Akcininkų tarpusavio nesutarimų kamuojamame koncerne „Achemos grupė“ – taktiniai manevrai. Po kelių teismo kirčių pagrindinei akcininkei Lydai Lubienei, kartu su dukra valdančiai per 52 proc. koncerno akcijų, jos poziciją palaikantieji pagaliau drįso prabilti viešai. Pati milijonierė iki šiol linkusi būti šešėlyje.
Valdas Kvedaras
„Situacijos ir pokyčių koncerne „Achemos grupė“ pristatymas“ – tokiu pavadinimu spaudos konferenciją surengė L.Lubienės į koncerno valdybą deleguotas Valdas Sutkus, kuris yra ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas. Pagrindinės akcininkės pozicijas gynė buvęs teisingumo ministras Gintaras Balčiūnas, smulkiojo akcininko Rimanto Rėklaičio – advokatė Dovilė Burgienė.
Nepalankios nutartys
Paskutinės savaitės didžiausią Lietuvoje verslo imperiją „Achemos grupė“ valdančiai L.Lubienei atnešė nemalonių žinių – teismai priėmė dvi nutartis, kurios beveik paralyžiavo koncerno valdymą. Kauno apylinkės teismas sustabdė koncerno „Achemos grupė“ valdybos nario Rimanto Rėklaičio įgaliojimus, uždraudė jo išrinkimą registruoti Registrų centre. Taip teismas iš dalies patenkino buvusio koncerno savininko, šviesaus atminimo Bronislovo Lubio dukters Jūratės Žadeikienės bei kitos akcininkės Marijos Kaminskienės ieškinį, kuriuo prašoma įpareigoti koncerno valdybą perskaičiuoti rugsėjo 19 d. akcininkų susirinkimo rezultatus.
Akcininkės į teismą kreipėsi, paaiškėjus naujų aplinkybių tarp L.Lubienės ir smulkiųjų akcininkų vykstančiame ginče. Rugsėjo 19 d. buvo išrinkta nauja koncerno valdyba. Ją sudarė pagrindinė akcininkė, verslininko našlė L.Lubienė, jos deleguoti V.Sutkus (anksčiau buvęs koncerno atstovas spaudai) bei Kęstutis Balutis (išrinktas valdybos pirmininku), o smulkiesiems akcininkams atstovavo R.Rėklaitis ir Kasparas Jurgelionis. Naujoji valdyba iš koncerno vadovų atleido B.Lubio žentą Romualdą Žadeiką, o laikinuoju vadovu paskyrė buvusį susisiekimo viceministrą, savą verslą pradėjusį Rimvydą Vaštaką.
Ieškovių teigimu, buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl balsavimo akcininkų susirinkime su vienu iš smulkiųjų akcininkų Armantu Gintautu. Teigiama, kad jis balsavo pažeisdamas susitarimą, todėl buvo išrinktas naujasis valdybos narys Rimantas Rėklaitis, nors buvo tartasi išrinkti M.Kaminskienės sūnų.
Netrukus Vilniaus apylinkės teismas išnagrinėjo kitą J.Žadeikienės ir M.Kaminskienės prašymą – dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Kauno teisme esančioje civilinėje byloje. Ieškovės prašė pripažinti negaliojančiu rugsėjo 26 d. koncerno valdybos nutarimą dėl koncerno generalinio direktoriaus R.Žadeikos atšaukimo ir naujo direktoriaus R.Vaštako paskyrimo. Ieškovės taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visus bet kokius naujo generalinio direktoriaus R.Vaštako įgaliojimus nuo paskyrimo dienos. Teisėjas Stanislovas Juocevičius ieškovių prašymą patenkino. L.Lubienės advokato G.Balčiūno teigimu, abi teismų nutartys yra apskųstos.
Skirtingi įvertinimai
„Padėtis labai dinamiška. O psichologinis klimatas grupėje nėra geras“, – dabartinę situaciją koncerne, kuriam priklauso apie 50 bendrovių, apibūdino koncerno valdybos narys V.Sutkus. G.Balčiūno teigimu, L.Lubienė „šiais metais nusprendė pati imtis įmonės valdymo, ko iki šiol nebuvo dariusi, nes dvejų metų rezultatai po Lubio mirties nedžiugino“. „To pageidavo visi stambesni akcininkai be išimties. Tačiau dalis akcininkų jos atėjimą pradėjo blokuoti. Dabar susidūrėme su situacija, kad dalis akcininkų bando užblokuoti bet kokių sprendimų priėmimą. Tai – laikinas kelias, jis niekur neveda. Bet laikini nepatogumai stabdo sprendimų priėmimą. Įmonės dirba pelningai, dukterinės įmonės sukrėtimo nejaučia, konfliktas tiesioginės įtakos įmonių darbui neturi“, – dėstė G.Balčiūnas.
