Ne pirmus metus Lietuvoje nerimsta aistros dėl šeimos apibrėžimo. Šiomis dienomis diskusijų audrą visuomenėje sukėlė Konstitucijos pataisa, siūlanti šeimą sutapatinti su vyro ir moters santuoka. Tarpusavyje diskutuoja politikai ir valstybinių institucijų atstovai, jiems oponuoja gyventojai. Kiekviena diskusijų pusė, remdamasi savais argumentais, šeimos situaciją mato kitaip.
Savo indėlį į diskusijas įneša ir mokslininkai, kurie nuo kitų diskutantų skirasi tuo, jog pirmiausiai laikosi objektyvumo principo, t. y. siekia išsiaiškinti fenomeną bešališkai, o komentarus ir argumentus pateikia tik remdamiesi moksliniais tyrimais grįstais duomenimis.
Taigi kokia šeimos situacija mokslo požiūriu? Kas Lietuvos gyventojams yra šeima? Kas šeimos nariams suteikia materialinę ir nematerialinę paramą, kai jos reikia? Į šiuos ir kitus klausimus siekia atsakyti Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos katedros sociologai, įgyvendinantys Europos socialinio fondo remiamą projektą „Šeimos modelių trajektorijos ir socialiniai tinklai: tarpgeneracinė perspektyva“ (kodo Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-106).
Projekto tikslas - ištirti ryšius tarp šeimos modelių ir socialinių tinklų (šeimos nariai, giminės, draugai, kaimynai, bendradarbiai, kiti visuomenės nariai) šiandieninėje Lietuvos visuomenėje. Tai ketverių metų trukmės projektas, kuriame derinami įvairūs sociologinių tyrimų metodai – kiekybiniai, kokybiniai, lyginamieji. 2011 m. pabaigoje – 2012 m. pradžioje buvo atlikta 2000 gyventojų kiekybinė apklausa, kurioje ypatumas – naudotas klausimynas su iš anksto suformuluotais klausimais ir atsakymais į juos. Informantams reikėjo pasirinkti vieną iš siūlomų atsakymų arba pateikti trumpą savo atsakymą. Dabar atliekama gautų duomenų analizė.
Kiekybinėje apklausoje dalyvavusių gyventojų buvo taip pat klausiama, ar jie sutiktų dalyvauti antrajame tyrimo etape. Iš sutikusių dalyvauti sąrašo buvo atrinkta 30 vyrų ir 30 moterų, gyvenančių šešiose Lietuvos apskrityse (Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Vilniaus, Panevėžio ir Utenos) ir su jais šių metų vasarą (birželio – liepos mėnesiais) atliekami giluminiai interviu.
Giluminis interviu nuo paprastos apklausos skiriasi tuo, jog prašoma ne trumpai atsakyti į pateiktus klausimus, o kuo plačiau papasakoti savo gyvenimo istorijas. Tuo pačiu tikimasi, kad gyventojai geranoriškai pasidalins gyvenimo patirtimi, o mokslininkai aptiks faktų, kurių dar nėra ištyrę. Pavyzdžiui, vis dar stokojama informacijos, kaip Lietuvoje šeimos ir jų nariai kuria savo socialinius tinklus, kas tuos socialinius tinklus sudaro ir kokias funkcijas šie tinklai atlieka įvairiais gyvenimo tarpsniais (jaunystėje, brandoje, senatvėje). Tuo tarpu užsienio sociologai yra atskleidę, kad glaudžiausius ryšius šeimos palaiko su artimais giminėmis ir draugais, o mažiau glaudžius - su tolimais giminėmis ir neformaliomis grupėmis; kad šeimos funkcionavimas patiria socialinių tinklų įtakas: pagalbą šeimai dažniausiai teikia mažos grupės, o pagalbos pobūdis dažniau vertikalus nei horizontalus (t.y. vyksta tarp kartų, o ne tarp tos pačios kartos asmenų), paremtas asmeniniais ryšiais ir kasdienėmis pareigomis ir sukelia neigiamas emocijas, kai yra per daug intensyvus; šeimoje teikiama pagalba yra feminizuota; pagalbą dažniausiai teikia vyresnės kartos jaunoms kartoms, o ne atvirkščiai; neformalūs tinklai mažai prisideda prie socialinės diferenciacijos mažinimo visuomenėje.
Tikimasi, kad projekto „Šeimos modelių trajektorijos ir socialiniai tinklai: tarpgeneracinė perspektyva“ rezultatai pasitarnaus, stiprinant šeimą, jos santykius su visuomene, padedant šeimoms sėkmingai įveikti socialines rizikas (bedarbystę, socialinę atskirtį, neįgalumą, skyrybas, kt.) bei šiuolaikinės visuomenės keliamus iššūkius (susvetimėjimą, socialinę apsaugą senatvėje ir kt.).
Užksk. nr. 2393
Kuriame Lietuvos ateitį (nuotr. Gamintojo)
MRU (nuotr. Organizatorių)