Kol JAV kongresas ir administracija mąsto, kaip išspręsti vis gilėjančią ekonominę krizę, padėtis finansų sektoriuje tampa vis sudėtingesnė. Apie bankrotą paskelbęs ketvirtasis pagal dydį JAV bankas „Lehman Brothers“ nebus vienišas, bankrotą paskelbė ir laipteliu aukščiau buvęs taupomasis „Washington Mutual“ bankas. Maža to, ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius metus Europoje žlugs 20 ar net daugiau bankų.
Krenta galingiausieji
Ketvirtadienį JAV valdžia uždarė „Washington Mutual“ banką. Tą pačią dieną finansų kompanija „JPMorgan Chase“ susitarė įsigyti didžiąją jo verslo dalį už 1,9 mlrd. JAV dolerių.
„JPMorgan“ nusprendė įsigyti mažmeninį banko verslą, perimti jo paskolų portfelį, siekiantį 307 mlrd. JAV dolerių. „JPMorgan“ ketina nurašyti iš šios sumos apie 31 mlrd. dolerių. Po šio sandorio „JPMorgan“ taps didžiausiu pagal indėlių mastą JAV banku.
Pastarojo banko bankrotas, kurį paskatino masinė indėlių išėmimo banga ir vėliau sumažintas reitingas, yra didžiausias bankrotas JAV bankų sistemos istorijoje.
Vieni bankrutuoja, kiti džiaugiasi
Tuo tarpu „JPMorgan“ vadovai džiaugėsi nauju pirkiniu. „Šis sandoris yra puikus „JPMorgan“ strateginis žingsnis“, - džiaugsmo neslėpė „JPMorgan“ pirmininkas Jamie Dimonas.
Šiuo metu iš penkių JAV investicinių bankų, kaip nepriklausomų kompanijų, liko tik du – „Goldman Sachs“ ir „Morgan Stanley“, tačiau šiuo metu šie bankai pertvarkomi į įprastus komercinius bankus.
Didžiausias JAV taupomasis „Washington Mutual“ bankas buvo pasiūlytas parduoti dar prieš kelias savaites, tačiau buvo parduotas tik po galutinio bankroto. Banko turtu domėjosi penkios kompanijos: „JPMorgan Chase“, „Wells Fargo“, „Citigroup“, HSBC ir „Banco Santander“.
Bankas įvykdys įsipareigojimus klientams
„Washington Mutual“ tapo vienu iš iš bankų, labiausiai nukentėjusių nuo JAV kreditavimo krizės. Agentūra „Moody's“ šią savaitę sumažino banko finansinio stabilumo reitingą ir privilegijuotųjų akcijų reitingą, pareiškusi, kad „Washington Mutual“ kapitalo nepakanka nuostoliams, patirtiems dėl hipotekos krizės, padengti.
JAV federalinės depozitų draudimo korporacijos (FDIC) pirmininkė Stella Blair tvirtino, kad nė vienas „Washington Mutual“ banko indėlininkas nenukentės. „Visiems indėlininkams tai bus paprasčiausias pajamų perkėlimas, jo neverta sureikšminti, - sakė S.Blair. - Jokių naujų operacijų ir nesklandumų klientai nepajaus“.
Konsultacijos dėl krizės tęsis
Oficiali Baltųjų rūmų atstovė Dana Perino po JAV prezidento George'o W. Busho susitikimo su įstatymų leidėjais, tarp jų ir su kandidatais į Jungtinių Valstijų prezidentus Baracku Obama ir Johnu McCainu, pranešė, kad JAV administracija ir Kongreso lyderiai susitarė tęsti konsultacijas dėl ekonominės pagalbos priemonių paketo. Pasak jos, administracijos atstovai ir Kongreso vadovai sutiko toliau rengti baigiamąjį dokumento variantą ir priimti sprendimą kuo greičiau.
Tuo tarpu pasirodė pranešimų apie tam tikrus pokyčius, kuriuos JAV įstatymų leidėjai norėtų įtraukti į G.W.Busho pasiūlytą priemonių paketą. Kalbama apie 700 mlrd. JAV dolerių sumos padalijimą į tris dalis: pirminę 250 mlrd. dolerių sumą, papildomą 100 mlrd. sumą, kai prezidentas nustatys, kad ypatinga padėtis tęsiasi, ir likusią 350 mlrd. dolerių sumą 2009 m. gegužę. Tokią strategiją pasiūlė JAV iždo sekretorius Henris Paulsonas.
