Vida Tavorienė
Penktus metus Lietuvos ikimokyklinukams ir pradinukams nemokamai dalijami vaisiai ir daržovės. Tam kasmet atseikėjama nuo 5 iki 9 mln. litų paramos. Būtų logiška, jei šios lėšos papildytų mūsų ūkininkų pajamas, o vaikai valgytų vietinius obuolius ir morkas. Tačiau į didžiausią paramos riekę taikosi apsukrūs tarpininkai.
Pernai žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna pasirašė įsakymą, pagal kurį nuo praėjusių metų gruodžio pradžios ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir mokyklose vaikams turi būti nemokamai dalijami tik išskirtinės kokybės arba ekologiškos morkos, obuoliai ir kriaušės bei morkų, vaisių ir uogų sultys ar jų mišiniai. Išskirtinės kokybės produktų gamybos schema aplinkinėse šalyse netaikoma, tad tikimasi, kad mokykloms ir darželiams produktus tiekiantys didmenininkai ne pirks lenkiškus vaisius ir daržoves, o kreipsis į vietos ūkininkus.
Gviešiasi į didesnę paramos dalį
Sodininkai ir daržininkai palankiai įvertino žemės ūkio ministro nurodymą ikimokyklinukams ir darželinukams nemokamai dalyti išskirtinės kokybės arba ekologišką produkciją. Tiesa, pastarosios nedaug užauginama. Tačiau atsiradus išskirtinės kokybės produktų sertifikavimo sistemai, dauguma prekinius ūkius turinčių sodininkų ir nemažai daržininkų ėmėsi tokios gamybos. Tad programoje dalyvaujantiems vaikams kokybiškų vaisių ir daržovių užtektų su kaupu.
Pasikeitus programos taisyklėms, ūkininkai džiaugėsi, kad mūsų mokesčių mokėtojų pinigais nebus remiami lenkų augintojai, o vaikai grauš lietuviškus obuolius ir morkas. Šiemet jų entuziazmas kiek nuslopęs. „Manėme, kad po tokio nutarimo vaisių dalijimo programa įsibėgės, ir į mokyklas bus vežami švieži lietuviški obuoliai. Bet kol kas mes labai nedaug jų parduodame. Kolegos sako, kad ir iš jų menkai nuperka tiekėjai. Tad nežinia, kokie obuoliai duodami vaikams“, – svarstė Pasvalio rajono bendrovės „Naradava“ direktorius Aloyzas Grygalis.
Vieno didelio šalies sodininkystės ūkio vadovas atskleidė, kad vienai didmeninės prekybos įmonei, dalyvaujančiai vaisių dalijimo mokykloms programoje, galėjo parduoti daugiau obuolių. Tačiau šie didmenininkai sodininkams pasiūlė tik centus, o sau esą norėjo pasiimti didesnę skiriamos paramos dalį. Pagal šią programą vaikams tiekiamų obuolių kilogramas įvertintas 3,5 lito (su transportavimo ir dalijimo išlaidomis).
„Mums turėjo likti 90 centų už kilogramą, o jiems būtų reikėję grąžinti daugiau nei 2 litus esą už logistikos ir kitokias išlaidas. Mes tokio pasiūlymo atsisakėme. Nenorime dalyvauti tokiame „sandoryje“. Kita vertus, centai už sertifikuotus išskirtinės kokybės obuolius – pernelyg maža kaina“, – siūlomą schemą, kaip į tarpininkų kišenę nuplukdyti didesnę paramos dalį, atskleidė A.Grygalis.
Anot „Naradavos“ direktoriaus, analogiškų pasiūlymų sulaukė ir kiti jo kolegos. Tarpininkų pasiūlymais viešai piktinosi ir Alytaus rajone įsikūrusio sodininkystės ūkio „Luksnėnų sodai“ vadovė Elena Žilinskienė. „Apmaudu, kad Lietuvos versle įsigali nesąžiningumas, gobšumas. Mes nenorime taip dirbti. Jei valstybė norėtų, greitai sutvarkytų tokius verslininkus. Tačiau pas mus pilna paradoksų: daugiau tikrintojų siunčiama ten, kur jų nereikia, o svarbesniuose reikaluose kontrolės stinga“, – apgailestavo A.Grygalis.
