Organizacija teigia, kad civiliai iš Kremliaus okupuotų Ukrainos teritorijų buvo perkeliami giliau į Maskvos kontroliuojamas teritorijas arba į pačią Rusiją, o vaikai buvo atskiriami nuo savo šeimų taip pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę.
„Amnesty International“ teigimu, civiliai gyventojai su organizacija dalinosi savo išgyvenimais bei pasakojo, kad jie patyrė „užgaulų atrankos procesą“, kuris dar yra vadinamas filtravimu. Šis procesas kartais baigdavosi savavališku sulaikymu, kankinimais arba kitokiu netinkamu elgesiu.
„Vaikų atskyrimas nuo šeimų ir žmonių išvarymas šimtais kilometrų nuo savo namų yra dar vienas įrodymas didelių kančių, kurias Ukrainos civiliams sukėlė Rusijos invazija“, – sakė „Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard (Anjes Kalamar).
„Apgailėtina Rusijos priverstinio perkėlimo ar deportavimo taktika yra karo nusikaltimas. „Amnesty International“ mano, kad tai turi būti ištirta kaip nusikaltimas žmoniškumui“, – pridūrė A. Callamard.
Organizacija teigia, kad viena moteris filtravimo metu buvo atskirta nuo savo 11 metų sūnaus. Ji taip pat buvo sulaikyta ir jai vėliau nebuvo leista pasiimti sūnaus atgal.
Ataskaitoje skelbiama, kad iš viso buvo pakalbinti 88 asmenys, daugiausia civiliai iš Mariupolio, kuris buvo užgrobtas Rusijos po žiaurios apgulties, taip pat gyventojai iš Charkivo, Luhansko, Chersono bei Zaporižios regionų.
„Dauguma žmonių, ypač iš Mariupolio, kalbėjo apie prievartines sąlygas, o tai reiškia, kad jie neturėjo prasmingo pasirinkimo, kaip tik vykti į Rusiją arba į kitas Rusijos okupuotas teritorijas“, – rašoma išplatintame pranešime.
Pranešime taip pat teigiama, kad priverstiniai perkėlimai „prilygsta karo nusikaltimams ir galimiems nusikaltimams prieš žmoniškumą“.
Keli ukrainiečiai organizacijai „Amnesty International“ pasakojo, kad būdami Rusijoje jautė spaudimą prašyti šios šalies pilietybės arba teigė, kad jų judėjimas buvo apribotas.
Ši naujausia ataskaita yra vienas iš reikšmingesnių „Amnesty International“ pranešimų apie Rusijos vykdomą invaziją Ukrainoje nuo tada, kai rugpjūčio mėnesį organizacija paskelbė kontroversišką ataskaitą, sukėlusią stiprų Kyjivo pasipiktinimą. Joje Ukraina buvo kaltinama neva kelianti pavojų civiliams dėl savo steigiamų karinių bazių mokyklose ir ligoninėse.
Ta „Amnesty International“ ataskaita išprovokavo įtūžį Ukrainoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tas „Amnesty International“ išvadas prilygino bandymui suversti kaltę aukoms.
Organizacijos padalinio Ukrainoje vadovė atsistatydino, apkaltinusi šią grupę atkartojant Kremliaus propagandą.
Tačiau kiek vėliau organizacija pripažino šios ataskaitos sukeltą „sielvartą ir pyktį“.
Naujausioje ataskaitoje „Amnesty International“ pabrėžė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios dokumentavo „karo nusikaltimus ir kitus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, įvykdytus per Rusijos agresijos karą Ukrainoje“. Taip pat organizacija paragino patraukti pareigūnus atsakomybėn.
