Apie tai diskutuota portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kartu su užsienio politikos ekspertu Albinu Januška ir Japonijos tarptautinio universiteto docente Vida Mačikėnaitė, tyrinėjančia Kinijos užsienio ir vidaus politiką.
„Lietuva pasaulyje tapo celebrity, į ją nukrypo didelis dėmesys, bet oponentai kalba, kad tas dėmesys kol kas nevirsta pinigais, nevirsta ypatingais geopolitiniais laimėjimais. Ir taip, ir ne. Aišku, Lietuva tikrai turi dar padaryti daug. Jeigu Lietuva per pusę metų arba per metus nesugebės pasiekti akivaizdžių laimėjimų iš šio sprendimo, jeigu liksime vieni, jeigu 16+1 toliau funkcionuos, jeigu mums nepavyks su kitų pagalba (tame tarpe ir Amerikos) kompensuoti savo verslui, jeigu nebus didesnių investicijų, kurių mes tikimės į high tech iš Taivano, tai gali atrodyti ir jau tada rimtai atrodyti, kad tai buvo klaida. Bet aš manau, kad šiandien dar būtų anksti kalbėti, ar tai klaida ar ne. Tai parodys ateitis“, – mano A. Januška.
Tuo tarpu docentė V. Mačikėnaitė teigia, kad Taivano klausimas Kinijai yra esminis ir pamatinis. Šiuo klausimu Pekinas į derybas neina, nesvarbu, kad Vilnius aiškina, jog atstovybė ne diplomatinė, o tik ekonominė. Kinijai svarbiausia, kad ji pavadinta Taivano vardu ir kuria iliuziją, jog tai nepriklausomos valstybės atstovybė. Juolab, kad kinų kalba atstovybė pavadinta „Taivano“, nors angliškai „Taiwanese“.
„Kinija eis tiek, kiek reikės. Tokiose situacijose, kai tai susiję su Taivanu, Kinija eis tiek, kiek reikės, kol kažkas pasikeis. Tikėtis, kad Kinija pavargs, jai atsibos ar kad ji pasikarščiavusi aprims, tai yra neįmanoma“, – teigė V. Mačikėnaitė.
Jei prezidentas mano, kad atstovybės pavadinimas – klaida, jis ją dar padidino
Kinijai pradėjus spausti Lietuvą, mūsų šalies valdantieji laikėsi pozicijos nepripažinti to klaida ir nekeisti Taivano atstovybės pavadinimo, nors spaudimas apibūdinamas kaip beprecedentis ir skaudus. Tačiau Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai kantrybė trūko – šalies vadovas viešai pareiškė, kad atstovybės pavadinimas yra klaida. Tai sukėlė ovacijas Kinijoje, kuri nori, jog atstovybė būtų pervadinta Taipėjaus vardu.
„Iš tiesų Kinijai šis posūkis, taip pavadinčiau, yra pakankamai džiugus. Kinijos užsienio reikalų ministerija padarė pareiškimą ir pasakė, kad vienas dalykas yra pripažinti savo klaidą, o dabar ją reikia imti ir ištaisyti. Viena vertus, jie skatina Lietuvą, kaip jie vadina, „grįžti į teisingą kelią“, kita vertus jaučiamos džiaugsmingos nuotaikos, kad anksčiau ar vėliau tai įvyko, kad Lietuva lyg ir pradėjo keisti savo poziciją, kurią atrodė užėmusi pakankamai tvirtai. Be abejo, jiems tai atrodo kaip laimėjimo pradžia“, – laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo docentė.
Tačiau užsienio politikos ekspertas A. Januška mano, jog šioje situacijoje pats prezidentas, viešai pareikšdamas apie esą padarytą klaidą, dar labiau ją didina.
„Tie, kas įsivaizduoja, kad tai yra „klaida“, neturėtų jos taisyti didesne klaida. Aš tiesiog sakau, kad tas nesusikalbėjimas, tas Prezidentūros pareiškimas iš tikrųjų turi tokias pasekmes, jog tai ne tik jau žinoma pasaulyje, bet ir vaizduojama, kad Lietuvoje nėra vieningos politikos. Bet aš norėčiau interpretuoti tą prezidento patikslinimą, kad vis tik prezidentas nesiūlė išmesti Taivano atstovybės, nesiūlė kreiptis mums į Taivaną, kad Taivanas pakeistų tą pavadinimą. Aš manau, kad čia buvo toks labiau pareiškimas dėl vidinės koordinacijos, kad neva prezidentas nebuvo informuotas. Nors aš tuo sunkiai galiu patikėti, kad ministras nebuvo informavęs prezidento“, – teigė A. Januška.