Mažai perka
„Naradavos“ vadovas sakė, kad sutiko bendradarbiauti su kitais didmenininkais, kurie tiekia produktus pagal vaikus sveikai maitintis skatinančią programą. Jie pasvaliečiams moka dvigubai daugiau nei siūlė pirmieji didmenininkai. Tiesa, perka nedidelį kiekį obuolių. „Bet mes ir neskubame: turime geras saugyklas, kur obuolius galime išlaikyti iki vasaros. Savo produkciją visada išparduodame“, –pasakojo jis.
Apie penktadalį savo derliaus europinės paramos ir nacionalinio biudžeto lėšomis remiamai programai ketina parduoti kita Pasvalio rajono sodininkystės bendrovė „Aukštikalnių sodai“. Jai didmenininkai moka apie pusę paramos lėšomis kompensuojamos kainos. „Bendradarbiaujame su keliais tiekėjais. Per gruodį pardavėme apie 60 tonų, o per visus mokslo metus planuojame parduoti 300–400 tonų išskirtinės kokybės obuolių“, – sakė bendrovės vadovas Arvydas Paškevičius.
„Aukštikalnių sodai“ programai „Vaisių vartojimo skatinimas mokyklose“ obuolius tiekė ir per praėjusius mokslo metus. Pradinukams ir ikimokyklinukams buvo išdalyta apie 200 tonų šios bendrovės obuolių. Pirmasis Lietuvoje išskirtinės kokybės daržoves auginti pradėjęs ūkininkas Algimantas Morkūnas iš kelių Vilniaus mokyklų ir darželių sulaukė pasiūlymo tiekti morkas. Daržovių augintojui būtų malonu vaikams vežti savo produkciją, tačiau sakė, kad dėl prašomų mažų kiekių to daryti jam neapsimoka. „Tokia produkcija šiemet domisi ir tarpininkai, tačiau ir jie nedaug nuperka. Iš kitų stambesnių daržininkų, atrodo, visai neima“, – pasakojo augintojas.
Sąlygos parankesnės tarpininkams
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės skyriaus vedėjas Vidmantas Ašmonas aiškino, kad pakeitimai buvo padaryti tam, kad Lietuvos ūkininkai būtų paskatinti aktyviau dalyvauti programoje. „Išskirtinės kokybės produktų gamybos schema taikoma tik mūsų šalyje, o ekologišką produkciją pirkti svetur būtų brangu. Todėl programos pakeitimai turėtų būti naudingi vietos sodininkams ir daržininkams“, – įsitikinęs V.Ašmonas.
Jam nesuprantami ūkininkų skundai, kad esą didmenininkai neperka iš jų produkcijos. „Nežinia, kaip išvengti gudravimų. Tačiau ūkininkai šiuo atveju gali apsieiti be tarpininkų. Jiems niekas nedraudžia registruotis paramos gavėjais, susitarti su mokyklomis ar darželiais ir tiesiai joms vežti obuolius, morkas. Pačios ugdymo įstaigos taip pat gali ieškoti tokių augintojų“, – išeitį pasiūlė ŽŪM atstovas.
Anot ūkininkų, raginimas jiems patiems tiekti vaisius ir daržoves mokykloms – daugiau teorinė galimybė. „Galėtume nuvežti ir Biržų, ir Pasvalio mokykloms šviežių obuolių, nes akivaizdu, kad ne pačius šviežiausius jiems ten dalija. Gali būti, kad vaikams atveža pigių lenkiškų obuolių, už kuriuos gauna gerą paramą. Kartą siūliau pigiau pirkti iš mūsų ūkio, tai paaiškino, kad konkursą laimėjo maisto produktų tiekėjai“, – rankomis skėsčiojo A.Grygalis.
V.Ašmonas sutiko, kad savivaldybėms ir mokykloms bei darželiams patogiau pasirinkti tiekėją, kuris pristato visus reikiamus maisto produktus ir yra programos „Vaisių vartojimo skatinimas mokyklose“ dalyvis. To neslėpė ir pačios ugdymo įstaigos bei savivaldybių švietimo skyrių specialistai. Lietuvos žemės ūkio maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros duomenimis, praėjusiais mokslo metais programoje dalyvavo 196 pareišėjai: 81 tiekėjas (vaisius ir daržoves tiekė 1 250 ugdymo įstaigų) ir 115 ugdymo įstaigų.