G.Balčiūnas teigė, kad įmonės iki šios „dirba pelningai“, o V.Sutkus tvirtino ką kitą: „Naujoji valdyba R.Žadeikos darbą įvertino nepatenkinamai, todėl jis buvo atleistas iš pareigų, o naujuoju vadovu paskirtas R.Vaštakas.“ Paklaustas, kodėl iš tikrųjų buvo atleistas R.Žadeika ir kaip jis iš tikrųjų dirbo – gerai ar blogai, V.Sutkus tikino, kad jis „nepateisino lūkesčių“. G.Balčiūnas patikslino: „Nors įmonė šiais metais dirba pelningai, rezultatai nedžiugina, pelnas, apyvarta mažėja. Kita vertus, direktorių valdyba gali atleisti ir be priežasties.“ L.Lubienės atstovų teigimu, kantrybės taurę R.Žadeika perpildė pasirašęs įsakymą, kuriuo buvo uždrausta valdybos nariams ir akcininkams teikti bet kokią informaciją apie koncerno veiklą.
Advokatas piktinasi
Advokatas G.Balčiūnas buvo linkęs kritiškai vertinti Kauno apylinkės teismo nutartį, sustabdžiusią valdybos nario R.Rėklaičio įgaliojimus. Teisininko teigimu, A.Gintautas, kurio balsų persvara buvo į valdybą išrinktas R.Rėklaitis, neigia buvus „žodinį susitarimą“, kaip reikėtų balsuoti su kitais smulkiaisiais akcininkais. Nors teismas ir sustabdė įgaliojimus, R.Rėklaitis į valdybos susirinkimus tebevaikšto.
G.Balčiūnas prisipažino, kad jam keistai atrodo Kauno apylinkės teismo priimta nutartis dėl R.Rėklaičio įgaliojimų sustabdymo. „Kadangi turiu didelę teisininko patirtį, nutartis atrodo keistai, kai teismui nepateiktas susitarimas, o teigiama, kad buvo susitarta žodžiu. Paprastai teismai grąžina tokius ieškinius trūkumams šalinti, nes akivaizdžiai nėra įrodymų, kad toks susitarimas buvo pasiektas. Kitas dalykas, jei kalbėti apie susitarimą, neva buvo žodžiu, mano nuomone, jo neužtenka, nes bet kas su bet kuo gali bet ką pakalbėti, o po to nueiti į teismą“, – dėstė G.Balčiūnas ir svarstė, ar vos apie vieną procentą akcijų turinčio A.Gintauto balsai galėjo lemti, kad valdybos nariu buvo išrinktas R.Rėklaitis. R.Rėklaičiui atstovaujanti advokatė D.Burgienė taip pat teigė mananti, kad „žodinį susitarimą“ reikia įrodyti dokumentaliais faktais.
Paklaustas, kaip Civiliniame kodekse reglamentuojamas žodinis susitarimas, G.Balčiūnas teigė nenorintis plačiau komentuoti teismo nutarties: „Tokio atvejo, kaip šis, Civilinis kodeksas nenumato ir nereglamentuoja, nesvarbu, ar susitarimas buvo dėl balsavimo, ar dar dėl ko kito.“ Iš tikrųjų Civiliniame kodekse numatyta žodinio susitarimo forma, tačiau ar susitarimo būta ar ne, jei būta, tai kokio, – tai teismui įrodyti ieškovo bei atsakovo bei jiems atstovaujančių advokatų sugebėjimo reikalas.
