Vilniaus miesto savivaldybės pasipriešinimas homoseksualų eitynėms Gedimino prospektu, turinčioms įvykti liepos pabaigoje, peržengė Lietuvos sienas. Europos Parlamente priekaištų dėl seksualinių mažumų teisių išgirdo prezidentė. Europos Komisijos pirmininkas pareiškė, kad Europa stebi seksualinių mažumų diskriminavimo problemas Lietuvoje. Tuo metu Lietuvoje daugiau nei 62 proc. gyventojų nepritaria homoseksualų eitynėms.
Savivaldybė šią savaitę vėl apskundė teismo sprendimą, įpareigojantį išduoti leidimą gėjų eitynėms Gedimino prospektu. Meras Artūras Zuokas sako, kad jie ne prieš eitynes, o prieš spaudimą ir prievartinį savo vertybių brukimą, slepiamą po tolerancijos pavadinimu.
Kas savivaldybėje nusprendžia galima žygiuoti, rengti eitynes, ar ne?
Pirmiausia, nusprendžia įstatymas ir, be abejonės, mūsų Konstitucija. Komisija sprendžia tik techninius klausimus, leidimas turi būti išduotas. Ir todėl, grįžtant prie Jūsų klausimo, Vilniaus miesto savivaldybė praėjusiais metais, kai tik Gėjų lygos atstovai kreipėsi dėl noro organizuoti eiseną, iškart išdavė leidimą. Tik ne Gedimino prospekte, o Upės gatvėje.
Ši vieta būtų geriausia tuo požiūriu, kad lengviausia organizuoti patį renginį, mažiausiai tai trikdo Vilniaus miesto gyvenimą, nereikia perplanuoti viešojo transporto maršrutų, nėra ten aplinkui kažkokio komercinio gyvenimo, o svarbiausias motyvas iš policijos pusės buvo tas, kad yra saugiausia vieta garantuoti dalyvių saugumą.
Bet policija dabar yra pasakiusi, kad jiems nesvarbu, kur vyks tos eitynės, jie vis tiek turi garantuoti saugumą.
Na žinote, pasakė respublikiniai policijos vadovai. Policijos struktūra labai aiški – pasakė aukštesni vadovai, tai žemesni nutyla. Kodėl pasikeitė pozicija, mes nežinome. Ir kaip reikės užtikrinti saugumą Gedimino prospekte, galiu tikrai pasakyti, kad šiandien tai yra didžiulis policijos galvos skausmas. Jeigu anksčiau savivaldybės administracinė komisija galėjo dar vesti derybas su pareiškėjais – organizuoti kitaip maršrutą, gal kažką pakoreguoti, tai po teismo sprendimo dabar galima arba patenkinti, arba nepatenkinti.
Taigi tai reiškia, kad jeigu teismas patvirtins, jog savivaldybė privalo išduoti tokį leidimą, tai renginys vyks 4 valandas, nes toks yra pareiškimas. Ir 4 valandas Gedimino prospekte nuo Odminių skvero, priešais Katedrą esančios aikštės, bus uždaryta atkarpa iki Lukiškių aikštės, kur vyktų dar vienas jų renginys.
Supraskite, jeigu aš nuvažiuočiau į Niujorką ir paprašyčiau [Niujorko mero] pono Bloombergo: leiskit man, aš noriu ginti vieną ar kitą idėją, uždarykite man pagrindinę gatvę – 5-ąją aveniu. Tai aš garantuoju, kad Bloombergas, Niujorko meras, pasakytų: labai ačiū, bet mes negalim trikdyti ir turim subalansuoti kitos visuomenės interesus, ir duotų aikštę ar kitą skverą. Ir teismai tokių sprendimų nepriiminėtų.
Ir iš čia gimsta konfliktas, kuriuo nei savivaldybė nėra suinteresuota, nei dar kažkas kitas, o suinteresuoti organizatoriai, kuriems reikia tokio konflikto.
Bet iš principo jiems pavyko tą konfliktą išprovokuoti. Dabar Lietuva skamba jau ir Europoje...
Manau, mes susiduriame su nedidelės organizuotos žmonių grupės veikla, kuri iš tos veiklos turi ir ekonominės naudos, nes iš karto jie tada jaučiasi labai diskriminuojami, atitinkamai yra galimybė gauti didesnę europinę paramą ir pan. Bet vėlgi, grįšiu prie pradžios – mes nekalbam šiandien apie toleranciją, nes tolerancija nepasiekiama spaudimu. Kodėl žmonės nepalaiko šitų eitynių? Ne todėl, kad jie yra homofobai arba netolerantiški kitos seksualinės orientacijos žmonėms, o todėl, kad jie mato šiuose veiksmuose – tą rodo akivaizdžiai inicijuojami konfliktai – tam tikros gyvensenos, tam tikros filosofijos, tam tikrų vertybių propagandą. Ir žmogus gali būti tolerantiškas žmogui, jo gyvenimo būdui, bet kada tai tampa tam tikru propagandos instrumentu, natūralu, kad visuomenė tam priešinasi.
