Legalų darbą skatinantiems Užimtumo įstatymo, Civilinio proceso kodekso bei kitų įstatymų pakeitimams dar turės pritarti Seimas.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 200 tūkst. žmonių, kurie turi skolų. Tai beveik kas dešimtas asmuo nuo 18 metų. Iš jų beveik 7 iš 10 nedirba arba dirba nelegaliai.
„Nelegalus darbas vis dar, deja, toleruojamas mūsų visuomenėje. Jis ne tik kenkia patiems darbuotojams, nes jie netenka socialinių garantijų, darbo teisės apsaugos, bet ir mažina viešojo sektoriaus paslaugų kokybę, didina šešėlį, neskatina visuomenės solidarumo.
Tikimės, kad siūlymai griežtinti nelegalaus darbo atsakomybę ir kontrolę bei papildomos paskatos dirbti legaliai, duos apčiuopiamų rezultatų ir naudą žmogui bei valstybei“, – pranešime cituojama socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Mažesnės skolų išskaitos ir „skolų atostogos“
SADM kartu su programa „Kurk Lietuvai“ atliktas tyrimas parodė, kad esamas skolų išskaitų iš atlyginimo dydis yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl skolininkai vengia grįžti į darbo rinką.
Anksčiau atliktos apklausos metu 75 proc. skolininkų atsakė, kad dėl didelių išskaitų iš atlyginimo jiems neapsimoka dirbti legaliai, nes po išskaitų liekanti pajamų suma nėra pakankama pragyvenimui.
Vyriausybė pritarė siūlymui mažinti išskaitas iš atlyginimo ir jas labiau diferencijuoti pagal gaunamas pajamas:
- Uždirbantiems iki 1 MMA išskaita mažinama iki 10 proc. atlyginimo dydžio (vietoj dabar esančių 20 proc. arba 30 proc.);
- Uždirbantiems tarp 1 MMA ir 2 MMA – 30 proc. (tai – suformuota papildoma pakopa);
- Uždirbantiems virš 2 MMA – 50 proc. (nesikeičia).
Tikimasi, kad pakeitimai nedirbantiems skolininkams bus paskata pradėti dirbti ir grąžinti skolas. Nauji išskaitų dydžiai būtų taikomi ir jau dirbantiems bei skolas grąžinantiems asmenims.
SVARBU: Iki šiol galiojanti išskaitų išieškojimo tvarka ir toliau liktų nepakitusi socialiai jautriems kreditoriams – vaikų ir kitų asmenų išlaikymui, žalos, padarytos sveikatai ar gyvybei, atlyginimui. Siekiant paskatinti nedirbančius skolininkus grįžti į darbo rinką, numatyta galimybė pasinaudoti iki 12 mėn. „skolų atostogomis“ per 5 metus. „Skolų atostogas“ būtų galima pasiimti ne daugiau kaip per 2 kartus.
Griežtesnė kontrolė ir didesnės baudos
Baudos už nelegalų darbą juridiniams asmenims būtų skiriamos atsižvelgiant į to juridinio asmens bendrąsias metines pasaulines pajamas praėjusiais metais tokia tvarka:
- nuo 2 iki 3 proc. juridinio asmens bendrųjų metinių pasaulinių pajamų, bet ne mažesnė negu 3 MMA už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį ir ne didesnė negu 500 tūkst. eurų.
- jau baustam juridiniam asmeniui už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, būtų skiriama bauda nuo 4 iki 6 proc. darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų, bet ne mažesnė negu 6 MMA už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį ir ne didesnė negu 1 mln. eurų.
IŠIMTIS: jei darbdavys įdarbins ir išmokės nelegaliai dirbusiam asmeniui ne mažiau kaip 3 MMA darbo užmokestį, bauda bus minimali – 3 MMA už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Bedarbio statusas nebus naikinamas nelegaliai dirbusiam asmeniui, kuris pats praneš apie savo nelegalaus darbo faktą kontroliuojančios institucijoms ir su jomis bendradarbiaus.
Darbdavių pažeidimų viešinimas
Valstybinė darbo inspekcija savo interneto svetainėje viešins darbdavius, pažeidusius darbo įstatymus, darbuotojų saugos ir sveikatos, nelaimingų atsitikimų darbe teisės aktus.
Taip bus vykdoma šių pažeidimų prevencija bei apie rizikingą darbovietę informuojami darbuotojai ir siekiantys įsidarbinti asmenys.
Tikimasi, kad toks viešinimas darys teigiamą įtaką sąžiningam, atsakingam bei skaidriam verslui ir jo plėtrai, renkantis verslo partnerius, rangovus, subrangovus, padės pritraukti daugiau investuotojų.
ES valstybių narių, turinčių vadinamuosius „juoduosius sąrašus“, vertinimas rodo, kad tokia viešinimo priemonė yra veiksminga ir proporcinga užtikrinant pažeidimų prevenciją, skatinant sąžiningą konkurenciją, skaidrumą ir gerą darbdavių reputaciją.
Pagalba skolininkui
Pakeitimais skolininkui būtų suteikiama galimybė neprarasti itin mažos vertės paskutinio būsto. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, virš 4 tūkst. eurų skolos neišieškojus per 18 mėnesių, skola gali būti išieškoma iš skolininko paskutinio būsto.
Siūloma sumą indeksuoti ir padidinti iki daugiau nei 9 tūkst. eurų (10 MMA). Be to siūloma dvigubai, nuo 18 iki 36 mėnesių, prailginti papildomą apsaugą – terminą per kurį skolininkas, įrodęs, kad susimokės, paskutinio būsto neprarastų.
Skaičiuojama, jei pradėtų dirbti bent 1 proc. skolininkų (2 000 asmenų) už 1 MMA, tai leistų surinkti apie 6,5 mln. eurų mokesčių ir įmokų kasmet.
Tačiau netiesioginė nauda būtų daug didesnė – sumažėtų socialinė parama, didėtų darbu sukuriama nauda.
Daugiau dirbančių skolininkų galėtų būti naudinga ir kreditoriams – būtų didesnė bendra grąžinama skolų suma.
