Kaip pasakojo Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas prof. habil. dr. Limas Kupčinskas, kepenų cirozė yra liga, kuri sukelia nemažą naštą mūsų sveikatos apsaugos sistemai.
„Jos priežastys gali būti įvairios – apie pusė atvejų, reikia pripažinti, susiję su nesveiko gyvenimo būdo įpročiais ir alkoholine kepenų liga. Bet likusioji dalis – apie 30–40 proc. yra sąlygota virusinės ligos, pirmiausia – hepatito C.
Tam tikrą dalį sudaro ir susirgimai hepatitu B, bet šios ligos problema jau yra didele dalimi išspręsta nuo 1998 m. įdiegus kūdikių vakcinaciją Lietuvoje. Nuo hepatito C vakcinos nėra, bet, visa laimė, yra efektyvus gydymas“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Vis tik hepatito C ypatumas tas, kad ši liga yra latentinė – užsikrėtus ir susirgus kepenų uždegimu gali nebūti jokių klinikinių simptomų.
„Tik kokiems 20 proc. ligos pradžioje pasireiškia gelta, o didžiajai daliai pirmieji požymiai gali atsirasti po 15, 20 ar 30 metų – tokios ligos kaip kepenų cirozė ar kepenų vėžys“, – konstatavo profesorius.
Koks alkoholio kiekis veda į cirozę?
Paklaustas, koks alkoholio kiekis per dieną pavojingas tiek, kad didina riziką susirgti ciroze, gydytojas priminė, kad alkoholio išgertą kiekį gydytojai ir mokslininkai matuoja vienetais.
„Vienas vienetas tai yra 10 ml gryno etilo alkoholio, tai atitinkamai būtų 25 ml stipraus alkoholinio gėrimo (brendžio, degtinės), 100 ml vyno ar 250 ml alaus.
Taisyklė tokia, kad moterys yra jautresnės alkoholiui nei vyrai ir laikoma, kad jei išvedus vidurkį vyrai vidutiniškai per dieną suvartoja virš 4 vienetų alkoholio, tai reiškia, apie 160 ml degtinės ir pan., didelė tikimybė, kad per 10 metų išsivystys kepenų cirozė.
„Mitas, kad alkoholis turi teigiamą įtaką, jau yra paneigtas.“
Kaip sakiau, moterys yra dvigubai jautresnės (tam turi įtakos mažesnis svoris, kepenų, estrogenų apytakos ypatumai), tad jau 2–3 vienetai alkoholio per dieną gresia kepenų cirozės išsivystymu per artimiausius 10 metų“, – vardijo L. Kupčinskas.
Kartu jis priminė, kad anksčiau buvo pateikti tyrimai, esą nedideli alkoholio kiekiai (iki 2 vienetų) teigiamai veikia sveikatą, bet pasirodė, kad tie tyrimai vis tik buvo ne visai teisingai interpretuoti.
„Tų žmonių, kurie visiškai nenaudoja alkoholio, tarytum buvo didesnis širdies ir kraujagyslių ligų sergamumas. Bet, pasirodo, jie paprasčiausiai jo nevartojo, nes jų sveikata jau buvo pablogėjusi dėl anksčiau persirgtų ligų. Taigi mitas, kad alkoholis turi teigiamą įtaką, jau yra paneigtas“, – teigė gydytojas.
Kepenų cirozė nepagydoma, bet sulėtinti procesą įmanoma
Pašnekovas konstatavo, kad priemonių išgydyti pačiai cirozei nėra –tenka tvarkytis tik jau su to sukeltomis komplikacijomis.
„Tačiau galima pašalinti priežastinį veiksnį, pavyzdžiui, išnaikinamas virusas, sukėlęs kepenų uždegimą ir cirozę, tada galimas kepenų surandėjimo, ko kita stadija yra cirozė, sumažėjimas. Lygiai tas pats gali įvykti nustojus vartoti alkoholį. Taigi tai yra gera žinia. Bet specifinių vaistų, kurie padėtų sumažinti kepenų randėjimą ar cirotinių mazgų susidarymą, nėra“, – kalbėjo L. Kupčinskas.
Pasiteiravus, kiek laiko reikia nevartoti alkoholio jau esant surandėjimui ar net pirmiems cirozės požymiams, kad kepenys atsistatytų, gydytojas nuliūdino, kad visiškai to padaryti nepavyks.
Apie pusė kepenų cirozės atvejų yra susiję su nesveiko gyvenimo būdo įpročiais ir alkoholine kepenų liga. Bet likusioji dalis – apie 30–40 proc. yra sąlygota virusinės ligos, pirmiausia – hepatito C.
„Reikalinga absoliuti abstinencija, dėl laiko, iš praktikos galiu pasakyti, paprastai vis tiek praeina keletas metų. Visiškai jos neatsistato, bet pagerėja ir toliau funkcijos sutrikimas neprogresuoja“, – sakė jis.
Gydytojo teigimu, nors kepenų ląstelės pasižymi puikiomis regeneracinėmis savybėmis, deja, jei kepenų funkcija dėl šių žalingų poveikių išsenka ir jau yra kepenų dekompensacija, vienintelė išeitis lieka kepenų transplantacija.
„Lietuvoje per metus jų atliekama tarp 20 ir 30, didžioji dalis jų yra dėl kepenų cirozės ar kepenų vėžio“, – pridūrė jis.
Virusiniai hepatitai – kaip saugotis?
Plačiau papasakojęs apie kitą kepenų cirozės kaltininką – virusinius hepatitus, profesorius priminė, kad didžiausią reikšmę čia turi B ir C hepatitai.
Abi šios ligos perduodamos per kraują ir kitus biologinius skysčius. Dar vienas svarbus užsikrėtimo kelias – vartojant intraveninius narkotikus.
