Kaskart artėjant šildymo sezonui virš sostinės pakimba niūrios nuotaikos, kurias sukelia milžiniškos sąskaitos už šildymą. Rugpjūčio 24 dieną šildymo kainų mažinimo planų aptarti susirinko Vilniaus meras Artūras Zuokas, Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras, įmonės „Vilniaus šilumos tinklai“ stebėtojų tarybos pirmininkas Romas Adomavičius, Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Jaroslav Kaminski ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties vykdymo priežiūros vykdymo komisijos narys Šarūnas Birutis.
Kadangi Lietuvos šilumai gaminti sunaudojama kuro rūšių už beveik milijardą litų, Vilniaus miesto savivaldybė su naujuoju meru Artūru Zuoku Vyriausybei ir Energetikos ministerijai jau buvo įteikusi siūlymą iš monopolistinių tiekėjų kurą pirkti bei derėtis dėl mažesnių kainų centralizuotai, o ne kiekvienai savivaldybei atskirai.
Sostinės savivaldybės duomenimis, Lietuvoje šiuo metu kuro, naudojamo šildymui, balansą sudaro 73,7 proc. dujų, perkamų iš vienintelio tiekėjo, mazutas sudaro 5,4 proc., biokuras – 19,3 proc., o kitos kuro rūšys – 1,7 proc.
2009 m. laikotarpiu už dujas Lietuva iš viso sumokėjo 800 mln. litų, už mazutą - 80 mln. litų, biokurą – 125 mln. litų, o už kitą kurą – 6,88 mln. litų.
Jau dabar neabejojama, kad kuro kainos nemažės, todėl Vilniaus meras griebėsi kitų priemonių.
A. Zuokas pateikė siūlymą didinti elektros supirkimo kvotą Vilniaus termofikacinei elektrinei ir mokėti už elektrą tokią pačią kainą, kokią Energetikos ministerija yra nustačiusi Lietuvos elektrinei Elektrėnuose. Vilniuje tai turėtų sumažinti šilumos kainas 6 centais, t.y. 23 proc. jau ateinantį šildymo sezoną.
„Mūsų koalicija yra įsipareigojusi šilumos kainą sumažinti 20 proc. Manau, kad tai yra visiškai įmanoma padaryti“, – tvirtino Darbo partijos frakcijos pirmininkas Šarūnas Birutis.
Vilniečiai, mero paskaičiavimu, sutaupytų 156 mln. litų, o 50 kvadratinių metrų buto šildymas per sezoną kainuotų apie 700 Lt pigiau. Tokios galimybės esą būtų aktualios ir panašioms elektrinėms, esančioms Kaune, Alytuje ir Panevėžyje.
J. Kaminski prognozavo, kad gamtinių dujų kaina tik didės, tad šis sprendimas būtų geriausias labiausiai pažeidžiamam ir jautriam socialiniam gyventojų sluoksniui – pensininkams ir mažas pajamas gaunančioms šeimoms. O tuomet būtų galima sutaupyti ne tik jau minėtus 156 mln. litų, bet ir socialinėms pašalpoms bei kompensacijoms skiriamų lėšų.
Pasak A. Zuoko, „Lietuvos elektrinės“ potencialas neišnaudojamas iki galo ir dalis pagaminamos energijos „išpilama į ežerą“. Jei Energetikos ministerija Vilniaus elektrinei nustatytų tokias pačias kainas, kaip ir Elektrėnų, o „Lietuvos elektrinės“ pagaminamos energijos kiekis būtų sumažintas, išeitų, kad nepanaudojama šiluma būtų nukreipta į sostinę.
„Vilniaus energija dėl to negautų daugiau pelno, nes jos turtas nesikeistų, tiesiog ji gautų prievolę pagaminti tam tikrą elektros energijos kiekį už tam tikrą kainą“, – tvirtino A. Zuokas.
Kogeneracinių elektrinių galimybės turi būti išnaudotos labiau ir jei visi kooperuotųsi, galima būtų pasiekti, kad šilumos kaina ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose būtų sumažinta. R. Adomavičius pabrėžė, kad Valstybės kontrolė jau anksčiau pastebėjo, jog neišnaudojamas kitų Lietuvoje esančių elektrinių potencialas.
Šis pasiūlymas dėl kogeneracinių elektrinių vakar buvo išsiųstas į Energetikos ministeriją ir pateiktas Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, apie jį taip pat buvo informuotas ir premjeras Andrius Kubilius.
Paklaustas, ar energijos gavybos nukreipimas nuo Elektrėnų, reikštų elektrinės uždarymą, A. Zuokas nerišliai prakalbo apie energijos gavybos apimčių mažinimus, kurie, neva, nebūtų kertiniais Elektrėnams, bet ir padėtų išvaduoti Vilniaus gyventojus nuo didelių sąskaitų.
Įsikibęs šilumos nukreipimo į Vilnių idėjos, meras tiki, kad šildymo kainas galima sumažinti dar šiemet. Tačiau kyla klausimas, kaip? Šildymo sezonas prasidės jau netrukus, o Vilniaus savivaldybės siūlymas Energetikos ministerijai išsiųstas tik vakar.
