LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Prieš paskelbdama Nepriklausomybės Aktą, 1918 m. pradžioje Tautos Taryba išgyveno ypač sunkų laikotarpį, nes reikėjo pasipriešinti Vokietijos reikalavimams, „Amerikos balso“ radijui, minint Vasario 16-osios 40-ąsias metines, pasakojo signataras Steponas Kairys. „Konvencijoms taryboje priešinosi keturi asmenys. Tai – jau miręs Jonas Vileišis, taip pat miręs Stasys Narutavičius, Mykolas Biržiška ir Steponas Kairys“, – sakė jis.
Anot Juozo Kajecko, Lietuvos trispalvė Vašingtone tuo metu nevaržomai plevėsavo vos per keletą kvartalų nuo sovietų ambasados. „Lietuvos pasiuntinybėn renkasi savi ir svetimi pasveikinti laisvos Lietuvos atstovo ir palinkėti jo tautai kančios galo ir laisvės“, – 1958 m. kalbėjo nepriklausomos Lietuvos atstovas Vašingtone.
J. F. Dullesas: lietuvių indėlis JAV labai vertingas
Malonūs klausytojai, šiandien sueina 40 metų, kai buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Šios sukakties proga Jungtinių Amerikos Valstijų sekretorius John Foster Dulles padarė šį specialų pareiškimą.
„Šįmet minimos 40-osios metinės, kai Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautos paskelbė savo valstybinę nepriklausomybę. Nors 1920 m. Sovietų Sąjunga pripažino jų nepriklausomybę, visiems laikams atsižadėdama visų suverenių teisių į Baltijos valstybes, 1940 m. sovietų vyriausybė jėga inkorporavo Lietuvą, Latviją ir Estiją į Sovietų Sąjungą. Šis veiksmas buvo tučtuojau JAV vyriausybės pasmerktas.
JAV tebesilaiko įsitikinimo, kad santykiai tarp visų valstybių turi būti tvarkomi lygybės principu ir vadovautis teisingumu ir teise. JAV yra įsitikinusios, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai turi tvirtą teisę pasirinkti savo politines, ekonomines ir kultūrines sistemas. Baltijos valstybių gyventojams yra būdingas ryžtas, darbštumas ir meilė laisvei. Šios savybės įgalino jų tautiečius čionai sudėti vertingą indėlį JAV raidon.
JAV vyriausybė yra tikra, kad šios savybės sėkmingai išves Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautas iš tragiškų dabarties dienų ir įgalins jas atgauti teises, kurios joms buvo neteisingai atimtos.“
J. Kajeckas: linkiu jums nepalaužiamos vilties bei ištvermės
Dabar Vasario 16-osios šventės proga jums žodį tars nepriklausomos Lietuvos atstovas Vašingtone Juozas Kajeckas.
„Mieli tautiečiai, šiandieną minime džiaugsmingą įvykį, kai prieš 40 metų vasario 16 dieną iš Vilniaus pasigirdo seniai laukta naujiena. Lietuvių tauta dėl Lietuvos nepriklausomybės stojosi kūnu. Tuo aktu nutraukti ryšiai, kuriuos lietuvių tautai buvo primetę rusų carai.
Tą dieną daug metų tarp abiejų pasaulinių karų Lietuva pasipuošdavo savo trispalve. Miestuose, miesteliuose laisvų piliečių eisenos pakiliai riedėdavo su giesme ir daina į maldos namus sudėti maldos Aukščiausiajam už nepriklausomybės palaimas. Prie nežinomo kareivio kapo – pareikšti pagarbos už iškovotą laisvę ir ištikimybę žuvusiųjų idealui. Į sales – išskaičiuoti Lietuvos padarytos šaunios pažangos. Į puotas – pakelti taurės už atgimusią laisvą nemirtingą Lietuvą. Taip buvo seniau.
O šiandieną trispalvė, deja, nebeplevėsuoja tėvynėje. Ji okupantų sutrypta arba lietuvio giliai paslėpta. Eisenos į bažnyčias uždraustos. Tyla viešpatauja prie nežinomo kareivio kapo. Trimitų garso ten nesigirdi ir laisvės varpas nebeskamba.
Tautiečiai, jūsų nuo okupantų akių paslėptos Vasario 16-osios nuotaikos laisvam lietuviui žinomos. Mes to paties esame kamieno ir jaučiame vienodai. Todėl, minėdami šią sukaktį, mes liūdime dėl jūsų dalios ir jus giliai užjaučiame.
Mes minime šiemet ir Vinco Kudirkos atmintį – jo 100 metų gimimo sukaktį. Visuose žemynuose šiandien laisvų lietuvių nevaržomai giedamas jo himnas, kuris giedoti svetimųjų jo tėvynėje irgi uždraustas. Už trejeto dienų ir Adomo Jakšto 20 metų mirties sukaktis. Jūs daugelis jį pamenate. Anot Vaižganto, jis trečias iš eilės lietuvių tautos šulas po Jono Basanavičiaus ir V. Kudirkos. Jis išvengė Sibiro tik todėl, kad spėjo laiku, Lietuvos sutemų išvakarėse, numirti.
Šiandien laisvasis lietuvis atnaujina pasiryžimą dirbti ir aukotis dėl Lietuvos šventųjų teisių ir šviesesnio jos rytojaus. Mes juo nepalaužiamai tikime. Tikėkite ir jūs. Lietuvos diena visoje Amerikoje švenčiama skaitlingai ir didingai. Reiškiama padėka JAV vyriausybei už smurto Lietuvoje ligi šiol nepripažinimą. Lietuvos trispalvė garbingai plevėsuoja prie Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone rūmų jūsų teisei ir skriaudai priminti. Ji plevėsuoja didingai ir nevaržomai vos per keletą kvartalų nuo lietuvių tautos prispaudėjo ambasados. Lietuvos pasiuntinybėn renkasi savi ir svetimi pasveikinti laisvos Lietuvos atstovo, jūsų atstovo, ir palinkėti jo tautai kančios galo ir laisvės.
