Tai nėra koks nors nesusipratimas ar sukčių darbas. Paimti jūsų pinigus gali ir valstybės institucijos. Dar daugiau, jūs ir susimokėsite už tai, kad jūsų pinigus paims.
Skaičiuojama, kad vidutinė vieno gyventojo skola VMI ir „Sodrai“ sudaro 489–532 euro. O ar negresia nemalonumai ir pinigų nurašymas, galima pasitikrinti šių institucijų interneto svetainėse.
Nuo sąskaitos pinigus nurašo automatiškai
Kaip informavo Registrų centras, jo tvarkoma Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS) per praėjusius metus iš skolininkų banko sąskaitų nurašė ir kreditoriams grąžino beveik 300 mln. eurų skolų, iš kurių gyventojai buvo skolingi 93 mln. eurų.
Registrų centro Apribojimų informacinių sistemų skyriaus vadovas Saulius Grudzinskas pasakojo, kad nurodymus nurašyti lėšas iš skolininkų banko sąskaitų į PLAIS teikia antstoliai, „Sodra“, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Muitinės departamentas.
Iš viso per 2021 m. pateikta beveik 1,1 mln. nurodymų nurašyti išieškomas sumas. 84 proc. šių nurodymų buvo pateikta dėl gyventojų skolų. Su pinigais taip atsisveikino iš viso 209 tūkst. žmonių.
Kiekvienas iš jų turėjo sumokėti po 1,02 euro už tai, kad pinigai nuo sąskaitos buvo nurašyti.
„Beveik du trečdalius visų nurodymų į PLAIS pateikė „Sodra“, tačiau įstaiga tai daro netolygiai, kas kelis mėnesius pateikdamos po didesnį kiekį nurodymų, dažniausiai nedidelėms sumoms nurašyti. Antstoliai nurodymus teikia tolygiai – po maždaug 30 tūkst. kiekvieną mėnesį.
Tuo metu VMI teikia mažesnį kiekį nurodymų, tačiau jais siekia išieškoti didesnes sumas. Būtent pagal VMI nurodymus per 2021 m. išieškota suma sudaro beveik pusę visos per praėjusius metus išieškotos sumos“, – komentavo S. Grudzinskas.
Šiuo metu Registrų centras keičia PLAIS taip, kad vykdant išieškojimą iš skolininko sąskaitos galės būti nurašomos tik tos lėšos, kurios viršys teisės aktuose nustatytą minimalių vartojimo poreikio dydį.
„Atlikus sistemos pakeitimus nurodymų teikėjams pradėjus vykdyti skolos išieškojimą iš gyventojo sąskaitoje esančių lėšų, PLAIS automatiškai kiekvienam skolininkui nustatys minimalią neišieškomą sumą.
Skolininkas bet kada galės kreiptis į nurodymų teikėjus su prašymu pakeisti šį neišieškomos sumos dydį ar panaikinti neišieškomą sumą“, – aiškino Registrų centro atstovas.
Pragyvenimui neliestus palieka 267 eurus
VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova pabrėžė, kad didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku.
„Kalbant apie skolas, jos gali susidaryti dėl skirtingų priežasčių: pavyzdžiui, mokesčių mokėtojui deklaravus tam tikrą mokestį, tačiau laiku jo nesumokėjus; mokesčių administratoriui priskaičiavus patikrinimo metu, laiku nesumokėjus paskirtų baudų ar paskaičiuotų delspinigių bei kitų įmokų ir pan.“ – vardijo pašnekovė.
Jos teigimu, metų pradžioje valstybės biudžetui buvo skolingi 355,6 tūkst. gyventojų. Iš jų beveik 346 tūkst. gyventojų skolingi ilgiau nei mėnesį. Gyventojų bendra skola sudarė daugiau nei 174 mln. eurų (iš jų 82 mln. eurų už nesumokėtas baudas).
Taigi, vienas gyventojas VMI buvo skolingas vidutiniškai po 489 eurus.
Departamento direktorė atkreipė dėmesį, kad mokesčių mokėtojai, kurie patiria finansinių sunkumų, visada gali į mokesčių administratorių dėl skolos mokėjimo dalimis sudarant mokestinės paskolos sutartį (MPS).