„Šių virusų sukeltos ligos gali pereiti į lėtinį uždegimą. Tik hepatitas B yra kiek „draugiškesnis“, nes į lėtinę formą pereina tik apie 10 proc. ūmaus hepatito B atvejų, iš jų keletas procentų gresia cirozės išsivystymu. Bėda tik, kad nėra efektyvių vaistų, galinčių išgydyti nuo hepatito B, yra tik galintys prislopinti virusą, kad žmogus taptų neužkrečiamas ir liga neprogresuotų“, – kalbėjo profesorius.
Hepatitas C perdavimas lytinių santykių metu yra kiek retesnis plitimo kelias nei hepatito B atveju. Šiais virusais susirgti galima ir kitais būdais – hepatitu B motina gali užkrėsti savo kūdikį dar nėštumo metu ar gimdant. Gimdant ir per motinos pieną galima perduoti ir hepatitą C.
„Užsikrėsti bučiuojantis labai menka tikimybė, nebent lūpos yra sužeistos. Bet jei yra gana didelė tikimybė užsikrėsti hepatitu B net per buitines priemones – dantų šepetukus, skutimosi reikmenis, hepatito C rizika čia kiek mažesnė, nors egzistuoja“, – aiškino gastroenterologas.
Ilgai vystosi be simptomų, kol pražudo kepenis
Ūmi hepatito C forma pasireiškia retai, 60–70 proc. sergančiųjų lėtiniu uždegimu suserga lėtine kepenų liga, 5–25 proc. per 20–30 metų išsivysto kepenų cirozė, 1–5 proc. miršta nuo jos ar kepenų vėžio.
„Tik 10 proc. hepatito C atvejų liga pradžioje būna ūminė, simptomais išreikšta liga – gelta. Visais kitais atvejais gali absoliučiai nebūti jokių simptomų, arba jie gali būti visiškai nespecifiniai – lydėti silpnumas, į kurį gali būti nekreipiama dėmesio.
Gali atlikus tyrimus būti nustatyti padidėję kepenų fermentai, bet pirmieji simptomai jau gali būti cirozės komplikacijos, tokios kaip skysčio kaupimasis pilve arba kraujavimas iš virškinamojo trakto, gelta, net tam tikri sutrikimai sąmonės.
Paprastai jei užsikrečiama jaunystėje, ligos vystymasis būna ilgesnis ir iki komplikacijų pasireiškimo gali praeiti ir 20, 30 metų. Jei užsikrečiama vyresniame amžiuje, komplikacijų atsiranda dažniau“, – aiškino profesorius.
Gimusius iki 1994 m. ragina pasitikrinti
L. Kupčinskas pasakojo, kad abidvi šios ligos buvo išplatintos per Antrąjį pasaulinį karą, kai būdavo masiškai perpilamas kraujas sužeistiesiems.
„Apie tuos virusus nieko nežinojo, jie toliau plito tais pačiais takais, donorai nebuvo tikrinami, medicinoje buvo palaipsniui pereita prie visiškai saugių procedūrų. Dėl hepatito B patikra pradėta anksčiau, o hepatitas C atrastas tik 1989 m. Iki tol kraujo perpylimai nebuvo labai saugūs ir liga galėjo plisti.
Metodai, leidžiantys nustatyti hepatitą C, buvo sukurti tik 1992–1994 m., tada jie pradėti diegti ir Lietuvoje. Iki to laiko situacija nebuvo labai gera – 1994 m. patikrinus kraujo donorus pasirodė, kad iki 10 proc. jų nešiojo virusą, ypač tie, kurie donuodavo plazmą. O kadangi liga yra lėtinė, nesaugaus kraujo perpylimo ir toliau viruso platinimo kitais būdais pasekmės jaučiamos ligi šiol“, – pasakojo jis.
Pasak profesoriaus, Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad apie 1,5 proc. gyventojų buvo užsikrėtęs šiuo virusu ir virš 1 proc. sirgo aktyvia liga, tai reiškia, nešiojo virusą kraujyje ir galėjo būti užkrečiami.
Žmonės, kurie gimę iki 1994 m., tai yra hepatito testo įdiegimo į praktiką, turėtų būti nors vieną kartą gyvenime patikrinti dėl hepatito C.
„Vakarų šalyse, kur prie saugių medicinos procedūrų buvo pereita gerokai anksčiau nei pas mus, paplitimas gerokai mažesnis – Vokietijoje kažkur 0,3 proc., Prancūzijoje irgi panašus. Tuo metu kai kuriose besivystančioje šalyse situacija daug prastesnė, pavyzdžiui, Egipte buvo užsikrėtę 7 proc. populiacijos.
Ir priežastis buvo ta, kad Egipte yra labai dažna endeminė parazitinė liga, kuria užsikrečiama maudantis Nile. Ji pažeidžia kepenis ir kitus organus. Kovojant su ja žmonėms buvo leidžiami vaistai į raumenis, veną, o kadangi neturtinga šalis, nevienkartinės priemonės, tad buvo masiškai išplatinta liga“, – pasakojo gydytojas.
Siekiant pažaboti hepatitą C visose šalyse priklausomai nuo ekonominių galimybių buvo kuriamos įvairios prevencinės programos. Viena jų prieš kelis metus pradėta vykdyti ir Lietuvoje.
„Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje buvo inicijuota patikra, kuri leis sumažinti ir sergamumą vėžiu, ir transplantacijų skaičių. Žmonės, kurie gimę iki 1994 m., tai yra hepatito testo įdiegimo į praktiką, turėtų būti nors vieną kartą gyvenime patikrinti dėl hepatito C“, – paragino L. Kupčinskas.