LAT išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š. K. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.
Moteris žemesnės instancijos teismų buvo nuteista už tai, kad neužtikrino, jog jos laikomi rotveilerių mišrūnų veislės šunys nesukeltų grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai.
Nelaimė įvyko, kai E. Š. K., norėdama pavedžioti šunis atidarė voljerą ir išleido juos į kiemą. Tuo metu automobilyje sėdėjo jos prižiūrimas mažametis vaikas, kuriam atidarius dureles vienas iš šunų jį apkandžiojo ir sužalojo.
E. Š. K. ir jos gynėjas kasaciniu skundu LAT prašė panaikinti žemesniųjų instancijų teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti E. Š. K. nepadarius nusikalstamos veikos, tačiau LAT kasacinį skundą atmetė.
Teismas pritarė žemesniųjų instancijų teismų išvadoms, kad moteris padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes būdama dviejų rotveilerių mišrūnų šeimininkė privalėjo užtikrinti, kad du dideli, suaugę šunys išleisti į kiemą nekeltų grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai.
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad esminės reikšmės neturi ir tai, ar ji buvo šunų savininkė (laikytoja), ar pažeidė gyvūnų laikymą reglamentuojančius teisės aktus.
Teisėjų kolegija taip pat pritarė žemesniųjų instancijų teismų išvadoms, kad E. Š. K. neatsargi kaltė pasireiškė kaip nusikalstamas nerūpestingumas, nes ji nenumatė, kad išleisti palakstyti šunys gali sužaloti vaiką, kuris yra iš esmės svetimas žmogus. Taip pat, teismo nuomone, moteris galėjo numatyti, kad atidaręs automobilio dureles vaikas gali patekti į kiemą su šunimis. Siekdama išvengti tokių padarinių E. Š. K. turėjo užrakinti automobilio dureles ar sudaryti kitų patikimų kliūčių vaikui patekti į kiemą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.