„Prieš pradedama išieškojimo veiksmus VMI siunčia pranešimus apie nesumokėtas sumas. Kai gyventojai nereaguoja į juos, skolos nesumoka, nesikreipia dėl MPS, VMI turi pareigą pradėti išieškojimo veiksmus – skola nurašoma iš bankuose esančių sąskaitų“, – aiškino I. Gavrilova.
Esą po VMI siunčiamų pranešimų gyventojai vidutiniškai per dvi savaites sumoka 22 proc. mokestinės nepriemokos, o iš sąskaitų išieškoma apie 33,6 proc. pateiktos išieškojimui sumos.
Departamento direktorė pažymėjo, kad net ir priėmus tokį sprendimą VMI gyventojui nenurašo visų sąskaitoje esančių lėšų, o palieka laisvai disponuojamą sumą (267 eurų).
„Nepavykus išieškoti iš sąskaitų ar kai gyventojas neturi sąskaitų, išieškojimas yra perduodamas antstoliui, dėl ko gyventojai patiria papildomų išlaidų.
Yra mokesčių mokėtojų, kurie neturi turto, lėšų sąskaitose, bet vykdo veiklą, deklaruoja mokėtinas sumas, tačiau jų nesumoka. Iš tokių asmenų išieškojimą apsunkina tai, kad atsiskaitymai galimai vykdomi grynaisiais pinigais“, – komentavo VMI atstovė.
Gyventojų skola nurašoma tik suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui, kai antstolis nutraukia išieškojimo vykdymą ir pateikia VMI išieškojimo negalimumo aktą. Per 2021 m. nurašyta 1,8 mln. eurų gyventojų skola. Pažymėtina, kad ši nepriemoka susidarė seniau nei prieš 5 metus.
Nuskaičiuos nuo algos, pensijos ar stipendijos
„Sodros“ komunikacijos skyriaus vedėja Lina Lankauskaitė informavo, kad šių metų pradžioje valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skolą turėjo 46940 gyventojų.
Bendra jų skola viršijo 25 mln. eurų (iš jos atidėta per 6 mln. eurų). Taigi, „Sodrai“ vienas gyventojas vidutiniškai buvo skolingas 532 eurus.
„Sodros“ atstovė taip pat informavo, kad VSD ir PSD įmokų daugiau kaip už vieną mėnesį skolingi yra daugiau kaip 32 tūkst. gyventojų.
„Išskirti tik fizinius asmenis neturime galimybės, bet bendrai išieškome vidutiniškai virš 70 proc. visų skolų“, – aiškino L. Lankauskaitė.
Anot jos, daugiau skolų išieškoti nepavyksta tais atvejais, kai skolininkai neturi turto.
„Ką darome, kad šias skolas išieškotume? Raginame susimokėti skolas. Jei nepavyksta, siekiant išieškoti skolas, taikome teisės aktuose numatytas priverstinio poveikio priemones“, – komentavo pašnekovė.
Ji neslėpė, kokių priemonių „Sodra“ gali imtis:
„Galime perduoti išieškojimą darbdaviui išskaičiuoti skolą iš dalies darbo užmokesčio arba kitai įstaigai, kuri moka tam tikras išmokas (pensija, stipendija ir pan.), iš kurių pagal Civilinio proceso normas galimas išieškojimas.
Išieškojimas gali būti perduodamas antstoliui. Skolos užtikrinimui taikoma priverstinė hipoteka ar priverstinis įkeitimas, turto areštas.“
Pasitikrinti, ar nesate skolingi ir ar negresia lėšų nuskaitymas nuo sąskaitos, galima prisijungus prie asmeninių paskyrų „Sodros“ ir VMI interneto svetainėse.
Pamenu tėvukas, pyko, ir kaip keista, atspėjo, kad tie pinigėliai nukrito konservams tiesiai į kišenę....
TAIGI KLAUSIMAS, valstybė, iš eiliniu žmoniu išieško iki cento, cia aplamai, o kaip valstybė skolinga žmonėms, ka daryti?!
Valstybė nežiūri, jiems reikia- jie neskaičiuoja.
O iš ko ir kaip nuskaiciuoti eiliniam tautieciui? Teismas? Juokinga....
Gerb. šio straipsnio autoriau, pasidomėkite šia tema, manau, kad tai aktualu, ne vien mano mamytei!
Ačiu