Pasak pašnekovo, jeigu Lietuvos užsienio politikos formuotojai negebės susikalbėti tarpusavyje, kyla rizika, jog Taivanas tiesiog pasitrauks iš Lietuvos, o tuomet jau gresia reputacinė žala, bus įrodyta Kinijos autokratinė galia, pažemintos demokratijas, pademonstruota, jog Europos Sąjunga nėra pajėgi ginti savo prekybos politikos.
Koks Kinijai skirtumas – Taivano atstovybė ar Taipėjaus?
Kinijos politiką tyrinėjanti V. Mačikėnaitė pasakoja, kad Pekino dėmesys Taivano verslo atstovybių pavadinimams kyla iš to, jog Kinija Taivaną laiko savo dalimi, todėl kiekviena valstybė, kuri užmezga diplomatinius santykius su Kinija, turi pasižadėti, jog gerbia teritorinį Kinijos vientisumą ir pripažįsta Taivaną integralia Kinijos dalimi.
Tačiau de facto Taivanas veikia kaip nepriklausoma valstybė ir pastaruoju metu didina savo aktyvumą diplomatiniu lygiu. Esama gandų, jog Taivanas prašo pervadinti atstovybes iš Taipėjaus į Taivano JAV bei Japonijoje. Kinijai tai kelia galvos sopulį, o Lietuva jį dar labiau padidino.
„Iš tiesų Taivano užsienio politika yra suaktyvėjusi šiuo klausimu. Kita vertus, negalima pamiršti to, kad Taivanas visada stengėsi prisitraukti kažkiek partnerių, turėti dvišalių santykių, oficialių diplomatinių santykių bent su keliomis valstybėmis. Šiuo metu Taivano užsienio politika Vakarų valstybių atžvilgiu yra aktyvesnė ir priežastys yra dvi“, – pasakojo Japonijos tarptautinio universiteto docentė.
„Viena yra Taivano vidaus politikos situacija. Yra dvi dominuojančios partijos, kurios turi pakankamai skirtingą požiūrį į santykius su Kinija. Kai valdžioje buvo kita partija, tai tuomet santykiuose su Kinija buvo atšilimas, toks kaip pavasaris. O dabartinė prezidentė ir jos partija turi visiškai kitokią nuomonę apie Kiniją ir apie santykius su Kinija. Netgi partijos programoje yra parašyta, kad Taivanas jau yra nepriklausoma valstybė ir mes turėtume dirbti savo užsienio politikoje stiprindami pripažinimą ir statusą. Jų pozicija yra tokia. O kaip minėjau prieš tai buvusių valdančiųjų – visiškai kitokia“, – teigia V. Mačikėnaitė.
Mokslininkė taip pat pabrėžia, jog pokyčiai vyksta ir visuomenėje, padaugėjo žmonių, kurie save įvardija vien tik kaip taivaniečiais, o ne kinais ir taivaniečiais. Šiuo atveju taivaniečiai nėra etninė grupė, tai tik salos gyventojų apibūdinimas.
„Anksčiau daugiau žmonių visuomenėje pasisakė arba už status quo, arba geresnius santykius su Kinija. Šiai dienai matome kad yra ženklus procentas žmonių, kurie save apibūdina tik kaip taivaniečius. Jau nebe kaip kinus ir taivaniečius, o tiesiog taivaniečius. Tai yra visiškai atskiros valstybės žmonių identitetas“, – sako pašnekovė.
Ji sako, kad Taivane jaučiamas ir laiko spaudimas, mat Kinijos prezidentas ir Komunistų partijos generalinis sekretorius Xi Jinpingas vis garsiau ir aiškiau kalba apie Taivano prijungimą prie Kinijos. Netgi karinėmis priemonėmis. Į tai reaguodamas Taivanas siekia sustiprinti savo pozicijas tarptautinėje erdvėje, nors JAV yra suteikusi salai tam tikrų saugumo garantijų, kurios šiek tiek stabdė Kiniją nuo karinių priemonių panaudojimo.
Sprendimas tikriausiai priimtas su JAV, bet Merkel nesusižavėjo
Lietuvos ir Taivano veikimas tikriausiai buvo koordinuotas su JAV, kurios siekia sulaikyti Kinijos galios plėtrą, bet jau šiuo metu darosi aišku, kad kai kurie Europos partneriai nebuvo tiek entuziastingi šiuo klausimu, kiek Lietuvos valdantieji.
„Aš nežinau, kaip ten buvo priimtas tas sprendimas. Egzistuoja tokia tarsi juodoji dėžė. Bet mes galime daryti prielaidas, kad visgi buvo diskusijos: buvo diskusija su Taivanu, neabejočiau, kad buvo diskusija su JAV. Klausimas čia yra, ar iš tikrųjų tas buvo numatyta, ar iš tikrųjų viskas buvo žinoma, kaip elgsis Kinija. Tik klausimas, ar apskritai įmanoma žinoti tokius dalykus, ar ne. Jeigu Lietuva nenumatė, tai gal ir Jungtinės Amerikos Valstijos visko nenumatė?“ – svarstė A. Januška.
