Šiemetis rajono biudžetas, palyginti su pernykščiu, yra didesnis beveik 1 mln. litų dėl gaunamos didesnės paramos iš valstybės biudžeto socialinėms pašalpoms ir dėl išaugusios iki 1 tūkst. litų minimalios algos. Dėl šios padidėjimo, kaip pastebėjo rajono meras Algirdas Vrubliauskas, dar trūksta daugiau kaip 600 tūkst. litų. Jų teks ieškoti vietiniame ižde. Rajono biudžete visai socialinei paramai numatyta apie 19 mln. litų – pašalpoms, kompensacijoms už kurą, šildymą, nemokamam mokinių iš socialiai remtinų šeimų maitinimui, aprūpinimui mokymosi reikmėmis, socialinės pagalbos teikimui namuose, atlyginimams darbuotojams, kurie dirba su socialinės rizikos šeimomis. Iš minėtos sumos vien socialinėms pašalpoms tenka apie 10 mln. litų, ir dar neaišku, ar užteks. 2012-ųjų pradžioje socialinėms pašalpoms buvo numatyta apie 8 mln. litų, metų pabaigoje prireikė dar beveik 3 mln. litų. Per mėnesį šių pašalpų pernai buvo išmokama maždaug po 1 mln. litų. Iš viso metinio biudžeto – daugiau kaip 60 mln. litų – pati savivaldybė šįmet numato susirinkti tik apie 13 mln. litų. Daugiausia – iš gyventojų pajamų mokesčio (per 8 mln. litų), iš rinkliavos už atliekas (per 2 mln. litų), iš nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių (per 1 mln. litų). Didžioji rajono biudžeto dalis gaunama iš valstybės biudžeto, pavyzdžiui, mokinio krepšelio, valstybės deleguotoms vykdyti savivaldybės funkcijoms, socialinei paramai skiriamų lėšų. Ne vienas tarybos narys piktinosi rajono gyventojams skiriama per didele socialine parama, ypač socialinėmis pašalpomis, kurios neskatina žmonių dirbti, o įmonėms sunku susirasti darbuotojų. Galbūt todėl rajone didžiausias šalyje nedarbas. „Kažką reikia daryti su ta socialine parama. Viename susitikime su banko ir verslo atstovais teko išgirsti tiesiog stulbinantį dalyką – Simne turi planų plėstis viena siuvimo įmonė, į darbą priimtų apie dešimt siuvėjų, bet niekas nenori dirbti, nes geriau gauti pašalpas ir kompensacijas”, – tvirtino tarybos narys valstiečių liaudininkų atstovas Algis Žėkas. Tarybos nariai pateikė ne vieną pavyzdį, kai į rajone veikiančias įmones važinėja dirbti alytiškiai, nes vietiniai dirbti nenori. Didžiausia investicija – į savivaldybės pastatą
Nors tarybos daugumos priimtą biudžetą rajono žmonių išrinktieji palydėjo plojimais, tačiau atvirai įvardyti ir kiti jo trūkumai. Daugiau nei 400 tūkst. litų trūksta mokinio krepšelio lėšų dėl sumažėjusio moksleivių skaičiaus rajone. Siekiant taupyti mokytojams nebus mokama už pavadavimą, taupoma įsigyjamų spaudinių, mokymo priemonių sąskaita. Dar kažkiek sutaupyti numatoma mokytojams susirgus ir įgijus nedarbingumo pažymėjimus. Darbiečio Juozo Stanulio pastebėjimu, rajono komunaliniam ūkiui skirtų 4 mln. litų užteks tik būtiniausiems darbams – gatvių, kelių, žaliųjų plotų tvarkymui, apie komunalinio ūkio objektų plėtrą nėra ko galvoti. Pasigesta didesnės paramos smulkiajam verslui remti, nes biudžete numatyta tik 70 tūkst. litų. Kaip didžiausia investicija iš šiemetinio rajono biudžeto į nekilnojamąjį turtą numatyta savivaldybės administracijos pastato Pulko gatvėje rekonstrukcija. Tam ketinama skirti 2 mln. litų. Tačiau jų neužteks, nes pagal projektą šio pastato rekonstrukcija gali atsieiti apie 4 mln. litų. Rajono valdininkai, kol bus atnaujinama jų buveinė Alytaus miesto centre, kelsis į buvusią siuvėjų mokyklą prie „Dainavos” siuvimo fabriko. Aplinkos ministerija Siuvėjų mokyklos pastatą su kiemo statiniais rajono savivaldybei pagal panaudos sutartį nusprendusi perduoti dvejiems metams.
Alma MOSTEIKAITĖ
