Prieš kelias dienas miręs buvęs Lietuvos komunistų partijų centro komiteto pirmasis sekretorius, vėliau prezidentas ir dukart premjeras Algirdas Mykolas Brazauskas buvo gabus patikti žmonėms ir nesistengė turėti labai stabilių pažiūrų. Pasak „Balsas.lt“ video studijos pašnekovų, politinė vadyba ir karjera jam rūpėjo labiau, nei kokios nors ideologijos.
Video diskusija straipsnio pabaigoje
Pasak komunikacijos specialisto Mindaugo Lapinsko, diskusija apie A. M. Brazausko palikimą yra tipiškas atvejis, kai ginčas vyksta tarp aptariančių formą ir analizuojančių turinį žmonių. „Žiūrint į Brazauską, jo, kaip politiko, forma yra fenomenali. Jis sugebėjo suburti aplink save asmenybes, žmones, kurie juo tikėjo, kurie jam buvo lojalūs, galvojo, kad jis yra genijus, vedlys, nepriklausomybės šviesulys ir pan. Socialinių įgūdžių prasme jis buvo politikas iš didžiosios raidės. Turinio prasmę analizuoja žmonės, kurie kalba apie korupcijos pribuvėją ir komunistinį nomenklatūrininką. Jei analizuoti, ką jis nuveikė, tai be to, jog sovietų Lietuvos kompartiją atskyrė nuo SSKP (Sovietų Sąjungos Komunistų partijos, - „Balsas.lt“), nelabai ką jis ir nuveikė. Pažiūrėkim į latvius ir estus, kurie savo Brazauskų neturėjo. Matome, kad viskas vyko gana panašiai. Pasirašyti po prašymu stoti į NATO galėjo bet kas, kas atitinkamu momentu gyveno Simono Daukanto aikštėje. Tinkamu laiku atsidurdavęs tinkamoje vietoje, turėdamas vidinį net ne kompasą, o vėtrungę, puikiai plaukė lietuviškos politikos bangomis“, - teigia jis.
Anot žurnalisto Aro Lukšo, Algirdas Brazauskas yra dvipolė figūra, kuri neabejotinai įeis į Lietuvos istoriją. „Neabejotinai tai bus viena iš ryškiausių asmenybių Lietuvos politikoje, palikusi pėdsaką tiek žmonių sąmonėje, tiek istorijos eigoje. Vieniems jis Lietuvos ąžuolas, kitiems komunistas. Bet klausimas ar A. Brazauskas kada nors buvo komunistas, nepaisant to, kad turėjo kišenėje partinį bilietą?“ – abejoja žurnalistas. „Komunizmas yra ideologija, tikėjimas, tam tikra religija. Ar A. Brazauskas kada nors vadovavosi kokia nors religija?“, - abejoja jis.
Pasak M. Lapinsko, A. Brazauskui komunizmas tereiškė patogios karjeros galimybę, kaip ir vėliau pakeistos pažiūros. „Žmogus norėjo statyti užtvankas, kad galėtų jas statyti, reikėjo įstoti į partiją. Kad galėtų vadovauti užtvankos statybai, reikėjo užimti vadovaujančias pareigas. Tas pats ir vėliau, su laiškais į NATO“, - įsitikinęs M. Lapinskas.
Portalo vyriausias redaktorius Arūnas Brazauskas teigia, kad jei miręs politikas ir turėjo vėtrungę, vietoje stuburo, tai buvo labai masyvi vėtrungė, kurios judesiai buvo labai pastebimi. „Tai ir sukuria jo, kaip politiko įvaizdį, patraukia dėmesį. Jo tie posūkiai yra įspūdingi ir didina jo vertę. Jei žvelgtume iš didesnės distancijos ir vertintume jo posūkius po kokių dviejų šimtų metų, tai jie nelabai skirtųsi nuo kokio nors Vytauto Didžiojo bėgiojimų. Jei padarytume Vytauto Didžiojo darbų sąrašą, tai pamatytume, kad tėvų tikėjimą išdavė, priėmė katalikybę, nors tikras krikščionis niekada galbūt ir nebuvo, sielos nemirtingumu netikėjo, bet Panai Švenčiausiai meldėsi, kaip rašo istorikas Gudavičius. Pas kryžiuočius bėgo, paskui bėgo nuo jų, žemaičius kryžiuočiams užrašė“, - požiūrių keitimo nesvarbumą iliustravo redaktorius.
