Pastarąjį kartą pensijų kaupimo tvarka labiau keitėsi 2019 m. Tuomet tūkstančiai gyventojų, kartais jiems patiems net nežinant, automatiškai buvo įtraukti į antrąją pensijų pakopą. Kaip pranešė „Sodra“, jeigu nieko nedarys, nuo metų vidurio tą patirs taip pat daugiau kaip 264 tūkst. žmonių.
Tai reiškia, kad kiekvieną mėnesį dalis darbuotojų atlyginimų atskaitoma ir pervedama į sąskaitą pensijų fonde. Visų jų, kitaip nei įprastoje banko sąskaitoje laikomų pinigų, pasiimti nebus galima niekada. Nebent sukaupto turto vertė bus mažesnė nei 5 tūkst. eurų.
Pradėję kaupimą gyventojai negalės jo nutraukti. Likusį gyvenimą iki pat pensijos į fondą bus pervedama 2,7 proc. arba 3 proc. jų atlyginimo.
Pavyzdžiui, dabar žmogus nekaupia ir į rankas gauna 1 tūkst. eurų, o jo atlyginimas neatskaičius mokesčių dabar yra 1573 eurai. Jeigu bus įtrauktas į kaupimą, kas mėnesį toks darbuotojas per mėnesį į rankas gaus 43 eurais arba 47 eurais, o per metus – 516 arba 564 eurais mažiau.
Kaip įsitikino portalo tv3.lt skaitytoja, sprendimas nieko nedaryti ir įtraukimas į kaupimą gali gerokai apkarsti.
Vadina absurdu ir prievartine tvarka
Vilnietė Inga (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) asmeniškai patyrė, ką reiškia būti „prievarta“ įtrauktai į pensijos kaupimą.
„Dirbu apie penkerius metus. Nesu sulaukusi dar nė 30 metų, todėl nieko keisto, kad apie pensijos kaupimą iki šiol nebuvau susimąsčiusi. Tačiau jau kuris laikas ėmiau pastebėti, kad nuo mano algos yra nuskaičiuojama visai nemenka pinigų suma – beveik 70 eurų“, – pasakojo mergina.
Tuomet ji nusprendusi išsiaiškinti, kodėl taip yra. Pasirodo, tokia suma kasdien yra atskaičiuojama jos pensijos kaupimui.
„Pagalvojau, kad metas tokio kaupimo atsisakyti. Žinoma, kiekvienas turi savo požiūrį į pensijos kaupimą, tačiau asmeniškai man tai atrodo nereikalinga. Tik štai šioje vietoje aš susidūriau su visišku Lietuvos valdžios, įstaigų ir bankų absurdiškumu.“
Pasirodo, iki tam tikros datos ji nespėjusi pateikti prašymo „Sodrai“ ir atsisakyti pensijos kaupimo.
„Esu automatiškai įtraukta į II pakopos pensijos kaupimą ir atsisakyti man tokio kaupimo neįmanoma. Kaip informavo „Sodros“ ir banko atstovai, aš tokį kaupimą galiu sustabdyti nebent vienerių metų laikotarpiui per visą laiką iki savo pensinio amžiaus. Ak, kokia laimė, mat „galiu sustabdyti jį metams“!“ – ironizavo skaitytoja.
Ji neslėpė pykčio ir dabartinę II pakopos pensijų kaupimo tvarką vadino visišku absurdu ir prievarta.
„Kodėl aš, būdama sveika, jauna ir dirbanti, turiu gyventi kažkokioje prievartoje ir priverstinai kaupti savo pensiją, jeigu aš to daryti nenoriu? Nejaugi mes negyvename demokratiškoje valstybėje? Ir svarbiausia, kad aš ne pati tai nusprendžiau, o mane automatiškai tam priskyrė.
Jaučiuosi eilinį kartą apgauta šioje valstybėje ir jaučiu didžiulį pyktį, kad turiu kas mėnesį stebėti, kaip nuo mano banko yra nuskaičiuojama nemenka suma, kurią sutaupiusi per metus dar ir į kelionę galėčiau išskristi. Tokia prievarta tikrai neturėtų būti mūsų šalyje“, – įsitikinusi Inga.
Žada daugiau pinigų senatvėje
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tiesiai neatsakė, kodėl pensijos kaupimas II pakopoje yra prievartinis ir kodėl jo negalima atsisakyti.
„Pensijų kaupimas yra neatsiejama pensijų sistemos dalis. Tenka konstatuoti, kad ir teisei gauti pensiją, ir jos dydžiui nustatyti svarbus yra ilgą laiką trunkantis ir sistemingas įmokų mokėjimas.
Todėl socialinio draudimo įmokų mokėjimas yra privalomas visiems dirbantiesiems nuo pirmos iki paskutinės darbo dienos. Dalyvavimo pensijų kaupime galima atsisakyti ribotą laiką (pusmetį nuo įtraukimo dienos), o vėliau jis nenutraukiamas iki pat senatvės pensijos amžiaus“, – rašoma ministerijos atsiųstame komentare.
