Buvo paliktas vienas
Prie dviračio sukniubusį verslininką aptikusi mergina iškvietė medikus ir policiją. B.Lubys su savimi neturėjo dokumentų, tad policininkas jo tapatybę nustatė B.Lubio telefonu paskambinęs Druskininkų merui Ričardui Malinauskui.
Į nelaimės vietą suvažiavo ne tik aukšto rango teisėsaugos pareigūnai, bet ir koncerno vadovybė – tuometis viceprezidentas, vėliau išrinktas prezidentu Arūnas Laurinaitis, padalinių vadovai. Atvyko ir staiga našle tapusi L.Lubienė, kuri tą sekmadienį leido viename sostinės kino teatre. Nebuvo tik velionio dukters iš pirmos santuokos Jūratės Žadeikienės, kuri su vyru atostogavo užsienyje. Jie į Vilnių sugrįžo tik pirmadienio popietę. Detalė: L.Lubienę į Druskininkus atvežė bendrovės „Metoil“, netrukus skandalingai pagarsėsiančios dėl nesumokėtų milijoninių mokesčių valstybei, vadovas Juozas Miltenis.
Tarp verslininko mirties galimų versijų buvo iškelta ir galimo nužudymo. Mat susiklostė fatališkos aplinkybės. Prieš pat B.Lubio pasivažinėjimą skubiai į Jonavą buvo iškviestas verslininko gydytojas Edvardas Mikalkinas, šalimais nebuvo ir asmens sargybinio-vairuotojo. Vėliau ši versija buvo atmesta. B.Lubys nėra viešai skundęsis širdies ar kraujagyslių nepakankamumu, bet jam artima aplinka žinojo, kad jis su savimi nešiojasi vaistų. Šįkart nebuvo kam jų laiku paduoti, o tai greičiausia ir buvo viena iš staigios verslininko mirties priežasčių.
Parūpo seifai
Logiška gyvenimo patirtis sako, kad kiekvieno artimo mirtis, o ypač jei ji netikėta ir staigi, artimiesiems būna it žaibo smūgis ir paprastai žmones paskandina į gilaus liūdesio bei prisiminimų jūrą. Sunku spręsti, koks šokas dėl netikėtos mirties buvo ištikęs našlę L.Lubienę, kiek buvo tikros jos ašaros. Tačiau užuot iš Druskininkų grįžusi gedėti namo, moteris ryžosi žygiui po Lietuvą.
Iš karto po B.Lubio palaikų atpažinimo morge J.Miltenio vairuojamas automobilis su L.Lubiene pasuka ne namo, o į Klaipėdą. Tikslas – koncernui priklausanti jūros laivų bendrovė KLASCO. Į būstinę naktį iškviečiamas bendrovės direktorius Audrius Pauža, atvyksta ir koncerno dukterinės saugos bendrovės „Budrus sakalas“ Klaipėdos skyriaus vadovas Saulius Stripeika (neseniai patarinėjęs vidaus reikalų ministrui Dailiui Alfonsui Barakauskui, bet atsistatydinęs – aut. past. ). Našlės nurodymu iš B.Lubio darbo kabineto paimamas seifas, daiktai ir dokumentai.
Iš Klaipėdos pora pasuko link Vilniaus, tačiau pakeliui automobilis įriedėjo į Jonavoje stūksančios „Achemos“ kiemą. Čia scenarijus kartojasi – L.Lubienės nurodymu į mašiną pakraunamas seifas, paimami velionio kabinete rasti daiktai ir dokumentai.
Galima tik spėlioti, ar tą atmintiną sielvarto naktį L.Lubienė buvo sudėjusi bluostą. Dar nepasirodžius pirmiems saulės spinduliams, keliolika minučių prieš septintą, J.Miltenio lydima našlė praveria Žvėryne įsikūrusio koncerno biuro duris. Iki jų nuo Lubių namo spėresniu žingsniu – vos penkios minutės kelio. Koncerno patalpose L.Lubienę pasitinka viceprezidentas A.Laurinaitis, netrukus pasirodo ir kiti koncerno darbuotojai. Visi tariasi, ką daryti. Pagrindinis sprendimas – būtina atidaryti koncerno patalpose esančius B.Lubio seifus. Tai bandoma padaryti vietoje: vieną seifą pavyksta atidaryti ir jo turinys keliauja į L.Lubienės rankinę. Antro seifo nepavyksta įveikti, o gal ir nenorima to padaryti. Našlė liepia neatidarytą seifą ir maišus, į kuriuos buvo sukrauti kabinete rasti dokumentai, nešti į automobilį. Jame pūpsojo iš Klaipėdos ir Jonavos atvežti seifai bei daiktai. Jau popiet, maždaug 13.30 val., J.Miltenio vairuojamas automobilis išsuka iš koncerno kiemo ir nurieda Birutės gatve. Čia – Lubių namas.
Ko ieškota seifuose?
L.Lubienė – antra velionio B.Lubio žmona, kuri jam pagimdė dukrą Viktoriją. Dukra iš pirmos santuokos Jūratė Vilniaus oro uostą pasiekė, kai seifai jau saugiai stovėjo privačioje L.Lubienės valdoje.