Pasak užsienio politikos eksperto, sprendimus priėmę asmenys turėjo įvertinti rizikas, bet jis abejojo, ar kuri nors Europos valstybė aiškiai pareiškė, jog Lietuvai nederėtų leisti atidaryti Taivano atstovybės.
„Yra toks vienas lyg tai faktas apie pokalbį su Vokietijos kanclere, kad Vokietijos kanclerė reagavo rezervuotai. Čia jau aš suprantu buvo prezidento (pokalbis). Bet neatsimenu, kad prezidentas tą viešai būtų sureikšminęs ir pasakęs, jog yra toks prieštaravimas iš kažkokios reikšmingos Europos Sąjungos šalies. Manau, kad buvo atsakymas, jog tai suverenus jūsų sprendimas“, – svarstė A. Januška.
Pasak pašnekovo, iš JAV požiūrio taško, tai Kinija keičia status quo nuolat grasindama Taivanui, pažeidinėdama oro erdvę, žvangindama ginklais. Todėl gali būti, kad JAV, bendradarbiaudamos su Lietuva, turi didesnių planų sulaikyti Kinijos galios plėtrą.
„Gali būti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos, bendradarbiaudamos su Lietuva, turi didesnių planų. Nepamirškime, kad Lietuva vienintelė iš visos Europos Sąjungos yra pasirinkta Amerikos strategine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, pirmos konsultacijos jau įvyko Vašingtone. Akivaizdu, kad čia yra didesnė politika. Mes galime spėlioti, bet akivaizdu, kad tai yra dalis Kinijos sulaikymo politikos tame regione ir dalis bandymų bendradarbiauti su Europos Sąjunga, kad Europos Sąjunga, kaip visuma, po truputį keistų savo politiką. Turbūt siekis pagrindinis, kad Europos Sąjunga turėtų veiklią užsienio politiką, būtų labiau geopolitiška“, – mano A. Januška.
Tačiau pašnekovas teigė, jog šiuo metu stebima Vyriausybės, Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministerijos veikla bei Europos Komisijos reakcija yra per lėta ir per biurokratiška.
„Problema, kurią matome dabar, tai verslas. Aš manau, kad Vyriausybė, Ekonomikos ir inovacijų ministerija turėtų žymiai žaibiškiau funkcionuoti, verslas neturi būti paliktas nežinomybėje, kaip yra dabar, deja. Nes iš tikrųjų ataka iš Kinijos yra unikali, dar tokios nebuvo. Tai ataka prieš Lietuvą, prieš Europos Sąjungos prekybos politiką. Europos Sąjunga kol kas demonstruoja, kad nesugeba gintis nuo tokios politikos, ir ką kartais girdime iš mūsų komisaro, kad čia užtruks laiko, tai tas nėra priimtina, laiko čia nėra. Ir mūsų Ekonomikos ir inovacijų ministerija turėtų elgtis ne biurokratiškai, o veikti efektyviai, padaryti sprendimus, padėti verslui“, – sakė signataras.
Paklausta apie Kinijos veikimo principus, kai paliečiamas Taivano klausimas, Japonijos tarptautinio universiteto docentė sakė, kad tokiais atvejais Kinijos reakcija yra labai nuožmi ir derybų čia nebūna, nes Pekinui Taivano priklausomybės klausimas yra vienas esminių.
„Jeigu kalbame apie šitą vienos Kinijos principą ir vienos Kinijos politiką, tai kas susiję su Taivanu, yra pamatinis Kinijos užsienio politikos principas ir nėra derybų iš Kinijos pusės šiuo klausimu. Kinija iš tiesų atkakliai naudos visas įmanomas priemones, kurios prieinamos. Tai yra tai, ko mes galbūt nė neįsivaizdavome. Kaip jau buvo minėta, tai priemonės, kurios neturi precedento. Taip paprastai tai tikrai nesibaigs“, – manė V. Mačikėnaitė.
Ji pateikė pavyzdį, kai praėjusiais metais Pietų Amerikos valstybė Gajana bandė atidaryti Taivano atstovybę, bet po vienos dienos persigalvojo patyrusi Kinijos spaudimą.
Vis tik A. Januška teigia, kad Lietuva nepažeidžia vienos Kinijos principo, nes pripažįsta vieningą Kiniją, tačiau nepripažįsta, kad Taivanas turi patekti po Kinijos Liaudies Respublikos padu. Tai reiškia, kad Taivanas, nors ir būdamas Kinijos sudėtyje, pats turėtų spręsti, ar būti pavaldžiam Kinijos komunistų partijai, ar išlaikyti nepriklausomą valdymo sistemą.