Jame teigiama, kad apie įtraukimo faktą, terminus atsisakyti ir pasekmes to nepadarius laiku „Sodra“ kiekvieną įtraukiamąjį informuoja asmeniškai per gyventojo paskyrą (informacija paskyroje yra kartojama kelis kartus).
Jei gyventojas paskyroje laiškų neatidaro per nustatytą laiką, jam siunčiamas registruotas laiškas tuo adresu, kur deklaruota jo gyvenamoji vieta.
„Tenka apgailestauti, kad skaitytoja su šia jai asmeniškai pateikta informacija nesusipažino arba į jos turinį neįsigilino.
Dėl įtraukimo į kaupimą konstitucingumą yra pasisakęs ir Konstitucinis teismas. Jis konstatavo, kad dalyvių įtraukimas į kaupimą neprieštarauja Konstitucijai“, – komentavo ministerija.
Nekaupiant pinigų senatvėje neužteks?
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos direktorius Tadas Gudaitis priminė, kad dabartinė pensijų kaupimo tvarką įtvirtinta įstatyme ir yra priklausoma nuo politinių valdančiųjų sprendimų.
„Migruojančioje, mobilioje ir, deja, neišvengiamai senstančioje visuomenėje pensijų kaupimas asmeninėmis įmokomis tampa svarbiu priedu. O valstybės pagalba ir asmens savanoriškos galimybės rinktis kaupimą šiuo atveju tampa kritinės svarbos veiksniais.
Skaičiuojama, kad „Sodros“ pensija užtikrins tik iki 30–40 proc. žmogaus pajamų, kurias gaudavo prieš išeidamas į pensiją. Dažnai žvelgiame į kitas Europos valstybes, kur standartas – 70–80 proc. buvusių pajamų. Todėl neišvengiamai kyla klausimas – kaip lietuviui sutaupyti tuos likusius 40 proc.?“ – klausė direktorius.
Jis priminė, kad po pastarosios pensijų sistemos reformos asmenys iki 40 metų buvo automatiškai įtraukti į naują pensijų kaupimo sistemą. Tačiau esą buvo numatyta teisė išreikšti valią nedalyvauti pensijų kaupime, nereikalaujant skubotų sprendimų.
Pasak T. Gudaičio, šie asmenys turėjo galimybę atidėti dalyvavimo pradžią, o vėliau ir atsisakyti dalyvauti kaupime.
„Po ilgų svarstymų diskusijų ir vertinimų, konsultacijų su tarptautinėmis organizacijomis, valdančiųjų buvo priimtas sprendimas automatiškai įtraukti gyventojus į kaupimą su teise atsisakyti.
Sprendimas ir laukiantys pokyčiai buvo komunikuojami, viešojoje erdvėje netrūko informacijos apie laukiančius pasikeitimus“, – aiškino asociacijos vadovas.
Nerimą kelia noras gyventi čia ir dabar
Anot T. Gudaičio, automatinis asmenų įtraukimas į kaupimą leidžia didinti sistemos aprėptį ir universalumą. Toks mechanizmas gali būti laikomas kompromisiniu tarp privalomo kaupimo (Australijoje, kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse) ir visiškai savanoriško.
Privalomo kaupimo privalumas – tai padidina pensijai kaupiamų lėšų sumą ir sumažina šiuo metu dirbančių asmenų lėšų nepriteklių senatvėje.
„Tačiau mūsų šalies pasirinktas tarpinis variantas – automatinis asmenų įtraukimo mechanizmas su galimybe atsisakyti dalyvauti kaupime laikomas geriausiu kompromisu“, – dėstė T. Gudaitis.
Pasak jo, visiškai suprantamas jaunos merginos noras daugiau pinigų išleisti dabar, o ne atsidėti ateičiai.
„Vis dėlto supratimas, kad gyventi reikia „čia ir dabar“ įgauna nerimą keliančias formas. Papildomo kaipimo II pakopoje tikslas – paskatinti kuo daugiau dirbančiųjų papildomai kaupti pensijai ir prisiimti atsakomybę už savo senatvę.
Todėl automatinio įtraukimo nederėtų lyginti su prievarta, greičiau su skatinimu pasirūpinti savimi, bet jei esi tvirtai nusprendęs, kad kaupti nenori turi pakankamai ilgą terminą (pusę metų) pranešti apie savo sprendimą“, – pastebėjo pašnekovas.
Jo teigimu, visą gyvenimą nemažus mokesčius mokantys žmonės pagrįstai jaučiasi „užsidirbę“ savo pensiją.
„Vis dėlto, pensija nėra ir neturėtų būti traktuojama kaip premija, kurią būtų galima lengva ranka panaudoti savo malonumui bei pramogoms. Greičiau tai yra atlyginimas, skirtas būtiniausioms kasdienėms reikmėms“, – apibendrino asociacijos vadovas.
Kokios išmokos infliacijos niekas nepastebi?
Kažkada 100 rublių buvo pinigas. Po to ?
Kažkada buvo ir 100litų pinigas.
O kas liko iš jo??
Dabar 100e pinigas o po 40 metų.
Sako dar demokratijos valstybeje gyvenam?
Mano nuomone ne daug kuo skiriames nuo diktatūrinės valstybės
