nugrybautas straipsnis

Jei būtumėte katalikė, žinotumėte, kad katalikų bažnyčia meldžiasi už nemirtingą sielą, o ne rūpinasi kūnais.

Bent vienas straipsnis padorus, be panegirikos! smagu skaityti.

Kokia jūs katalikė, jei iki šiol nežinote, kad bažnyčia pas mus atskirta nuo valstybės, ir bažnyčios hierarchams pasaulietinė valdžia nevadovauja ir nenurodinės ką kaip ir kur daryti.

AMB ne vienintelis prezidentas. Užmiršote Adamkų, Grybauskaitę ir dar eilę būsimųjų prezidentų. Tai jų ir jų artimųjų norai irgi turėtų būti mūsų bažnyčiai įstatymas? O jei kuris užsimanys būti palaidotas Katedroje prie altoriaus? Pulsim vykdyti?

O a.a. Brazauską, kaip valstybės vadovą, privalo palaidoti pasaulietinė valdžia. O bažnyčia žmones vertina ne pagal titulus, o pagal kitas vertybes, kurias, jei būtumėte tikra katalike, irgi žinotumėte.

katalikų bažnyčia yra atskira nuo valstybės ir neprivalo aiškintis.

Pokalbis geras.
Tik nesutikčiau, kad A.Brazauskas neturėjo vizijos ir nepriiminėjo sprendimų. Atgavus nepriklausomybę, jo vizija buvo išlaikyti sovietinę-klaninę sistemą kaip galima ilgiau. Tam reikėjo nereformuoti šalies (reformos reikštų ne tik struktūrines bet ir personalijų permainas), nekurti demokratijos (iki šiol partijų finansavimas yra neaiškus ir neskaidrus)
Tam, kad toliau išlaikyti klano politinę-ekonominę įtaką labai padėjo energetinė priklausomybė nuo Rusijos. Tam, kad visa tai išlaikyti 2 dešimtmečius reikėjo priimti daug ir kietų sprendimų.

paskutiniais gyvenimo metais velionis turėjo tikinčio žmogaus aurą

Brazauskas pirmiausia buvo prezidentas, todėl Bažnyčios hierarchai privalo palaidoti kaip vakstybės vadovą. Karsto neįnešimas į arkikatedrą - politinis kažkieno primestas sprendimas. Landbergis ir daugybė kitų veikėjų vedę antrąkart. Gal tik Edita Mildažytė, padedama ambasadoriaus Vatikane Vytauto Alšausko, gavo ištuoką iš Popiežiaus. Mūsų Prezidentas yra vienas ir privalu palaidoti taip, kaip nori Jo artimieji ir norėjo jis pats. Prezidento žodžius patvirtino ir nuodėmklausys. Lietuvos Vyskupų Konferencija lietuviškai tariant prisišiko.

Jau atsirado grupelė protestuojančių jaunuolių, kurie pasivadino "Nepraktikuojančiais katalikais"? Kas tai? Nauja tikėjimo ar netikėjimo rūšis, ar kaip? Graudžiai naiviai atrodo tų jaunuolių pareiškimai, kad jie atsiriboja nuo katalikybės. Jie, manau, nesupranta netgi tikėjimo pradmenų.
Kas kita, kai savo protestus bando reikšti aukšti valdžios pareigūnai, nors Lietuvoje bažnyčia yra atskirta nuo valstybės. Visi tokie pareiškėjai yra prieš Dievą vienodi mirtingieji, nežiūrint jų pareigų ir titulų, o pagal Romos Katalikų bažnyčią eiliniai tikintieji arba netikintieji. Jei prezidentai V.Adamkus ir D.Grybauskaitė negerbia Lietuvos Katalikų bažnyčios sprendimų, tai ką jie apskritai gerbia? Tam, kad juos komentuoti ar sverti dvasiškių hierarchų sąžines, reikia bent minimaliai suprasti tai apie ką kalbama. PASIAIŠKINKIME:

1. Katalikų bažnyčia šiuo atveju pasiryžusi suteikti visas tas paslaugas velioniui Algirdui Mykolui Brazauskui, kurios yra numatytos laidojimo metu visiems tikintiesiems, kurie yra dar gyvi būdami išsakę savo tikėjimą ir konfesijos pasirinkimą, vykdė bažnyčios įsakymus ir nėra padarę didelių nusižengimų už kuriuos nesigaili.

2. Gyventi ne pagal Dekalogo nuorodą su kita bažnyčios palaimintos santuokos moterimi katalikų bažnyčiai yra nepriimtina. Gal galima ir į šį atvejį pažvelgti tolerantiškiau, nes pats amžius padaro savo negailestingas korekcijas... Ar A.M.Brazauskas dėl to prieš mirtį gailėjosi, žino tik jo kunigas, kuris jam suteikė paskutinius sakramentus. Pats Algirdas Mykolas yra pareiškęs, kad būtinybė atlikti išpažintį kunigui jam nepriimtina, nes jis tikisi ją atlikti tiesiogiai Dievui. Nežinau, kaip tai vertina bažnyčia. Katalikiškose šalyse šv.Komunijos priėmimas be išpažinties yra vis labiau toleruojamas. Teigiama, kad tai toleruotina, jei nėra padaryta mirtinų nuodėmių ar katalikas nesigaili už kitas, jo padarytas.