„Apie naktinę ekskursiją po Lietuvą ir koncernui priklausančias bendroves aš sužinojau tik po kelių dienų. Tada paaiškėjo ir seifų istorija“, – žurnalistui pasakojo J.Žadeikienė. Moteris prisiminė, kad pirmąkart apie tai sužinojo iš velionio tėvuko aplinkos, tačiau L.Lubienei neišsidavė tą žinanti. Netrukus ir pati L.Lubienė pasisakė Jūratei, kad seifai ir kabinetuose rasti daiktai – pas ją.
Lubių namuose, pasak J.Žadeikienės, būta dar vieno seifo. Jis buvo atidaromas stebint abiem moterims, pasikvietus antstolį. „Jame nieko ypatingo nebuvo. O ar kas galėjo būti, kai seifas buvo rakinamas ne raktu, bet skaitmenine spyna?“ – retoriškai klausė J.Žadeikienė ir sakė mananti, kad seifo turinys galėjo būti apžiūrėtas dar prieš atvykstant antstoliui. Pašnekovės teigimu, nei kituose seifuose ir kabinetuose aptikti daiktai bei dokumentai nebuvo dokumentuojami.
Tad kodėl L.Lubienei skubiai, naktį, dar nepašarvojus vyro, prireikė domėtis seifų turiniu?
„Tėvukas ne kartą buvo prasitaręs, kad yra surašęs testamentą. Kai tapau senele, tėvukas sakė: va, iš naujo reikės rašyti testamentą ir perrašyti proanūkiui akcijų“, – pasakojo K.Žadeikienė. B.Lubys Jūratės sūnui Adomui buvo dovanojęs 0,5 proc. koncerno akcijų (jų vertė – maždaug 10 mln. Lt – aut. past .).
Velionio dukra žurnalistui sakė, kad apie testamentus B.Lubys ne kartą yra prasitaręs ir artimai aplinkai, tai girdėjo ir L.Lubienė. „Greičiausia jinai ieškojo testamento. O jis tikrai turėjo būti. Kodėl tėvukas jo nesurašė pas notarą, taip ir liks paslaptis“, – svarstė J.Žadeikienė.
B.Lubys turėjo 62 proc. koncerno akcijų. Testamente jis galėjo nurodyti, kiek akcijų atiteks pirmos eilės paveldėtojoms – dukroms, kiek – žmonai, kiek – anūkams. Galbūt testamente, jei jis iš tikrųjų jį buvo surašęs, buvo numatytas turtas ir kitiems paveldėtojams, gal galėjo būti tam tikrų išlygų. „Testamento neaptikta, todėl tėvuko turtas buvo padalytas pagal įstatymą: visos turėtos akcijos – po lygiai man, Lydai ir jos dukrai“, – sakė J.Žadeikienė. Įstatyme nustatyta, kad jei, pavyzdžiui, testatorius neskiria turto dalies vienam iš pirmos eilės paveldėtojų, tačiau šis yra išlaikytinis, tokiam asmeniui priklauso pusė to, kas numatoma pagal įstatymą. Tokiu atveju L.Lubienės dukrai galėjo tekti ne trečdalis, bet tik šeštadalis akcijų. Testamente galėjo būti neužsiminta ir apie akcijas pačiai L.Lubienei – galbūt galėjo būti surašyta kitokie pageidavimai. Tokiu atveju našlė taip pat būtų gavusi tik pusę tiek, kiek jai priklausė pagal įstatymą.
L.Lubienė yra užsiminusi, kad atidarius seifus, testamento nerado ir tai gali patvirtinti liudytojas. Liudytojas – Lubių namus prižiūrėjęs ūkvedys Vladimiras Ščiupakovas. Neilgai trukus po B.Lubio mirties jis buvo paskirtas koncernui „Achemos grupė“ priklausančio poilsio centro Druskininkuose „Grand SPA Lietuva“ generaliniu direktoriumi. Kyla logiškas klausimas kodėl?
Dabar L.Lubienei kartu su jos dukra priklauso apie 52 proc. koncerno „Achemos grupė“ akcijų. Visas koncerno turtas vertinamas maždaug 1,2 mlrd. Lt.
Pakeitė nuomonę?
J.Žadeikienė prisipažino, kad dėl paveldėto tėvo turto su L.Lubiene tartasi kitaip: „Tėvukas ne kartą abiem girdint buvo prasitaręs – jei kas, akcijas ir turtą dalykitės po lygiai, perpus. Pusė – man, kita pusė – Lydai. Praėjus kiek laiko po laidotuvių, Lyda sakė: reikia eiti pas notarą reikalus susitvarkyti. Kaip? Sakė, dalysimės lygiomis dalimis, kaip ir buvo pasakyta. Tačiau kai nuėjome, ji sakė: persigalvojau, dalysimės, kaip numatyta įstatyme“, – velionio verslininko turtų dalybų peripetijas pasakojo J.Žadeikienė.