Latviai neįsileidžia svetimos produkcijos
Paramą programai skirianti ES nereikalauja, kad vaikams nemokamai būtų tiekiami tik vietoje išauginti vaisiai ir daržovės. Be obuolių ir morkų, pernai ir anksčiau mūsų šalies vaikams buvo dalijami apelsinai, mandarinai, bananai, kriaušės, greipfrutai. Tiekėjai nenusižengia, jei į ugdymo įstaigas veža lenkiškus obuolius ar morkas. Tačiau programos taisykles rašo pačios šalys. Štai Latvijos mokyklose ir darželiuose dalijami tik vietoje išauginti vaisiai ir daržovės. Latviai taisyklėse nurodė, kad pagal programą galima tiekti integruotos žemės ūkio gamybos (tokia greičiausiai yra tik šioje šalyje, kaip pas mus išskirtinės kokybės produkcija) produktus ir dar apibrėžė atstumą, iš kur juos galima vežti. Ir kainos už ūkininkų produkciją kaimyninėje šalyje nustatytos kur kas didesnės nei Lietuvoje.
„Latvijoje udgymo įstaigos ir konkursus kitaip organizuoja. Jos iš vieno ūkininko perka morkas, iš kito – obuolius. O mūsų visoms pozicijoms skelbia vieną konkursą. Taigi, ten programa skirta vaikams ir vietos ūkininkams, o pas mus ji palankesnė tiekėjams“, – savo nuomonę dėstė A.Paškevičius.
Kaimo vaikai nori apelsinų
„Kad ir kokias taisykles rašytume, visiems neįtiksi, – kritiką bandė atremti V.Ašmonas. – Ekologiškus obuolius, morkas vertina Vilniaus ar kito didmiesčio gyventojai, o kaimuose jų pilna. Kaimo vaikai nori bananų, apelsinų ar mandarinų. Taigi, vieniems naujos taisyklės – palankios, o kitiems – ne visai.“
Anot ŽŪM atstovo, 2013–2014 mokslo metams Lietuva ES paprašė daugiau paramos šiai programai – iš viso 1,6 mln. eurų (5,52 mln. litų). 25 proc. turi kofinansuoti pati šalis ir dar iš savo biudžeto sumokėti pridėtinės vertės mokestį. Taigi, vaikus sveikai maitintis skatinančios programos biudžetas – apie 9 mln. litų. Jis pabrėžė, kad pagal vaikų skaičių mūsų šaliai priklauso 850 tūkst. eurų (2,93 mln. litų) paramos.
„Paprašėme daugiau, tik ar tiek prireiks, – suabejojo V.Ašmonas. – Europos Komisijai nepatinka, kai užsiprašome, bet nepanaudojame.“ Pernai už vaikams išdalytus vaisius ir daržoves buvo apskaičiuota beveik 6,8 mln. litų, iš kurių ES parama buvo daugiau kaip 4,2 mln. litų. Vaikams buvo išdalyta daugiau kaip 1 975 tonos vaisių ir daržovių: obuolių (apie 828 t), apelsinų (apie 662 t), kriaušių (316,4 t), bananų (129,4 t), morkų (37,8 t), mandarinų (1,08 t), greipfrutų (477 kg).
Komentaras Sodininkai laukia
Darius Kviklys, Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovas
Tikimės, kad suteikus prioritetą išskirtinės kokybės ir ekologiškiems produktams, daugiau jų pateks į mokyklas ir darželius. Tačiau problema ta, kad švietimo įstaigoms parankiau bendradarbiauti su didmenininkais, kurie tiekia visus maisto produktus, taip pat ir pagal programą remiamus vaisius, daržoves. Jie suinteresuoti pirkti kuo pigesnę produkciją, nors nustatytos ir jiems kompensuojamos gana normalios vaisių ir daržovių kainos. Gali būti, kad ir šiemet jie ras būdų, kaip iš Lenkijos atsivežti pigesnės produkcijos, kurią lydėtų ekologiški sertifikatai. Mūsų sodininkai dabar laukia, ar didmenininkai sutiks jiems daugiau mokėti už kokybišką produkciją.