Pavergtieji broliai ir sesės, aš giliai nuoširdžiai sveikinu jus šia garbinga jubiliejine proga. Aš linkiu jums nepalaužiamos vilties bei ištvermės jūsų bandyme. Aš jums kartu ir dėkoju. Jūs ir jūsų tėvai išsaugojo tautos aspiracijas, kurios sudarė pagrindą Vasario 16-osios Aktui. Jūs savo kančia, skriauda ir ištverme tebeliudijate pasauliui, kad lietuvių tautos aspiracijos tebėra gyvos, todėl okupacijos nepripažinimas teisingai atitinka jūsų norą.
Šiais nepriklausomybės ir Kudirkos jubiliejiniais metais pasisemkime stiprybės iš Lietuvos garbingos praeities. „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia.“ Pasisemkime stiprybės bei paguodos ir iš kito šių metų garbingo jubiliato šventojo Kazimiero. Šiemet 500 metų nuo jo gimimo dienos. Jo pas Dievą Lietuvos užtarimas yra galingas ir tikras. Lietuva jam arčiausiai širdies.
Te Dievas globoja jus per šiuos jubiliejinius metus ir priartina jums tikrosios laisvės rytą. Jis jūsų kančia su kaupu nupelnytas.“
S. Kairys: tuo metu Rusija neprieštaravo Lietuvos siekiams
Amerikoje gyvena du Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai – profesorius Mykolas Biržiška Kalifornijoje ir profesorius Steponas Kairys Niujorke. Pasiklausykime Povilo Labanausko pasikalbėjimo Niujorke su ano meto Lietuvos Tarybos nariu, inžinieriumi Steponu Kairiu.
– Jau 40 metų praslinko nuo tos dienos, kai Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti Lietuvos nepriklausomybę. Tamsta buvai vienas iš pasirašiusiųjų. Gal galėtumėte prisiminti, kaip priartėjote prie Vasario 16-osios, kokios tada buvo nuotaikos?
– Tuometinė Tautos Tarybos veikla anais metais vyko nepaaiškėjus situacijai. Lietuva buvo vokiečių okupuota, Rytų fronto vokiečių vadovybė tuomet dar turėjo mintį laimėti karą ir po jo prijungti prie Vokietijos ne tik Lietuvą, bet ir mūsų kaimynus latvius bei estus. Prieš paskelbiant Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktą, Tautos Taryba turėjo išgyventi juodą dieną. 1917 m. gruodžio 11 d. vokiečiai pareikalavo, kad ji raštu įteiktų Obostui pareiškimą, jog siekia Lietuvos nepriklausomybės, ir padarytų dvi pareiškimo redakcijas.
Vienoje redakcijoje turėjo būti pareikštas tik noras ir tarybos nutarimas skelbti Lietuvos nepriklausomybę be jokių įsipareigojimų Vokietijai. Iš kitos pusės reikėjo įteikti faktišką dokumentą vokiečiams, kuriame pradinė nepriklausomybės paskelbimo redakcija turėjo būti papildyta pasižadėjimu stoti už keturių konvencijų nepriklausomos Lietuvos sudarymą su Vokietijos reichu. Keturių konvencijų, kurių turinys faktiškai reiškė nepriklausomos Lietuvos inkorporavimą į Vokietijos reichą. Šitas dokumentas vokiečiams buvo reikalingas turėti per visas derybas.
Šis momentas buvo tragiškas Tautos Tarybos veiklai. Svarstant jį, per tarybos posėdžius paaiškėjo dvi nuomonės. Viena kompromisinė, kuri sutiko vykdyti vokiečių reikalavimus ir duoti pasižadėjimą. Keturi tarybos nariai griežtai tam pasipriešino ir stojo už Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą be jokių konvencijų. Taryba skilo. Vadinamoji tarybos opozicija griežtai pareikalavo, kad taryba skelbtų Lietuvos nepriklausomybę be jokių įsipareigojimų Vokietijai.
Įtemptas šito klausimo svarstymas taryboje truko visą sausį ir vasario pradžioje. Tik, kiek atsimenu, vasario 14 dieną tarybos dauguma priėmė opozicijos nusistatymą, ir vasario16 dieną taryba (visi 20 asmenų) pasirašė Nepriklausomybės Aktą. Konvencijoms taryboje priešinosi keturi asmenys. Tai – jau miręs Jonas Vileišis, taip pat miręs Stasys Narutavičius, Mykolas Biržiška ir Steponas Kairys.
– Ar apie tą patį laiką buvo pavojų iš Sovietų Sąjungos?
– Atrodė, kad Rusijoje kilusi revoliucija, iš karto turėjusi demokratinį pobūdį, o vėliau išvirtusi į bolševikinę revoliuciją, labiausiai buvo susirūpinusi savo vidaus reikalais. Ir tik kai prasidėjo derybos su vokiečiais dėl taikos sudarymo, dėl karo užbaigimo, tik tuomet iškilo ir Lietuvos klausimas. Bet Rusijos komunistų partijos vadovybė, eidama į derybas ir siekdama karo pabaigos, kartu buvo pareiškusi, kad ji stoja už laisvą tautų apsisprendimą ir nesipriešins bet kurios, kad ir senai carinei Rusijai priklausiusios, tautos atsiskyrimui nuo būsimos sovietinės Rusijos.