Paklausta, negi tėvo žmona nepasakė motyvų, kodėl staiga pakeitė nuomonę ir neįvykdė savo vyro prašymo, vyriausioji B.Lubio dukra teigė neišgirdusi jokių pasiteisinimų. „Na, nesipykstame mes dėl to, nesame priešės. Juk ir taip abi gavome milijoninį palikimą“, – sakė J.Žadeikienė. Perklausta, ar tikrai įsitikinusi, kad B.Lubys rašė namų testamentą, J.Žadeikienė patvirtino, kad, žinant jo kalbas su artimaisiais ir paties verslininko kruopštumą, tai – faktas, nors dabar ir neįrodomas.
Žurnalistui susisiekus telefonu su L.Lubiene ir paprašius pakomentuoti redakcijos turimą informaciją (kokią, nebuvo įvardyta), milijonierė mielai sutiko susitikti. „Netinka pas mano advokatą? Na, mano namuose paslaptys irgi gali tapti viešomis. Siūlykite susitikimo vietą“, – kalbėjo L.Lubienė ir sakė sutiksianti su sąlygomis. Pasiūlius, kad susitikimas galėtų vykti redakcijos patalpose, pašnekovė ne tik sutiko, bet ir pati paskyrė susitikimo laiką. „Tiesa, galiu vėluoti, nes vyks koncerno valdybos susirinkimas“, – įspėjo turtingiausia Lietuvos našlė. Pajuokavus, kad vėluoti moterims leidžiama, ji surimtėjo: „Laikausi savo žodžio ir vėluoti nemėgstu. Mėgstu būti punktuali.“ L.Lubienė nepasirodė nei praėjus penkiolikai minučių, nei keturioms valandoms.
DOSJĖ
L.Lubienės naktinės „ekskursijos“ po Lietuvą gidas Juozas Miltenis – kontroversiška figūra, dirbusi koncerne „Achemos grupė“. 2004 m. jis pradėjo dirbti koncernui priklausančioje ir vėliau skandalingai pagarsėjusioje UAB „Metoil“ generaliniu direktoriumi. 2012 m. birželį J.Miltenis buvo atleistas iš darbo ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl darbo užmokesčio priteisimo: prašė priteisti iš atsakovo UAB „Metoil“ 225 500 Lt neišmokėtą priedą prie darbo užmokesčio, 76 314,6 Lt delspinigių bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o iš koncerno „Achemos grupė“ – 316 054,51 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 273 479,02 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2013 m. vasario 15 d. bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismo jis taip pat prašė priteisti iš UAB „Metoil“ vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 15 d. (kai buvo atleistas iš pareigų) iki visiško atsiskaitymo.
Šios pretenzijos pareikštos dėl vienos iš darbo sutarčių, apie kurią koncernas „Achemos grupė“ sužinojo tik vykstant teisminiams ginčams. Atsakovai teigė nesutinkantys su J.Miltenio ieškiniu, mat jam vadovaujant bendrovei nebuvo vykdomi nustatyti gamybiniai planai. Teismui buvo pateikta pažyma, kad 2006–2011 m. UAB „Metoil“ metiniai veiklos rezultatai nebuvo pasiekti pagal patvirtintus biudžetus, o 2012 m. pirmus šešis mėnesius įmonė dirbo nuostolingai.
Pirmos instancijos teismas atmetė J.Miltenio reikalavimus. Šių metų pradžioje apeliacine tvarka išnagrinėjus skundą buvo nutarta ieškinį grąžinti į pirmos instancijos teismą nagrinėti iš naujo. Beje, pirmos instancijos teismas pastebėjo, kad J.Miltenis tiek UAB „Metoil“, tiek koncerne „Achemos grupė“ ėjo labai aukštas pareigas, turėjo vadovo įgaliojimus, žinojo visas įmonėse galiojusias tvarkas, įmonių įstatus, todėl, būdamas protingas ir išsilavinęs žmogus, galėjo reikalauti priteisti darbo užmokestį tada, kai susidarė skola, tačiau į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ypač dideles sumas, kreipėsi praėjus net septyneriems metams.
J.Miltenio vadovaujama UAB „Metoil“ skandalingai pagarsėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai nustačius, kad bendrovė galėjo nuslėpti apie 14 mln. Lt mokesčių. UAB „Metoil“ vertėsi naftos produktų, daugiausia dyzelino, prekyba. Užsienio šalių pareigūnai Lietuvos VMI informavo, kad įmonės, kurioms „Metoil“ neva parduodavo degalus, realiai neveikia.
Praėjusių metų gegužę buvusių UAB „Metoil“ vadovų namuose buvo atliktos kratos. J.Miltenis yra pagrindinis įtariamasis baudžiamojoje byloje dėl didelės vertės turto pasisavinimo ir iššvaistymo. Krata buvo atlikta ir buvusio generalinio direktoriaus pavaduotojo Andrejaus Savickio bei dar vieno darbuotojo namuose.
Teismas iš UAB „Metoil“ bankrutavusiam bankui „Snoras“ yra priteisęs grąžinti apie 2 mln. Lt skolą. Nors UAB „Metoil“ ginčijo, neva skolos vekseliai negalioja, argumentai buvo atmesti.
