Priminsime, kad skaudi nelaimė įvyko 2013-ųjų lapkričio 21 dieną. Per griūtį žuvo 54 žmonės, dar 40 buvo sužeisti. Tą vakarą sugriuvo viena siena ir prekybos centro stogas. Gelbėtojų duomenimis, pagrindinis smūgis teko daržovių skyriui ir toms vietoms, kur stovėjo kasos. Kai į įvykio vietą atskubėjo gelbėtojai ir pradėjo judinti nuolaužas, griuvo dar viena siena.
Po dviejų dienų, vykstant gelbėjimo darbams, įgriuvo dar dalis stogo. Gelbėjimo operacija tęsėsi 90 valandų. Joje dalyvavo keli šimtai gelbėtojų. Trys jų žuvo antrosios griūties metu.
Prezidentas Andris Bėrzinis nelaimę Rygoje pavadino masine žmogžudyste. Jis pareiškė, kad tragedijos negalima vadinti nelaime, nes tai ne stichinė ar kito pobūdžio nelaimė.
Šis vos porą metų veikęs prekybos centras buvo priimtas naudoti 2011 metų pabaigoje. Jį statė kompanija „Re&Re“ pagal firmos „Kubs“ paruoštą projektą.
Po tragedijos į Latvijos teismus kreipėsi dešimtys nukentėjusiųjų. Bendra ieškinių suma viršija 350 milijonų eurų. Žalos atlyginimo reikalaujama iš bendrovių „Maxima Latvija“, „Re&Re“, „Homburg Zolitude“, „Tineo“, „Kubs“, „HND Grupa“ ir Rygos savivaldybės. Kai kurios Latvijos advokatų kontoros ir atskiri advokatai yra pasiūlę nemokamas teisines paslaugas per šią tragediją nukentėjusiems asmenims ir žuvusiųjų artimiesiems. Ieškovai pareiškė, jog šių ieškinių patenkinimo atveju 90 procentų priteistos sumos bus skirta labdarai.
Prabėgus pusmečiui po nelaimės nukentėjusiems ir aukų giminėms buvo išmokėtos socialinio draudimo kompensacijos. Už kiekvieną žuvusįjį giminaičiai gavo 14 230 eurų, o kiekvienam sužeistajam buvo išmokėta po 7115 eurų. Po 14 228 eurus aukų giminaičiams skyrė ir Rygos Dūma.
Nuspręs teismas
Prabėgus daugiau nei metams, jau šiemet, įtarimai buvo pateikti statybų inžinieriui Ivarui Sergetui ir projekto statybinės ekspertizės autoriui Andriui Gulbiui. Jie abu šį mėnesį buvo areštuoti, tačiau vėliau paleisti. Įtariamaisiais vyrai paskelbti pagal Latvijos Baudžiamojo kodekso 239 straipsnio 2 dalį, kurioje kalbama apie statinių, tiltų, viadukų ir kitų objektų statybų normų pažeidimus, dėl kurių sugriuvo dalis statinio. Už tokį nusikaltimą numatomas laisvės atėmimas iki dviejų metų, trumpalaikis laisvės atėmimas, priverstiniai darbai, bauda arba teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimas.
Įtarimai taip pat pateikti architektui, architektų biuro „Kubs“ valdybos nariui Andriui Kalinkai. Vyras paliktas laisvėje, tik jam uždrausta išvykti iš šalies. Tokie pareigūnų veiksmai sukėlė nevienareikšmę advokatų reakciją. „Tai panašu į teatrą, kai visuomenei stengiamąsi parodyti, jog teisėsaugininkai kažką daro, – sakė sulaikyto I. Sergeto advokatas Artūras Zveisalniekas. – Mano ginamasis niekur nebėgo, davė parodymus, viską atvirai pasakojo, tai kodėl jį reikia laikyti už grotų? Tam nėra jokio pagrindo. Jau pirminių kratų metu buvo paimti visi dokumentai, brėžiniai, kompiuteriai ir dabar mano ginamasis jau negali nei nieko keisti, nei daryti kam nors įtaką. Jam sustabdytas net projektuotojo sertifikatas, tad ir projektuoti nebegali. Kam jis gali pakenkti?“
Paklaustas ar I. Sergetis pripažįsta savo kaltę advokatas sakė: „Mes susipažinome su policijos sprendimu. Mūsų pozicija tokia: papasakoti, kaip viskas vyko, kokie buvo Ivaro veiksmai. O ar jis kaltas, nuspręs teismas“.
Advokato nuomone, Zolitūdės byloje dar labai daug neaiškumų. Pavyzdžiui, metalinės konstrukcijos buvo projektuojamos dar pagal Sovietų Sąjungos laikais nustatytas normas. „Logiškai galvojant, Latvijoje jos turėjo nebegalioti. Dabar galiojančios normos buvo paruoštos ir priimtos jau po prekybos centro griūties. I. Sergetis suprojektavo konstrukcijas, priėmė principinius sprendimus, tačiau jis nedirbo prie kiekvieno mazgo ar varžto. O griuvo atskiros pastato dalys, kurių konstrukcijų I. Sergetis neprojektavo. Tai nebuvo jo darbas, – tvirtino advokatas.
