Oksana LAURUTYTĖ
Šiaulių darbo biržoje ir Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje vasaros pabaigoje padaugėjo universitetus ir kolegijas baigusių jaunų specialistų, norinčių darbo ir pašalpų. Pašalpos už dyką nebedalijamos, tad jų gavėjams į rankas įbruktos šluotos. „Šiauliai jaunimą veja iš Lietuvos“, – piktinasi jaunuoliai klausdami, kodėl jiems negalima pasiūlyti atidirbti pašalpas pagal specialybę. Kūrę sistemą, kaip priversti piktybinius pašalpų gavėjus dirbti, Šiaulių valdininkai nepagalvojo, ką pasiūlyti darbo nerandantiems absolventams.
Absolventai yra pasipiktinę, sulaukę pasiūlymo už pašalpą šluoti gatves. Šiauliuose jauni žmonės prilyginami piktybiškiems asocialiems tinginiams, kuriems tereikia pašalpų ir maisto paketų.
„Toks nereikalingas pasijunti, kad „šakės“
„Mus sulygino su tinginiais, kurie nieko nemoka, tenori pašalpų, o ne darbo. Dirbti aš nebijau, bet kodėl turiu šluoti gatves, o ne pašalpą atidirbti pagal specialybę?“ – klausia mokslus vienoje Šiaulių kolegijų baigusi Justina.
Birželio pabaigoje puikiai kolegijoje besimokiusiai Justinai buvo įteiktas kineziterapeutės diplomas. Po kelių dienų mergina kreipėsi į Šiaulių teritorinę darbo biržą, prašydama padėti rasti darbą. Kadangi 18-tos mėnesių darbo stažo ji neturi, bedarbio pašalpa jai nepriklauso. Mergina kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių dėl 350 Lt dydžio pašalpos, nes reikia pajamų išgyventi.
Merginai pašalpų davėjai išsyk įteikė raštą, kad ji, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, pasitelkiama atlikti visuomenei naudingą veiklą. Nustatyta, kad už pašalpą kineziterapeutė turi atidirbti 80 valandų – privalo nustatytu laiku atvykti pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių.
Justina įspėta, kad jei ji iki nustatytos datos neatvyks, socialinė pašalpa jei skiriama nebus. Ji nesulauks ir būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijų.
Mergina sako pinigų už dyką nenorinti – tikrai gali pašalpą atidirbti. Bet kodėl jai pasiūlyta tik šluota viename miesto lopšelių-darželių? Juk ji jauna patirties neturinti specialistė. Galėtų pašalpą atidirbti kokioje nors sveikatos įstaigoje – ir praktikos įgytų, ir naudos visiems būtų daugiau.
„Man darbą darželyje skyrusi specialistė vasarą paaiškino, kad įstaigose daug kas atostogauja, tad pasiūlyti atidirbti pašalpą pagal specialybę nėra galimybių. Toks nereikalingas pasijunti, kad „šakės“, – sako pašnekovė. Gelbsti gydytojų pažymos
Justina stebisi, kad jai nustatyta visuomenei naudingos veiklos trukmė – 80 valandų. „Kada rasti laiko eiti ieškoti darbo, jei tiek valandų skirta dirbti? Rudenį ketinu vykti į Lenkiją mokytis jogos, bet jei dirbti teks, kursų nebegalėsiu lankyti“, – stebisi ji. Tiesa, jauna kineziterapeutė per vasarą pašalpą atidirbo – lopšelio-darželio teritorijoje privalėjo skusti žolę tarp plytelių, kuopti rūsius...
Kineziterapeutės draugė Diana darbo ieško metus. Ją taip pat labai papiktino siūlymas pašalpas atidirbti. „Šaunuoliai tie, kurie išvažiuoja iš Lietuvos. Turbūt nėra valstybės, kuri reikalautų pašalpą atidirbti. Pašalpa juk yra pašalpa, o esi priverstas dirbti, tau darbo stažas už tai „neina“. Valdžia priima įstatymus, o kaip juos įgyvendinti – nepagalvota“, – sako Diana.
Tiesa, nuo visuomenei naudingo darbo gali išgelbėti šeimos gydytojo pažyma, kurioje nurodoma, jog dėl ligos žmogus dirbti negali. Belaukdamos eilėje pristatyti dokumentus pašalpoms gauti merginos sako visko prisiklausiusios ir prisižiūrėjusios. Išgirdusios ir patarimų eiti pas šeimos gydytoją pažymos.
Ar gydytojai lengva ranka tokias pažymas dalija? „Būna, kad žmonės prašo išduoti pažymą, kad negali dirbti. Jei atsisako išduoti, grasina pasirinkti kitą šeimos gydytoją. Pasirinkę kitą gydytoją, jie pažymą gaus, o tu neteksi paciento“, – savaitraščiui „Šiauliai plius“ komentavo viena šeimos gydytoja. Darbo ieško per 850 absolventų
Rugpjūčio 1 d. Šiaulių teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje buvo įregistruoti 18 476 bedarbiai, liepos 1 d. – 18 789. Tai reiškia, kad visose savivaldybėse bedarbių mažėja, tačiau jaunimo iki 25 m. amžiaus nedarbas liepą buvo 5,2 proc., o rugpjūčio 1 d išaugo iki 6,8 proc.