Gelbėjimo planai nepadės
Savo ruožtu buvęs Lenkijos centrinio banko valdybos vicepirmininkas Krzysztofas Rybinskis mano, kad bankų sistemos griūtis įvyks ir Europoje, nepaisant to, ar JAV Kongresas palaimins H.Paulsono finansų rinkų gelbėjimo planą.
H.Paulsono planą K.Rybinskis vertina ne kaip mažesnę iš dviejų blogybių, o kaip didesnę. „Jeigu pasirodys, kad planas nepavyks, investuotojai pradės mąstyti, kurie didieji Europos bankai susidurs su tokiomis problemomis, su kokiomis susiduria amerikiečių bankai“, - interviu radijo stočiai PIN sakė buvęs Lenkijos centrinio banko valdybos viceprezidentas, šiuo metu dirbantis kompanijai „Ernst & Young“.
Eksperto teigimu, per artimiausius metus Europoje žlugs 20 ar net daugiau bankų. Esą bankininkystės sektorius išaugo iki nesveiko dydžio ir tiesiog privalo susitraukti.
Krizę pajuto ir Europa
Uždelstas derėjimasis dėl H.Paulsono gelbėjimo plano vykdymo lėmė tai, kad vakar Europos akcijų rinkoje prekyba akcijomis prasidėjo žymiu smukimu.
Per pirmąsias 15 prekybos minučių Londono vertybinių popierių biržos indeksas „FTSE 100“ smuko 1,69 proc., Paryžiaus biržos indeksas „CAC 40“ sumažėjo 1,92 proc., o Frankfurto biržos indeksas DAX - 1,39 proc.
Pasaulinė ekonomikos krizė pasiekė viršūnę Airijoje. Šioje šalyje prasidėjo recesija – šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo antrą ketvirtį iš eilės.
Prancūzija turi gelbėjimosi planą
Prancūzijoje bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį metų ketvirtį dėl pasaulio finansų krizės poveikio sumažėjo 0,3 proc. Tai pirmas šalies ekonomikos nuosmukis nuo 2002 m. ketvirtojo ketvirčio.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy prakalbo apie būtinybę reformuoti pasaulio finansų sistemą. Pasak prezidento, Europos ekonomika neapsaugota nuo JAV finansų krizės poveikio, todėl Europos Sąjunga (ES) turėtų imtis iniciatyvos keisti pasaulio bankininkystės taisykles.
N.Sarkozy taip pat paragino visų ekonomiškai išsivysčiusių šalių vadovus iki 2008 m. pabaigos surengti viršūnių susitikimą ir per jį nustatyti naujus pasaulio finansų sistemos funkcionavimo parametrus.
Konkrečiai N.Sarkozy ketina pasiūlyti bankams pakeisti finansų maklerių darbo apmokėjimo sistemą, mat dabartinė skatinimo sistema esą verčia biržos maklerius rizikuoti banko klientų lėšomis.
Vadovai verti milijonų?
Atrodo, reikėtų keisti požiūrį ir į banko vadovų darbo apmokėjimą, nes buvęs „Merrill Lynch“ vadovas Stanley O'Nealas 2003-2007 metais uždirbo 172 mln. JAV dolerių.
Po jo vadovauti bankui atėjęs Johnas Thainas vos už mėnesį darbo praėjusiais metais gavo 86 mln. JAV dolerių.
Kovą bankrutavusio banko „Bear Stearns“ vykdomasis direktorius ir direktorių tarybos pirmininkas Jamesas Cayne'as per mažiau nei penkerius metus sau sumokėjo 161 mln. JAV dolerių atlyginimą.
Pabrėžtina ir tai, kad gelbėjimo planą pasiūlęs dabartinis JAV iždo sekretorius H.Paulsonas, 2003 2006 metais dirbdamas banke „Goldman Sachs“, uždirbo 111 mln. JAV dolerių.