Turto peripetijos
Panašiai kaip advokatas Artūras Zveisalniekas galvoja ir nukentėjusiųjų nuo griūties advokatas Aldis Gobzemis. „Įtariamaisiais pripažinti tik sraigteliai, – sakė jis. – Prireikė daugiau nei metų kol jie buvo paskelbti. Aišku, jie irgi turi atsakyti, bet tas delsimas duoda laiko „didžiosioms žuvims“ pasiruošti ir ginti savo interesus. Dar dieną prieš areštus generalinis prokuroras pareiškė, kad areštas, kaip sankcija, gali būti pritaikyta tik tiems, kurie neduoda parodymų ar gali pabėgti. Tai kodėl areštavo tuos, kurie bendradarbiauja? Kyla įtarimas, kad taip bandoma nukreipti dėmesį nuo kitų atsakingų žmonių. Arba, kad ir firmos „Kubs“ nuosavybės areštas – turtas areštuotas tik dabar, kai firma jau nieko nebeturi. Kadangi prokuroras sakė, kad bus ir daugiau įtariamųjų, tai dabar jie turi laiko perrašyti ar parduoti savo turtą“.
Žinoma, kad Andrius Kalinka kartu su seserimi Dace Putnine yra „Kubs“ akcijų savininkai. D. Putninė yra dar ir kompanijos „Re&Re“ bendrasavininkio Didzio Putninio žmona. Kaip tik ši firma buvo generalinė Zolitūdės projekto vykdytoja.
Internetinis portalas „Pietiek“ praėjus vos daugiau nei savaitei po griūties paskebė, kad firma „Kubs“ skubiai perrašo turtą. Penkios dienos po katastrofos firmos turto sąraše buvo keturi prabangūs automobiliai: „Porsche Cayenne“, „BMW 735“, „Land Rover Discovery“ ir, „Mercedes Benz C180“. O po trijų dienų tie automobiliai jau tapo firmos „Ella“ nuosavybe. Šios firmos valdybos nariai yra tas pats A. Kalinka ir jo mama Zanė, o vienintelis firmos savininkas – tos pačios šeimos narys Juris Kalinka. Kai šios žinios pasirodė spaudoje, kilo skandalas ir galų gale automobiliai buvo sugražinti į „Kubs“.
Taip pat areštuotas ir bendrovės „HND Grupa“ turtas. Remiantis informacijos bazės „Lursoft“ duomenimis, 2013 metų „HND Grupa“ apyvarta siekė 307 600 eurų, o pelnas – 78 400 eurų.
Įtariamųjų daugės
„Įtariamųjų sąrašas dar plėsis, – duodamas interviu „Rita panorama“ sakė generalinis prokuroras Erikas Kalnmejeris. – Bus įvertinta visų fizinių ir juridinių asmenų veikla. Tarp įtariamųjų gali atsidurti ir Rygos Dūmos valdininkai“.
Latvijos kriminalinės policijos valdybos vadovas Andrejus Grišinas, atsakydamas į klausimą, kokia atsakomybė juridiniam asmeniui tenka šioje rezonansinėje byloje, pažymėjo, kad teismas gali, pavyzdžiui, likviduoti įmonę ar paskirti baudą.
„Manau, kad remiantis normatyviniais aktais, šiuo momentu tokia bauda gali siekti 30 mln. eurų“, – sakė A. Grišinas, pridurdamas, kad artimiausiu metu policijos laukia aktyvus darbas.
Jis taip pat užsiminė, kad įtariamiesiems gali būti pateikti kaltinimai ir pagal kitus Latvijos Baudžiamojo kodekso straipsnius, o ne tik dėl statybų normų pažeidimų, dėl kurių visiškai ar iš dalies sugriuvo pastatas.
A. Grišinas žurnalistams sakė, kad projektuojant prekybos centro pastatą, buvo padaryta grubių klaidų, o kaltinimai buvo grindžiami ekspertizės rezultatais.
Kitokia nuomonė
Daugiau kaip 40 metų stažą turintis inžinierius statybininkas Georgijus Rogozinas, daugybę metų buvęs Nepriklausomų ekspertų asociacijos nariu, mano, kad tragedija Zolitūdės „Maximos“ prekybos centre įvyko dėl nekokybiškų statybinių medžiagų ir gaisro. Griūtį galėjo išprovokuoti kito pastato šalia „Maximos“ statyba, taip pat Latvijoje veikianti statybos darbų vykdymo sistema.
