Nuo ankstyvo pavasario iki spalio mėnesio ne tik žmones, bet ir jų augintinius atakuos erkės. Pramogaujant parkuose, pamiškėse ar net vaikštinėjant takais, šalia kurių auga aukšta žolė, reikia būti budriems, nes gali įsisiurbti erkė.
Vaida Stoškuvienė
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad užkratą nešiojančios erkės sunkiomis ir net mirtinomis ligomis gali užkrėsti žmones, šunis, kates, kitus šiltakraujus gyvūnus.
Dažniausia liga
Itin pavojingos erkės pavasarį, nes išlindusios iš žiemaviečių jos ieško maisto – žmonių ir gyvūnų kraujo. Pavasarį daug jaunų erkių, vadinamųjų nimfų, kurios yra labai mažos, todėl net įsisiurbusias jas sunku pastebėti. Šios kraujasiurbės gali platinti daugybę virusinių ir bakterinių ligų sukėlėjų. Naminius gyvūnus erkės gali apkrėst net 15 ligų.
Iš visų augintinių erkės bene pavojingiausios šunims. Lietuvoje keturkojams dažniausiai diagnozuojama babeziozė. Tai į maliariją panaši liga, sukeliama babezijomis vadinamų kraujyje parazituojančių pirmuonių. „Įsisiurbus erkei, babeziozės sukėlėjai patenka į šuns kraują ir ardo eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius), todėl praėjus parai ar dviem, gyvūno būklė pradeda blogėti. Jis tampa vangus, apatiškas, praranda apetitą, pradeda karščiuoti, gali vemti ar viduriuoti. Vėliau šlapimas tampa rudos arba kraujo spalvos, o gleivinės – blyškios arba gelsvos, išsivysto kepenų, inkstų nepakankamumas ir gyvūnas gali mirti“, – sakė Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Serologinių tyrimų skyriaus vedėja Jūratė Buitkuvienė. Babeziozei jautresni jauni šunys, taip pat gyvūnai, kurių imuninė sistema nusilpusi, kurie turi daug parazitų ar yra paveikti kitų infekcijų. Persirgus babezioze, imunitetas nesusidaro.
Viena erkė – daug ligų
Kartu su babezioze dažnai pasireiškia ir erlichiozė ar anaplazmozė. Taigi, vienu įsisiurbimu erkės gali užkrėsti keletu ligų. Dažniausiai šių ligų požymiai būna karščiavimas, apetito praradimas, apatija, svorio netekimas, išskyros iš akių bei nosies, kraujavimas iš nosies ir patinusios galūnės. Kai kurie gyvūnai gali vemti, viduriuoti, kosėti, sunkiai kvėpuoti.
Dar viena liga, kurią šunims gali sukelti erkių platinamos bakterijos, – boreliozė, arba Laimo liga. Ja užsikrėtusiems šunims gali išsivystyti sąnarių uždegimas ir jie ima šlubuoti. Augintinių limfmazgiai padidėja, jie praranda apetitą, jautriai reaguoja į prisilietimą. Ligos požymiai gali pasireikšti po infekuotos erkės įsisiurbimo praėjus 1–2 ar net 5 mėnesiams.
„Visomis minėtomis ligomis gali užsikrėsti ir katės, tačiau joms ligos simptomai būna švelnesni nei šunims. Pavyzdžiui, susirgusi Laimo liga katė dažniausiai tik šiek tiek šlubuoja ir gydoma gana greitai pasveiksta. Kačių babeziozė – sunkesnė liga. Ja užsikrėtusioms katėms dingsta apetitas, krenta svoris ir išsivysto anemija. Kartais gali pasireikšti gelta, vėmimas, sutrikti kvėpavimas. Tokios ligos, kaip erlichiozė ir anaplazmozė, Europoje katėms labai retai nustatomos“, – pabrėžė J.Buitkuvienė.
Būtina kuo greičiau ištraukti
Pasak VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojos Kristinos Stakytės, efektyviausiai apsaugoti augintinius nuo erkių platinamų ligų galima vengiant kontakto su erkėmis. Erkes atbaido specialūs preparatai: lašiukai, antkakliai, purškalai. Kokią priemonę naudoti konkrečiu atveju, geriausiai gali patarti veterinarijos gydytojas. Erkes atbaidančius preparatus reikėtų pirkti veterinarinėje vaistinėje.
K.Stakytė atkreipė dėmesį, kad lašiukus reikėtų lašinti ant sprando odos, praskleidus kailį, nes jie veikti pradeda įsigėrę į odą ir patekę į gyvūno kraujotaką. Pasirinkus purškalą, jį rekomenduojama purkšti tiesiai ant kailio.
Dar viena veiksminga priemonė – specialus antkaklis. Jis apsaugoti augintinį nuo erkių gali kelis mėnesius ar net pusę metų, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, ar antkaklį galima šlapinti. Jei jis per ilgas, būtina patrumpinti, kad gyvūnas nekramtytų.
Reikia apžiūrėti
Labai svarbu kiekvieną kartą grįžusį iš lauko šunį ar katę atidžiai apžiūrėti ir kuo greičiau ištraukti įsisiurbusią erkę. Neretai vien tik tai gali padėti išvengti ligos. Mat, pavyzdžiui, boreliozės sukėlėjas į gyvūno kraują patenka erkei baigiant maitintis, t. y. nuo įsisiurbimo praėjus 2–3 dienoms.
Įsisiurbusią erkę reikia suimti pincetu kuo arčiau odos. Tam, kad ji atsikabintų, rekomenduojama pajudinti į šalis ir lėtai, sukant prieš laikrodžio rodyklę, ištraukti. Geriau naudoti specialias žnyples, nes jomis erkę patogiau suimti. Jei tai daroma rankomis, reikėtų apsimauti pirštines, kad užkratas nepatektų ant rankų. Įkandimo vietą svarbu dezinfekuoti spiritiniu tirpalu. Pastebėjus ligos požymių, reikėtų kuo greičiau vykti pas veterinarijos gydytoją, nes jei gyvūną pradedama laiku gydyti, jis dažniausiai pasveiksta.
