Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Gediminas Rainys „Žinių radijo“laidoje „Verslo pozicija“, paklaustas apie svarbiausius 2014 metų įvykius, teigė, jog tai neabejotinai buvęs Ukrainos ir Rusijos konfliktas:
„Atrodė, kad besibaigiančių metų pagrindinis, kertinis įvykis bus euro įvedimas. Tikėkimės, kad jis daugeliui dešimtmečių suponuos mūsų ekonomikos reguliavimą. Tačiau vis dėlto aktualesni ir verslui, ir visiems mūsų žmonėms yra įvykiai, susiję su Ukrainos bei Rusijos konfliktu. Ir tas neigiamas multiplikacinis efektas - draudimas įvežti į Rusiją maisto produktus bei lietuviškų transporto priemonių blokavimas. Puikiai atsimenam 2009 metus, kai buvo taikoma totalinė transporto priemonių blokada, taip pat panašiai buvo 2013 metais. Taigi, tai nebuvo kokia nors netikėta naujiena Lietuvos verslui, o ypač transportininkams. Tam tikros adaptyviosios priemonės tokiems atvejams jau buvo numatytos".
Pašnekovas sutinka, kad eksporto apimtys į Rusija iš tiesų didžiulės. Tačiau didžiąją Lietuvos eksporto į Rusiją dalį sudaro reeksportas:
„Europos statistikos biuras skaičiuoja, kad tik 16 procentų nuo 16,5 milijardo litų arba paprasčiau – 2,5 milijardo litų yra lietuviškos kilmės produktai, o 14 milijardų – vadinamasis reeksportas. Ryškiausias pavyzdys – nenaujų ar daužtų automobilių įvežimas į Lietuvą, jų remontas bei pardavimas ir ne tik į į Rusiją. Analogiškai performinimas ir prancūzų vynas, ir Vietnamo šaldyta žuvis, ir lenkiški obuoliai ar Maroko apelsinai“.
Pasak G. Rainio, visiškai akivaizdu, kad transporto ir maisto pramonės sektoriai patyrė skaudžiausią smūgį. Čia, kaip rodo skaičiavimai, lūkesčiai nesiekė 50-ties šimtabalėje sistemoje:
„Tai reiškia, kad čia prasidės tam tikra stagnacija arba bent jau nebus augimo. Tenka apgailestauti, kad maisto pramonės segmente didžiausias smūgis teko Lietuvos žemdirbiams. Neabejotina, kad ir Lietuvos politikai ne visus namų darbus padarė. Pastarosiomis dienos paaiškėjo, kokios buvo kilusios problemos su Kinija. Mūsų politikų norai bendrauti su Taivanio ar Tibeto atstovais, dabar jau akivaizdu, sustabdė maisto produktų eksportą į Kiniją. Tas pats atsitiko ir su ritualinių galvijų skerdimu. Įstatymas priimtas, o poįstatyminiai aktai dar tik rengiami. Galų gale, dar reikia surasti ir rinkas, distributorius, dilerius“.
Ir vis dėlto, pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus, verslas parodė nemažą kūrybiškumą:
„Gal tai nuskambės disonansu, bet eksportas į Rusiją išaugo. Yra tam tikra produktų perstūmimo galimybė. Į Rusiją daugiau eksportuoja Argentina, Turkija, Serbija, Kinija. Apskritai gi, susidarė paradoksali situacija –- Muitų sąjungoje, kurią sudaro Rusija, Kazachstanas, Baltarusija ir Armėnija – labai sunku techniškai uždrausti vienokių ar kitokių prekių eksportą. Šios šalys neturi tarpusavio sienų. Ir jeigu, sakykim, kokia nors baltarusių įmonė perka lietuviškas prekes ir reeksportuoja jas į Rusiją, tokiu atveju nepažeidžiami jokie Rusijos nustatyti ribojimai. Taip, beje, ir daroma“, – kalbėjo G. Rainys.
