Klaipėdos apygardos teisme toliau nagrinėjama Kauno Agurkinių gaujos byla. Remigijaus Preikšaičio vadovaujama teisėjų kolegija šią bylą praėjusią savaitę nagrinėjo tris dienas. Dar du posėdžiai numatyti vasario pradžioje.
Gresia ilgai kalėti
Teismas vadinamąją Agurkinių gaujos bylą pradėjo nagrinėti pernai lapkritį. Teisiamųjų suole sėdi gaujos vadu laikomas Saulius Velečka, pravarde Agurkas, broliai Audrius ir Darius Petkauskai, Norbertas Tučkus, Tadas Petrošius, Tadas Vieraitis, Saulius Vyšniauskas. Visi jie, taip pat ir klaipėdietis Dmitrijus Romanovičius yra suimti. Tik pastarasis teisme laikomas atskirai nuo kitų. O kaltinamieji Kęstutis Liukaitis, Gintautas Cegelskis, Linas Perminas, Česlovas Stanevičius, Redas Vilkauskas į teismo posėdį atvyksta iš namų.
Gaujos nariai kaltinami narkotikų kontrabanda, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, Kauno verslininko Vidmanto Sadausko nužudymu, neteisėtu laisvės apribojimu, turto prievartavimu ir kitais nusikaltimais.
Įkliuvo Maskvoje
Jau pernai paskutiniame teismo posėdyje buvo apklaustas buvęs gaujos narys, dabar saugomo liudytojo statusą turintis Vilius Šukšta. Jis pasakojo apie narkotikų gabenimą, jų gamybą.
Taigi Nyderlanduose nupirktą hašišą Agurkiniai nuveždavo į Maskvą. Kilogramas šių narkotikų Amsterdame kainuodavo 1600 eurų, o Rusijoje – beveik dvigubai brangiau. Tas narkotikų platinimo kanalas veikė tol, kol V. Šukšta pateko į Rusijos pareigūnų rankas. Po pusmečio, areštavus Agurkinius, V. Šukšta sutiko bendradarbiauti su pareigūnais, todėl ikiteisminio tyrimo veiksmai jo atžvilgiu buvo nutraukti ir vyras tapo saugomu liudytoju.
Akistatos nevengė
Praėjusią savaitę vykusiuose teismo posėdžiuose buvo apklaustas kitas su Agurkiniais bendravęs ir jų nurodymus vykdęs grupuotės narys Vilmantas Veršulis. Duodantis parodymus šis anykštėnas, irgi turintis specialiojo liudytojo statusą, į teismo salę ateina lydimas kaukėtų ir ginkluotų „Aro“ pareigūnų. Imamasi ir kitokių saugumo priemonių, nes anykštėno parodymai ypač vertingi. Jis daug liudijo apie grupuotės lyderį S. Velečką.
Per ikiteisminį tyrimą V. Veršulio duoti parodymai surašyti net į du bylos tomus, tačiau teisme šis vyras ne itin kalbus. Tai ir suprantama. Juk teisiamųjų suole sėdintys Agurkiniai su teisėsauga bendradarbiaujantį buvusį grupuotės narį ne tik kaskart nulydi piktais žvilgsniais, bet ir nuolat laido replikas, bando suniekinti jo parodymus šaipydamiesi. Tai įprasta nagrinėjant nusikalstamų susivienijimų narių bylas. Prisiminkime kad ir tame pačiame Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtą garsiojo kauniečio Henriko Daktaro bylą. Siekdamas išvengti nemalonios akistatos su H. Daktaru ir kitais kaltinamaisiais, vienas svarbiausių liudytojų toje byloje – Kauno nusikalstamo pasaulio atstovas Jonas Bielskis – teismui parodymus davė nuotoliniu būdu. Liudytojas buvo apklausiamas per atstumą, jis buvo kitame mieste, o teismo salėje buvę žmonės jį matė tik ekranuose.
O V. Veršulis išdrįso liudyti prieš buvusius bendražygius akis į akį, tačiau ir teisėjui, ir kitiems šio proceso dalyviams parodymus iš jo teko traukte traukti. Vyras buvo labai jau nekalbus ir sakė, kad po infarkto jam yra sutrikusi klausa.
Teisiamas kapitonas
Anykštėnas pasakojo, kad jis Agurkinių buvo pakviestas pagrobti kokaino siuntą, skirtą kitai Kauno gaujai. Tad reikėjo mažai pažįstamo Kaune žmogaus.
Paaiškėjo, jog tuokart Agurkiniai, sužinoję, kad iš Brazilijos į Gran Kanarijos sostinės Las Palmo uostą jachta „Ingo2“ turi būti atplukdyta 174 kilogramai kokaino vienai narkotikus platinusiai kauniečių gaujai, nusprendė krovinį pasisavinti. Tai ir buvo patikėta V. Veršuliui ir D. Romanovičiui. Jiems pavyko apsimesti tikraisiais siuntos gavėjais. Suradę minėtą jachtą, Agurkinių pasiuntiniai jos kapitonui teigė, kad policija susekė narkotikų prekeivius ir vyksta sulaikymai. Kapitonas tuo patikėjo ir narkotikus atidavė V. Veršuliui ir jo bendrui. Šie susikrovė kokainą į automobilį ir dingo iš Gran Kanarijos.
Beje, kaip tik remiantis Agurkinių nusikalstamos grupuotės narių, sutikusių bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais, parodymais, tos jachtos kapitonas, kaunietis Rimgaudas Gelgotas, buvo areštuotas ir dabar jis teisiamas už didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą. Jo byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Kapitonas savo kaltės nepripažįsta – teigia, jog kontrabandininkai nori padaryti jį atpirkimo ožiu. Teisiamasis sakė, kad savo parodymus duos tuomet, kai bus apklausti visi liudytojai.
