Eimutis Kvosčiauskas ne tik puikus aktorius, tačiau ir didelės bei geros širdies savininkas – jis globoja dvi Lietuvoje gyvenančias sirų šeimas, kurios ne tik prabilo lietuviškai, tačiau ir dirba, mokosi bei iš visų jėgų stengiasi kibtis į gyvenimą mūsų šalyje.
Vyras atvirauja, kad savanoriauti pradėjo vedamas tikslo padėti žmonėms jaustis geriau svetimame krašte.
„Jie pabėgę nuo didžiulės nelaimės – karo ir kitų negandų, atbėgę į svetimą kraštą, kuris galbūt jų planuose nebuvo paskutinė stotelė, čia prisiglaudė ir gavo pagalbą iš Lietuvos valstybės, „Raudonojo kryžiaus“ organizacijos, bet kad ir kiti žmonės aplink juos jiems truputį padėtų. Pagalvojau, kodėl negalėčiau vienu iš jų būti ir aš, pasirinkęs savanorio kelią“, – sako jis.
Sugrąžino tikėjimą
E. Kvosčiauskas sako, kad norėjo ne tik padėti sirams, tačiau ir su esama situacija supažindinti Lietuvos žmones.
„Aš pradėjau savanoriauti dar prieš masinę migraciją į mūsų ar pro mūsų šalį. Tada dar buvo tik kelios šeimos Lietuvoje“, – priduria jis.
Savanorystė aktoriui E. Kvosčiauskui suteikė daug dalykų bei sugrąžino prie senelių mokymų ir to, ką jie įskiepijo nuo vaikystės.
„Sugrąžino prie to pačio tikėjimo Dievu, nesvarbu, kad jis yra skirtingas. Aš iš tų šeimų pamačiau, kaip jie stipriai tiki savo Dievu, bet tuo pačiu nevengia priimti į širdį ir kitas tradicijas ar kažkokius papročius. Dar įsitikinau, kad žmogus žmogui turi būti žmogus bet kokiomis situacijoms ir bet kokiomis sąlygomis. Tu negali ir neturi teisės elgtis su kitu žmogumi blogai, kaip galbūt kažkas su tavim elgtųsi“, – sako jis.
Per šalčius glaudėsi palapinėje
Prieš 10 metų Sirijoje prasidėjo protestai, kurie vėliau tapo žiauriu ir negailestingu pilietiniu karu, nuo kurio šiuo metu gelbėjasi tūkstančiai sirų.
Gausi Rastmos šeima – tėvai su 6 vaikais, Siriją paliko prieš 6-erius metus. Vyresnysis Jusufas, tada jam buvo šešiolika, pamena: „Kiekvieną dieną bombos buvo, daug žmonių mirė. Mano sesės ir broliai negalėjome eiti į mokyklą. Kur mes buvome, Turkija buvo toli“.
Šeima pabėgusi nerado vietos net pabėgėlių stovyklose, nes jos perpildytos. Jie nuomojosi butą, stengėsi išgyventi. Po 10 mėnesių nusprendė nelegaliai keltis į Graikijos salas.
„Mūsų kelionė buvo gal 4 valandos. Guminėje valtyje buvo 75 žmonės. Buvo tikrai baisu. Valtis buvo skirta 25 žmonėms. Mes buvome 75“, – pasakoja jis.
Gumine valtimi pasiekus Graikiją jų laukė mėnesis gyvenimo šaltyje, palapinėse netoli Makedonijos sienos.
„Buvo žiema, kovo mėnesis. Tuo metu dieną buvo 5-6 laipsniai šilumos, naktį apie 1 laipsnį šalčio“, – prisimena Jusufas.
Pasitinka Kalėdas
Kita aktoriaus E. Kvosčiausko globojama šeima – Sido, joje auga 4 vaikai, karo žiaurumų nepatyrė – spėjo pabėgti iš Alepo, istorinio miesto, kurio dabar sugriauta daugiau nei trečdalis. Iš namų nepasiėmė jokių daiktų, tik striukes, ir bėgo į Libiją, po to – į Turkiją, kur gyveno 4 metus, o po jos – į Lietuvą – čia gyvena 3 metus ir 3 mėnesius.
„Lietuvoje jau kaip namai. Ryte mes su sese važiuojame į darbą, o po 15 valandos važiuojame iki 21 valandos mokykloje“, – pasakoja Sidas.
Nors abi šeimos musulmonės, tačiau mažoji sesutė Sido šeimoje, padedame brolio, papuošė Kalėdų eglutę, o mamą nusivedė pasigrožėti didžiosiomis miesto puošmenomis.
„Darželyje mes puošiame eglę su savo mokytoja ir su draugais. Labai laukiu Kalėdų senio ir laišką rašiau“, – lietuviškai pasakojo mergaitė.
