„Švenčiu, švenčiau, ir žinoma, švęsiu. Pasaulis taip susirėdė, kad Lietuvoje švenčiu ne tik aš, švenčia visi. Teko girdėti, jog šventė Jonines net be Jono. Man labai malonu, kad mano vardu ir kiti gali švęsti, pabūti gamtoje tuo metu, kai ji gražiausia.
Joninės – nuo gamtos ir viso pasaulio virsmo neatskiriamas dalykas. Yra daug gražių vardų, bet Jonas – vienintelis vardas, žmonėms davęs poilsio dieną“, – pasakoja Jonas Braškys.
Paklaustas, ar jo vardo atsiradimas turi kokią istoriją, J. Braškys neslepia – tam yra kelios priežastys: „Mano abu seneliai Jonai. Aš buvau trečias brolis. Tapau trečiu broliu Jonu, kaip pasakose. Vienas baigė techninius mokslus, kitas irgi aukštąją. Trečiam beliko būti Jonu. Man atrodo, kad tai ir nulėmė, kad buvau trečias brolis. Be to, manau, kad tikrai šeimoje būtų buvęs Jonas.
Taip jau turėjo būti. Bet nemanau, jog tėvai kieno nors garbei mane pavadino. Mamai buvo gražus vardas, o paskui žiūrim, kad abu seneliai Jonai. Gražiai parabolė užsidarė. Pateisinau savo vardą. Nežinau, kaip gyvenime, bet pasakose būtent ir laimi trečias brolis“.
„Ir sūnų turiu Joną. Kai buvo vaikas, švęsdavome kartu, dabar susiskambiname Joninių naktį. Žmonės įprastai turi metuose vieną šventę – gimtadienį. Aš turiu dvi ir nežinau, kuri didesnė, gimtadienis ar vardadienis.
Mano mamos jaunystės metais – tai buvo Lietuvos nepriklausomybės laikais – vardadieniai ir buvo švenčiami, ne gimtadieniai“, – pasakoja J. Braškys.
Aktorius papasakojo ir apie savo šeimos Joninių tradicijas: „Visada yra ugnis ir vanduo. Va ir šiandien maudėmės abu. Atvažiuoja draugų, pasėdime prie laužo. Anksčiau per laužą ir šokinėdavome, dabar to nebedarom. Viską reikia daryti savo laiku“.
Pasak Jono Braškio, Jonininės – jam puiki proga sustoti ir pagalvoti. Šio metų laiko įkvėptomis mintimis jis pasidalino ir su naujienų portalu: „Visi svajoja, bet tos svajonės laikui bėgant tampa daug realistiškesnės. Tose svajonėse yra didelis buvimo džiaugsmas. Jis atsiranda su amžiumi. Gera yra tiesiog būti.
Tik į antrą gyvenimo pusę pamatai, koks gražus pasaulis aplink. Čia turbūt Joninių mintys, man per Jonines kasmet pasaulis labai gražus“.
Su žmona aktore Larisa Kalpokaite Jonas Braškys jau beveik 40 metų. Vyras neslepia – žmoną iš naujo įsimyli kasdien: „Ne veltui visose tautose ši šventė yra. Pagoniškos Rasos, iš katalikybės atėję Joninės. Gamta tuo metu – pati galingiausia.
Gamta – tai ne vien medžiai. Tai mes, pasimatymų džiaugsmas, gražios moterys. Gražūs jausmai esant šalia, geriant kavą. Man tai – visa gyvybė, nuo žolės iki to, iš ko prasitęsia pasaulis.
Jinai man – pirmoje linijoje. Todėl ir siekiau jos rankos. Kalpokaitė yra graži nepaisant metų laiko. Išimtis patvirtina taisyklę – Kalpokaitė yra ta išimtis, kuri dera prie visų metų laikų.
Nematyti kitų gražių moterų – būti aklam, užkirsti kelius kūrybai. Kai Dievas sutvėrė žmogų, jis pirmiausia ir pasakė „eikite ir dauginkitės“. Džiaugtis pirmiausia. Ir skausme pasaulis gražus. Jei viskas būtų gerai, mes nematytume to grožio. Išsipildžiusi meilė nepagimdė nei vieno eilėraščio ar soneto. Tik išsiskyrimas“, – svarsto vyras.