Išmetė į kanalą?
Pasak V. Veršulio, tuokart kvaišalai buvo nugabenti į Malagą, o vėliau – į Olandiją. Čia jie buvo laikomi Hagoje išnuomotame name ir buvo ieškoma pirkėjų. Mažesnėmis partijomis supakuotas kokainas buvo pervežamas į Angliją. Iš viso buvo išgabenta apie 100 kg kokaino.
Beje, 10 kg to pavogto kokaino V. Veršulis buvo paslėpęs nuo kitų Agurkinių ir ketino parduoti pats, tačiau, sužinojęs, kad prasidėjo grupuotės narių sulaikymas, tą kokainą išmetė į kanalą Hagoje. Bent taip jis liudijo teisme. Šie jo parodymai sukėlė teisiamųjų juoką ir pasiūlymą baigti jam pasakoti pasakas.
Anot V. Veršulio, už sėkmingai atliktą kokaino pagrobimo operaciją jis, kaip ir buvo sutarta, gavo 100 000 eurų. Gerokai daugiau už tai uždirbę Agurkiniai gautus pinigus investavo į verslą ir toje pačioje Brazilijoje nusipirko nemažą partiją kvaišalų. Tačiau jų realizuoti jau nebespėjo, nes buvo sulaikyti.
Padėjo pabėgti
V. Veršulis atskleidė ir Vilmanto Sadausko nužudymo aplinkybes.
Dar 2010 metais tarp V. Sadausko ir Agurkinių gaujos lyderio S. Velečkos kilo konfliktas. Tuomet Agurko galvoje esą ėmė rutuliotis planas, kaip atsikratyti V. Sadausko.
Vienam savo gaujos nariui vadas pavedė organizuoti V. Sadausko sekimą. Nustačius pastovų maršrutą, bandyta nušauti V. Sadauską, tačiau planas nepavyko. Tuomet nužudyti verslininką buvo pasamdytas D. Romanovičius. Už tai jam buvo pažadėtas 10 000 eurų atlygis. Agurkiniai pagrasino D. Romanovičiui susidorosią su jo artimaisiais, jeigu šis atsisakys vykdyti užduotį. D. Romanovičius sutiko. Tada jam buvo perduota V. Sadausko nuotrauka ir ginklas, kuriuo reikėjo įvykdyti kruvinąją užduotį.
Po kurio laiko vienoje Kauno kavinėje žudikui buvo parodytas pats V. Sadauskas ir perduoti duomenys apie jo gyvenamąją vietą, judėjimo maršrutus, automobilius.
Užsakovai nurodė D. Romanovičiui net kaip apsirengti tą dieną, kai reikės įvykdyti žmogžudystę.
2011 metų kovo 4-osios rytą žudikas patykojo V. Sadausko ir iš pistoleto paleido į jį 9 šūvius. Auka mirė įvykio vietoje.
Nušovęs verslininką, D. Romanovičius nubėgo į automobilį netoliese, kur jo laukė būtent V. Veršulis. Tame automobilyje žudikas skubiai persirengė, sudėjo drabužius į rankinę ir liepė išmesti. Šį paliepimą bendrininkas įvykdė tik iš dalies: drabužius išmetė į konteinerį, o ginklą pasiliko. Grįžęs į Anykščius, padavė jį savo autoserviso darbuotojui Remigijui Pipirui. Šis teisme liudijo, kad į du paketus susuktus ginklą ir duslintuvą pirmiausia paslėpė autoservise, o vėliau nunešė į mišką ir užkasė.
„Atkasiau tik tada, kai paskambino V. Veršulis ir pasakė, kad atvažiuos policijos pareigūnai. V. Veršulis prašė parodyti jiems, kur paslėpiau jo duotą paketą“, – liudijo R. Pipiras. Tuo metu V. Veršulis jau buvo sulaikytas.
V. Veršulis teisme pasakojo ir apie Agurkinių ginkluotę. Kadangi jis buvo medžiotojas ir išmanė apie ginklus, tai išbandydavo Agurkinių nupirktus karabinus, automatus.
Liudijo pareigūnai
Apie V. Sadausko nužudymą teisme liudijo ir ne kartą su juo bendravę buvę ir esami trys Specialiųjų tyrimų tarnybos kriminalinės žvalgybos pareigūnai, buvęs Kauno apskrities policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos viršininkas, dabar pensininkas Ričardas Gurklis.
Jie pasakojo nuolat susitikinėdavę su V. Sadausku ir žinoję, kad jis konfliktavo su Agurkiniais. Mat 2009 metais „Bernelių užeigoje“ V. Sadauskas ten buvusiems gaujos nariams esą pasakęs, kad „tas jūsų Agurkas yra gaidys ir ožys“. Už tai verslininkas buvo sumuštas, vėliau buvo sudegintas jo mikroautobusas, o 2010-ųjų vasarą į V. Sadauską buvo pasikėsinta. Gyvas jis tuokart liko tik todėl, kad užsikirto užpuoliko ginklas. Bet per kitą pasikėsinimą verslininkas vis dėlto buvo nušautas.
Į teisėjo klausimus, ar, liudytojų žiniomis, V. Sadauskas ir S. Velečka buvo pažįstami, visi teigė, kad jie tikrai to nežino, bet iš V. Sadausko pasakojimų susidarę įspūdį, jog jis, verslininkas, Agurką pažinojo.
Petras KURMELIS
