirą finansavimą. Tiems biurams bus pavesta teisė analizuoti sergamumą toje savivaldybėje, organizuoti sveikos gyvensenos ugdymą, mokymą. Už tai buvo atsakinga Sveikatos ministerija, bet matom, kad programos buvo įgyvendinamos blogai, jos nepasiekė kiekvieno žmogaus. Nuo šiol tą funkciją turės vykdyti savivaldybė, gaudama atskirą finansavimą. Tikiuosi, kad už poros-trejeto metų, kai pradės veikti savivaldybių sveikatos biurai ir jie užsiims visuomenės ugdymu, sveikos gyvensenos propaganda, metiniame pranešime Seimo nariai išgirs daug optimistiškesnius rezultatus.
O šio pranešimo skaičiai nedžiugina – sutrumpėjo vidutinė gyvenimo trukmė – ir vyrų (daugiau kaip 1 metus), ir moterų (3 mėnesiais); dar labiau padidėjo gyvenimo trukmės skirtumas tarp vyrų ir moterų; padidėjo sergamumas plaučių susirgimais. Tai keisti, nelaukti duomenys – nuo 2001 iki 2005 m. sergamumas ir mirtingumas plaučių ligomis padidėjo 71 proc. O didžiausios problemos – mirtingumas dėl širdies kraujagyslių (54 proc.), piktybinių navikų (18 proc.) ir traumų (16 proc.). Šios trys problemos sudaro 85 proc. visų mirčių priežasčių. Akivaizdu, kad lėšas reikia koncentruoti į tas sritis.
Atrodo, kad Seimo nariai suprato, jog ne vien medikai sumažins sergamumą. Rodikliai gana blogi, bet yra ir teigiamų dalykų. Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje pradėjo didėti gimstamumas, nepaisant, kad visuomenė sensta, nemažai jaunų žmonių išvykus (tikiuosi laikinai) į užsienį uždarbiauti. Praėjusiais metais Lietuvoje gimė daugiau kaip pusė tūkstančio naujagimių daugiau negu užpraėjusiais metais.
Dar vienas džiuginantis skaičius – gerokai sumažėjo savižudybių. 2005 m. Lietuvoje nusižudė daugiau kaip 1300 žmonių, praėjusiais metais – kiek daugiau nei 1000. Žinoma, tai dar vis dėlto tragiški skaičiai, bet mažėjimas akivaizdus. Sumažėjo kūdikių iki 1 m. mirtingumas, kas yra vienas iš sveikatos sistemos kokybės rodiklių. Šis Lietuvos rodiklis yra vienas geriausių ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pasaulyje. Tas rodiklis rodo, kad mūsų sistema yra kokybiška, susitelkę mes sugebam įgyvendinti programas. Ir tai viena sėkmingiausių pastarųjų dešimtmečių programų. Visa sistema šlubuoja dėl kitų dalykų – dėl labai mažo visuomenės atsakingumo, rūpinantis savo sveikata. Nėra sistemos, kuri skatintų žmogų rūpintis savo sveikata. Pagrindiniai sergamumo rizikos faktoriai, priklausantys nuo pačio žmogaus – rūkymas, alkoholis, nutukimas ir mažas judėjimas. Jeigu visuomenė supras, kad ji turi mažiau rūkyti, mažiau gerti, nepersivalgyti ir bent pusę valandos per parą aktyviai judėti, daugelis problemų išsispręs.
Vienas iš Nacionalinės sveikatos tarybos pranešimo temų buvo žmogiškųjų resursų stoka – medikų trūkumas. Tai Lietuvai tapo labai didele problema. 1000 gyventojų turim 4 gydytojus. Nors šia prasme mes dar lenkiam daugelį ES valstybių, bet, lyginant su gydytojų skaičiumi prieš keletą metų, jų yra žymiai sumažėję. Netekome apie 350–400 gydytojų, ypač gydytojų trūksta rajonuose, periferijoje. Tą problemą reikia nedelsiant spręsti. Vienas būdų – panaudoti esamus rezervus Lietuvoje, nes gydytojai labai neproporcingai pasiskirstę. Labai daug gydytojų dirba Kaune, Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose, labai daug gydytojų dirba universitetinėse ligoninėse, todėl reikia sukurti ekonominio skatinimo sistemą ir mokėti dideles priemokas gydytojams, kurie važiuotų dirbti į mažesnius miestelius. Taip yra daugelyje pasaulio valstybių.
Kitas dalykas – gydytojų rezidentų rengimo problemos sprendimas. Reikėtų (ir tai rengiamasi daryti) gyd. rezidentus įdarbinti rezidentūros bazėse, kaip yra daugelyje šalių, kur pagrindinį krūvį neša gydytojai rezidentai, prižiūrimi prityrusių gydytojų, mokslininkų. Jie dargi dirba nuoširdžiau, labiau įsigilinę, didesnį dėmesį parodydami žmonėms.
Ir jau visiems gerai žinoma – gydytojų atlyginimo už darbą problema, dėl kurios iš Lietuvos išvyko daug specialistų. Nors reikia pasakyti, kad išvykstančiųjų į užsienį gydytojų mažėja, yra netgi keliolika atvejų, kai geri specialistai grįžo dirbti į Lietuvą, nes jiems buvo pasiūlyti padorūs atlyginimai – 6-7-8 tūkst. litų (žinoma, dirbant ne vieną etatą).
