Aktyvios mamos džiaugiasi Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymui, pagal kurį turėjo būti mažinamos motinystės (tėvystės) pašalpos, bet teigia nenuleisiančios rankų ir kovosiančios, kad jų teisės valstybės lygiu būtų tinkamai atstovaujamos.
"Iš tikrųjų labai džiaugiamės. Prezidentė yra tas asmuo, kuris pagaliau suvokė, kad įstatymai Lietuvoje turi būti teisėtu keliu priimami.Tai grąžino mūsų pasitikėjimą demokratiškumu ir teisiškumu mūsų valstybėje. Seimas dabar turės laiko paruošti reikiamus ir, tikimės, argumentuotus sprendimus", - Eltai teigė Aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Paulavičienė.
Pasak jos, net ir po valstybės vadovės veto aktyvios mamos neatsisako minties ketvirtadienį 15 val. rengti akciją priešais Prezidentūrą Daukanto aikštėje. Jai leidimą tikimasi gauti artimiausiu metu.
"Tik akcijos kontekstas šiek tiek pasikeis. Kalbėsimės apie tai, kad šeimos politika turi būti kompleksiška, o vaikas turi būti saugomas visą jo gyvenimo tarpsnį, apie tai, kad vienoje vietoje atimant valstybė gali kitoje vietoje labai nesunkiai pridėti - pavyzdžiui, lengvatų arba kažkokių kitų paslaugų principu. Kalbėsime apie ateitį", - sakė R. Paulavičienė.
Jei dabartinis įstatymo variantas įsigaliotų, pavyzdžiui, Seimui atmetus Prezidentės veto, aktyvios mamos ketina savo teises ginti teismuose. "Kreiptumėmės į apylinkių teismus dėl žalos atlyginimo, į apygardos - dėl viešojo intereso pažeidimo ir į Konstitucinį Teismą - dėl neatitikimo Konstitucijos nuostatoms", - teigė R. Paulavičienė.
Pasak jos, jau yra 300 žmonių, pareiškusių norą teikti ieškinį, jei būtų priimtos pataisos. "Ir tas žmonių ratas nuolat didėja", - sakė R. Paulavičienė.
Aktyvios mamos labiausiai piktinasi tuo, kad socialines išmokas mažinantis įstatymas buvo priimtas itin skubiai. Įstatymas priimtas ypatingos skubos tvarka. Esą per skubėjimą nebuvo tinkamai apsvarstyti kiti, mažiau skausmingi taupymo būdai.
"Socialinės išmokos yra ta sritis, kurioje civilizuotos valstybės taupo tik paskutiniu momentu, kai yra peržiūrėti visi viešieji pirkimai, administravimo išlaidos, statybos, keliai ir pan. Socialinių išmokų mažinimo pasekmės dažniausiai būna politinės suirutės. Nepastebėjome, kad būtų išbandyti visi įmanomi kiti taupymo būdai, kad taip nenutiktų", - sakė R. Paulavičienė.
Aktyvioms mamos daug abejonių kelia ir trišalė sutartis, kurioje yra aktyviai aptariami motinystės, tėvystės klausimai.
"Motinystės klausimams trišalėje sutartyje niekas neatstovauja, nors šie klausimai ten yra labai aktyviai aptariami. Pasigendame šitos srities kuravimo tiek iš visuomenės, tiek iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Motinystės ir tėvystės klausimai ir pagal Konstituciją yra ypač svarbūs valstybei. Tikimės, kad bus atsižvelgta į tikrai ypatingą motinų ir tėvų situaciją ne tik krizės laiku, bet ir ateičiai", - sakė R. Paulavičienė.
Kaip ELTA jau rašė, antradienį Prezidentūros spaudos tarnyba paskelbė, jog valstybės vadovė apsisprendė vetuoti dalį Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, kuriuo nuo šių metų rugsėjo 1 dienos mažinamos paskirtos ir mokamos motinystės pašalpos. Prezidentės manymu, įstatymas pažeidžia tų mamų, kurioms pašalpos jau paskirtos ir mokamos, įgytas teises ir teisėtus lūkesčius, menkinamas visuomenės pasitikėjimas valstybe ir teise.
Ar pritarti Prezidentės veto, dar spręs Seimas.
Vetuotos Ligos ir motinystės socialinio įstatymo pataisos numato, kad iki tol, kol vaikui sueis vieneri metai, motinai bus mokama 90 proc. gauto atlyginimo, dar vienerius metus - kol vaikui sukaks dveji - 75 proc. gauto atlyginimo.
Vetuotos įstatymo pataisos numato vieno minimalaus atlyginimo dydžio apatinę išmokos ribą.
Iki šiol pirmaisiais vaiko auginimo metais motinoms buvo kompensuojamas visas atlyginimas, o antraisiais - 85 proc. atlyginimo, tačiau motinystės pašalpa negalėjo viršyti 5 draudžiamųjų pajamų dydžio - 7440 litų (iki mokesčių).