Tiek pernai liepos 1 d., tiek šiemet tuo pačiu laikotarpiu Šiaulių teritorinėje darbo biržoje užregistruota po kone du tūkstančius jaunuolių iki 25 metų, ieškančių darbo. Iki rugpjūčio 1-osios darbo ėmė ieškoti jau per 2,5 tūkst. jaunuolių.
Rima Šeškutė, Šiaulių teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjo pavaduotoja, sakė, kad absolventų, ką tik baigusių studijas, registracija darbo biržoje buvo suaktyvėjusi. Iki liepos 18-tosios Šiaulių teritorinėje darbo biržoje užregistruoti 859 darbo ieškantys absolventai. Panašiai tiek jaunuolių buvo ir pernai.
Nuo metų pradžios darbo, padedant darbo biržai, darbo ieškojo 511 Šiaulių absolventų. Liepos pabaigoje jų liko mažiau – 484. Tai reiškia, kad daliai jaunuolių darbą pavyko rasti.
R. Šeškutės teigimu, darbo birža beveik neturi pasiūlymų įdarbinti bendrosios praktikos slaugytojas, bet metų pabaigoje paaiškėja, kad joms vis dėlto pavyko įsidarbinti. Pačios nepaklausiausios profesijos – aplinkos apsaugos specialistų, socialinių darbuotojų ir pedagogų, dailės mokytojų, biurų specialistų, braižytojų, kompiuterių technikos priežiūros specialistų. Darbdaviai ne itin pageidauja ir kolegijas baigusių teisininkų – norima, kad jie turėtų aukštojo mokslo diplomą.
Jaunuoliai gali savanoriauti
Irena Kiurienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja, sakė, kad pašalpų norinčių absolventų pagausėjimas skyriuje buvo juntamas. Iki liepos vidurio 350 Lt dydžio socialinių pašalpų paprašė 30 jaunuolių. Kiek jų sulaukta iki rugsėjo 1-osios, skyrius duomenų dar neturi.
„Gali būti, kad absolventai turi kitų pajamų, jei darbo biržoje registruojasi gerokai daugiau, nei pas mus. O gal nenori dirbti už pašalpas“, – svarstė I. Kiurienė.
Iš 30-ies absolventų trys atsisakė dirbti už pašalpas. Tikimasi, kad kiti visuomenei naudingą darbą dirbs. Per mėnesį už pašalpą reikia atidirbti 40 valandų.
O jei pašalpą gaunantis jaunuolis norėtų pradėti lankyti kursus ar jam reiktų išvykti mokytis? „Jokių problemų. Jis turi pristatyti pažymą ir visuomenei naudingo darbo nebeprivalės dirbti. Prašymo atleisti nuo darbo nepakanka, jis turi būti pagrįstas dokumentu“, – sakė I. Kiurienė.
Socialinės paramos skyriaus vedėja teigė, jog savivaldybės įstaigose dirbti visuomenei naudingą darbą pagal specialybę nėra galimybių. Jei jaunuolis susirastų įstaigą, kur norėtų savanoriauti, jam ši veikla būtų užskaitoma kaip atidirbtas visuomenei naudingas darbas.
Sistemai nebuvo pasiruošta
Gintaras Karalevičius, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas, mano, kad kai jaunam mokslus baigusiam žmogui į rankas duodama šluota – tai pasityčiojimas. Toks jauno žmogaus negerbimas tik skatina žmones išvykti iš Lietuvos.
„Jaunimui galima siūlyti dirbti bibliotekose, Turizmo informacijos centre, Reabilitacijos centre ar kitur. Dirbdami už pašalpas jie ir praktikos įgis, o gal dirbs gerai ir jiems bus pasiūlytas darbas“, – sako politikas.
Jo teigimu, sprendimas, kad pašalpas reikia atidirbti, buvo priimtas siekiant priversti piktybinius pašalpų gavėjus atsilyginti valstybei. Tai, kad verčiamas pašalpą atidirbti studijas ką tik baigęs žmogus, yra nelogiška. G. Karalevičiaus manymu, sprendimo projektui įgyvendinti nebuvo pasirengta. „Jaunuoliai gal net pusę metų gali ieškoti darbo. Gal juos galima tiek laiko atleisti nuo darbo už pašalpas?“ – svarstė jis.
Pašnekovo teigimu, inicijuoti sprendimo pataisas, sutarti su savivaldybės įstaigomis, kad jose pašalpas gali atidirbti absolventai, reikėjo jau seniau. „Spręsime šį klausimą“, – žadėjo jis. Kitos savivaldybės absolventų nežemina
Kitose Šaulių apskrities savivaldybėse į jaunus studijas baigusius žmones žiūrima pagarbiau. Kelmėje, Akmenėje, Radviliškyje jaunuoliams šluoti gatvių už gaunamas pašalpas nesiūloma.
Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Ivanna Žmėjauskienė sakė, kad pašalpų gavėjų jie šluotomis negąsdina. „Yra sudarytas preliminarus sąrašas darbų, kuriuos pašalpų gavėjams ir siūlome dirbti. Jie dirba bibliotekose, tvarko skyrių ir įstaigų archyvus, padeda organizuoti renginius, prižiūrėti senyvus žmones ir kt. Absolventai yra įgiję išsilavinimą, tad mes stengiamės jiems suteikti kvalifikacijos reikalingus darbus“, – sakė I. Žmėjauskienė.