„Auksinis“ balsas
Vasarą 13 susivienijusių smulkiųjų akcininkų pateikė šimtų milijonų vertės ieškinį L.Lubienei dėl akcininkų sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių priteisimo. Sutartyje buvo numatyta, kad koncerno valdymas patikimas smulkiesiems akcininkams. O nutraukusi sutartį, L.Lubienė vadovauti koncernui ėmė pati. Našlė teismui pateikė priešieškinį – iš smulkiųjų akcininkų reikalavo priteisti 0,5 mlrd. Lt. Tačiau netrukus ji atsiėmė priešieškinio reikalavimus R.Rėklaičio, Arūno Laurinaičio, Algirdo Inavausko, A.Gintauto, Fausto Kriaučionio atžvilgiu. Šie akcininkai atsisakė ieškinio L.Lubienei. Taigi bylinėtis liks ilgametis B.Lubio bendražygis Jonas Sirvydis, velionio dukra J.Žadeikienė ir jos sūnus Adomas bei dar keturi smulkieji akcininkai. Dėl šios aplinkybės pakito ir balsų pusiausvyra koncerno valdyboje: nors R.Rėklaitis išrinktas kaip smulkiųjų akcininkų atstovas, faktiškai jis yra L.Lubienės pusėje.
V.Sutkaus teigimu, ankstesnės valdybos darbas buvo paralyžiuotas, kai joje dalyvavo J.Sirvydis bei Kasparas Jurgelionis. „Abu nesilankydavo valdybos posėdžiuose, taip trukdydami priimti koncernui svarbius sprendimus. Mat pagal Akcinių bendrovių įstatymą valdybos susirinkimas gali vykti tik dalyvaujant ne mažiau kaip dviem trečdaliams narių“, – sakė V.Sutkus atskleisdamas, kodėl R.Rėklaičio balsas tapo „auksiniu“.
„Valdybos narių pareiga – dalyvauti valdybos posėdžiuose ir atstovauti visų akcininkų interesams, o R.Rėklaitis dalyvauja valdybos posėdžiuose, bet tai nereiškia, kad jis privalo būti tokios pačios nuomonės, kaip ir kiti valdybos nariai. Jei trys iš penkių narių pritaria, sprendimai priimami. Bet kad posėdžiai vyktų, turi dalyvauti bent keturi valdybos nariai“, – susidariusią situaciją aiškino ir advokatė D.Burgienė.
Tačiau nei advokatai, nei V.Sutkus negalėjo paaiškinti situacijos, ar, teismui sustabdžius R.Rėklaičio įgaliojimus, jis turi teisę dalyvauti koncerno valdybos posėdžiuose. V.Sutkus atskleidė, kad dėl „piktybiškų“ J.Sirvydžio bei K.Jurgelionio veiksmų koncerno vadovybė kreipėsi į teismą ir tikisi prisiteisti žalą. Kokia ieškinio suma, L.Lubienės atstovas nepatikslino. Taigi, dabar teismuose bus nagrinėjamos net keturios civilinės bylos, kuriose tarpusavio santykius aiškinsis pagrindinė akcininkė L.Lubienė ir smulkieji akcininkai.
R.Rėklaičiui bei daliai smulkiųjų akcininkų perėjus į L.Lubienės pusę, pasikeitė ir balsų persvara. Našlė kartu su bendraminčiais valdo apie 67 proc., J.Žadeikienė su ją palaikančiaisiais – apie 33 proc. akcijų. Pasak G.Balčiūno, pagrindinė koncerno akcininkė siūlo visiems akcininkams bendradarbiauti. „Iki galo nėra suprastas motyvas, kodėl jie taip elgiasi. Kokia prasmė trukdyti priimti sprendimus ir daryti žalą?“ – stebėjosi advokatas, iš kurio kalbos buvo galima suprasti, kad susitaikyti su kita puse L.Lubienė bando ne pati, bet per tarpininkus.
Nors viešoje erdvėje vyrauja nuomonė, kad koncerne vyksta kova tarp šeimos narių – B.Lubio dukters ir žmonos, kurios kovoja dėl valdymo ir turtų, advokatė D.Burgienė įsitikinusi, kad smulkieji akcininkai turi tik turtinių interesų, ir tai nėra šeimos ginčas: „Akcijų savininkai stengiasi, kad grupės vertė ne mažėtų, o didėtų. Ir nieko čia asmeniško.“
L.Lubienė kartu su dukra Viktorija Lubyte valdo daugiau kaip 52 proc. „Achemos grupės“ akcijų, 11,625 proc. – J.Žadeikienė, po 7 proc. – J.Sirvydis ir M.Kaminskienė, 4,75 proc. – A.Laurinaitis, 0,5 proc. – Adomas Žadeika.