„Statybos darbų vykdymo procesas pas mus – neįtikėtinai suspaustas, – portalui „freecity.lv“ aiškino G. Rogozinas. – Konkursus laimi ir generaliniu rangovu tampa viena organizacija, kuri pačiame statybos procese nedalyvauja, bet, pagal įstatymą, teisiškai yra atsakinga už darbų kokybę – darbus atlieka kitos firmos. Šiuo atveju darbą, už kurį atsakinga kompanija „Re&Re“, atliko subrangovai. Savo ruožtu, tarp jų ir generalinio rangovo buvo nuo vienos iki keturių tarpinių grandžių – kitų subrangovų! O visi jie nori užsidirbti, todėl taupo kaip tik įmanydami.
Todėl statant prekybos centrą Zolitūdėje, buvo naudojamas neatitinkantis krūvių skiedinys, ant kurio buvo dedamos atraminės stogo perdangų plokščių dalys. O kai greta buvo pastatytas gyvenamasis namas, pakito gruntinių vandenų slėgis. Tai lėmė, kad viena iš prekybos centro kolonų šiek tiek smuktelėjo. Visai nedaug. Bet dėl šios nekokybiškos medžiagos viskas ėmė trupėti.“
Ekspertas nemano, kad dėl „Maximos“ griūties kalti projektuotojai ir architektai. „Jeigu tai būtų architektų apsiskaičiavimas, tai jis, greičiausiai, būtų išryškėjęs bestatant, – aiškino jis. – Šiuo atveju, remdamasis man prieinamais dokumentais, galiu pasakyti, kad architektūriniu požiūriu viskas buvo gana tiksliai paskaičiuota. Galbūt ir buvo kokių nors trūkumų, bet jie nenulėmė šitos griūties“.
Dar vieną „Maximos“ griūties priežastį G. Rogozinas sieja su ten anksčiau kilusiu gaisru.
„Sakoma, kad degė viršus ir temperatūra nepasiekė sutvirtinimų... Pasiekė. Ir elektroerozija, pasikeitus temperatūroms, pakeitė tvirtinimo varžtų sraigtinės dalies paviršiaus stiprumą.
Taigi, mano nuomone, yra dvi pagrindinės priežastys, nulėmusios pastato griūtį – tai nekokybiškas skiedinys po tuščiavidurėmis perdangos plokštėmis ir gaisras“.
Pripažino kaltę
Beje, vienas nuosprendis šioje byloje jau paskelbtas. Tardymo eigoje policininkai išsiaiškino, kad keliuose su statyba susijusiuose dokumentuose yra padirbti parašai. Paaiškėjo, kad kai kuriuos projektinius dokumentus ruošė inžinierius, neturintis sertifikato konstrukcijų projetavimo darbams. Jis ir suklastojo parašą, kad galėtų projektuoti. Policija paskelbė tik šio žmogaus incialus. Tai A. K. (63 m.). Jo byla buvo išskirta ir atiduota į teismą. Dar pernai vasario 27-ąją teismas jam skyrė 1920 eurų baudą. Nuteistasis tuoj pat ją sumokėjo.
Galima sakyti, kad kaltę pripažino ir tuometinis Latvijos vyriausybės vadovas Valdis Dombrovskis. Vos savaitei praėjus po griūties jis atsistatydino iš savo pareigų. Teigiama, kad Latvijos partijos „Naujasis laikas“ pirmtakai prieš kurį laiką panaikino Valstybinę statybų inspekciją, todėl buvo sušvelnintos pastatų tikrinimo procedūros. Ši partija V. Dombrovskio Vyriausybėje buvo siejama su statybų įmonėmis, tarp jų ir „Re&Re“. Tuo tarpu pats V. Dombrovskis apie jokius savo ryšius nekalbėjo. „Atsižvelgiant į Zolitūdės tragediją ir visas su ja susijusias aplinkybes, būtina Vyriausybė, kurią palaikytų parlamento dauguma ir, kuri galėtų išspręsti šalyje susiklosčiusią situaciją, ir aš skelbiu apie savo atsistatydinimą iš premjero posto, prisiimdamas politinę atsakomybę už šią tragediją“, – kalbėjo V. Dombrovskis.
Dar prieš jį apie savo atsistatydinimą paskelbė Ekonomikos ministerijos valstybės kancleris Juris Pūcė, atsakingas už statybų sektorių. Jis atsistatydino po to, kai buvo paskelbta apie jo žmonos vadovaujamo labdaros fondo ryšius su statybų bendrove, pastačiusia prekybos centrą Zolitūdėje. Žiniasklaida paskelbė, kad ministerijos kanclerio žmona Zaiga yra viena iš vadovų 2011 metais įkurtame labdaros fonde „Ascendum“. Tarp dosniausių jo rėmėjų buvo kai kurios statybų bendrovės, tame tarpe ir – „Re&Re“.
Zbignevas JANKOVSKIS