3. Bažnyčios palaiminimas, taip vadinamas "šliūbas", nėra pagrindinis rodiklis, sprendžiantis apie velionio priklausomybę bažnyčiai. Leninas irgi su Krupskaja gavo provoslavų cerkvėje palaiminimą, tačiau tuo pačiu istorijoje jis buvo vienas iš didžiausių cerkvės griovėjų ir niekintojų. Kiek žinoma, A.M.Brazausko požiūris į krikščionybę visada buvo tam tikra prasme pozityvus ir jis netgi bandė atlikti kai kurias tradicines apeigas. Pavyzdžiui, slaptas šv.Kūčių šventimas su savo šeima. Būdamas aukštame LKP poste, kitaip jis elgtis negalėjo, tačiau kai kurias krikščioniškas tradicijas gerbė.

4. Daug kas aiškina, kad Katalikų bažnyčia privalo būti atlaidi visiems katalikams, kurie to pageidauja. Tačiau yra šiek tiek kitaip. Atleisti nuodėmes gali tik Dievas ir tik tada, kai už jas yra nuoširdžiai gailimasi. Katalikų bažnyčios teologija teigia, kad tai tikslingiau padaryti per išpažintį, tačiau gyvenime būna įvairių atvejų, kada, kaip sakoma, ir kunigo neprisišauksi. Peržvelgus paskutines prezidento A.M.Brazausko viešas kalbas, girdėjome tik vieną užuominą, kad gal būt jis ką nors padarė ne taip gerai, kaip galėjo. Ar tai nuoširdus gailestis? - nežinau. Visas tai pernelyg asmeniška, kad apie tai diskutuoti.

5. Visi Lietuvos katalikai su tam tikra pagarba vertina Vilniaus Katedros sugrąžinimą tikintiesiems. Tuomet dar LKP pirmasis sekretorius pasakė: "Mes pasitarėme ir nusprendėme..." Kas tie "mes". LKP CK ar dar kas? Pripažinkime, kad tai bet kuriuo atveju buvo ryžtingas sprendimas, būnant dar SSRS sudėtyje.

6. Katalikų bažnyčios dvasiškių apsisprendimas katalikams - nekomentuotinas. Gali būti , kad dvasiškiai žino gerokai daugiau, o jų sprendimo motyvai yra gan svaresni, negu viešai pasakomi. Beje, dėl savo apsisprendimo jie neprivalo prieš nieką aiškintis. To labiau, kad tam tikrą nuomonę, kurios tiksliai nežinome, galėjo turėti ir prezidento šeima. Kristina Brazauskienė pagal bažnyčios nuostatas nėra šeimos narys. Tad mane stebina tie populistiniai prezidentų aiškinimai, kaip Lietuvos dvasiškiai privalėjo pasielgti. Tokie ekspromtiniai aiškinimai visai be jokio būtino reikalo skaldo ir kiršija visuomenę. Dar daugiau. Jie pila vandenį ant ateistų malūno, kas katalikiškoje šv. Marijos žemėje, manau, nepriimtina.



1. Katalikų bažnyčia šiuo atveju pasiryžusi suteikti visas tas paslaugas velioniui Algirdui Mykolui Brazauskui, kurios yra numatytos laidojimo metu visiems tikintiesiems, kurie yra dar gyvi būdami išsakę savo tikėjimą ir konfesijos pasirinkimą, vykdė bažnyčios įsakymus ir nėra padarę didelių nusižengimų už kuriuos nesigaili.

2. Gyventi ne pagal Dekalogo nuorodą su kita bažnyčios palaimintos santuokos moterimi katalikų bažnyčiai yra nepriimtina. Gal galima ir į šį atvejį pažvelgti tolerantiškiau, nes pats amžius padaro savo negailestingas korekcijas... Ar A.M.Brazauskas dėl to prieš mirtį gailėjosi, žino tik jo kunigas, kuris jam suteikė paskutinius sakramentus. Pats Algirdas Mykolas yra pareiškęs, kad būtinybė atlikti išpažintį kunigui jam nepriimtina, nes jis tikisi ją atlikti tiesiogiai Dievui. Nežinau, kaip tai vertina bažnyčia. Katalikiškose šalyse šv.Komunijos priėmimas be išpažinties yra vis labiau toleruojamas. Teigiama, kad tai toleruotina, jei nėra padaryta mirtinų nuodėmių ar katalikas nesigaili už kitas, jo padarytas.