Gerai, pone mere, bet ar savivaldybė bandė tartis ir sakyti, kad tos 4 valandos – per daug, gal apribokim ir atstumą, ir laiką, tegu lieka tas Gedimino prospektas, bet sumažinkime viską?
Galiu pasakyti, kad paskutinis pokalbis buvo tas, kurį organizavo ir kuriame dalyvavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, dalyvavo Gėjų lygos atstovai, taip pat ir aš. Telefonu kalbėjome apie tai ir siūlėme alternatyvas. Sakėme, kad gal neverta laiko gaišti tuose teismuose, sakėme: rašykite naują pareiškimą ir galbūt galime leisti tas eitynes, sakykim, nuo Lukiškių aikštės į Seimo pusę, išlaikant įstatymo reikalavimus, kurie įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 dienos, kad prie valstybės įstaigų negali būti arba 25, arba 75 metrų atstumu jokių tokio pobūdžio akcijų.
Bet čia tuo atveju, kai vykta mitingas, o jie tiesiog pražygiuoja. Tai teismas tą ir pasakė, kad jiems negalioja?
Aš galiu pacituoti teismo sprendimą, apie kurį čia dabar kalbame. Teismo sprendime labai aiškiai yra pasakyta, kad savivaldybės administracinė komisija priėmė sprendimą vadovaudamasi galiojančiais įstatymais, t.y. savivaldybės administracinė komisija yra teisi. Antra, lygiai taip pat teismas, atmesdamas pareiškėjų teiginius apie kažkokią diskriminaciją, pareiškė, kad jokios diskriminacijos nėra. Ir teismo motyvus leisti šias eitynes arba įpareigoti savivaldybę išduoti leidimą šioms eitynėms lėmė, galiu pasakyti, tik tam tikras politinis spaudimas arba tam tikra susiformavusi konjunktūra.
Mere, tai Jūs norite pasakyti, kad šitas teismo sprendimas įpareigoti savivaldybę leisti homoseksualams žygiuoti Gedimino prospektu yra paveiktas politikų?
Aš galiu pasakyti, kad šiandien policija pakeičia nuomonę nei iš šio, nei iš to. Teismų praktikoje labai reta atvejų, kada jūs šiandien kreipiatės su pareiškimu, rytoj jau jums paskiriama teismo posėdžio data, duodama nepilna para kitai pusei parašyti atsiliepimą į jūsų skundą, ir dar kitą dieną priimamas sprendimas. Žmonės laukia, kad teismas pradėtų nagrinėti jų pareiškimą pusę metų ir daugiau.
Tai tik dar kartą parodome, kad šiandien mes turime labai didžiulę diskriminacinę veiklą prieš kitus žmones ir turinčius kitokią nuomonę. O apskritai kalbėti apie diskriminaciją arba netoleranciją yra nerimti argumentai, nes, kaip jau minėjau, mes ir su ministru bandėme rasti kompromisus. Deja, mums nepavyko surasti su minėto renginio organizatoriais, nes paprasčiausiai, pakartosiu, jiems reikalinga tik viena – konfliktas ir tam tikras triukšmas.
Kas tą spaudimą daro iš politikų ar iš partijų?
Tai atsiverskite internetą, įveskite klausimą dėl eitynių Vilniaus mieste ir jūs išgirsite arba pamatysite aibę politikų, kurie turi vienokius ar kitokius pareiškimus. Pagaliau yra ir skambučių, taip pat ir man, klausimų, kodėl aš to nedarau.
Kas Jums skambino?
Na, manau, kad apie pavardes nereikia šnekėti.
Pone mere, Jūs sakote, kad vienam iš policijos vadovų, pakeitusiam savo nuomonę ir pareiškusiam, kad suteiks tą saugumą, irgi įtaką darė politikai?
Aš tuo neabejoju.
Pone mere, o jeigu teismas pakartos savo sprendimą?..
Mes įvykdysim. Nėra klausimo, kad teisinėje valstybėje, jeigu teismas priims tokį sprendimą, kokį yra priėmusi pirma instancija, savivaldybės administracinė komisija privalės išduoti leidimą, ir vyks minėtas renginys.
Ar Jūs vis dėlto jau turite atsakymą dėl savo kandidatavimo būsimuose prezidento rinkimuose?
Ar aš dabar darau nors vieną sprendimą, kuris didintų mano politinį populiarumą Lietuvoje? Matyt, priešingai. Aš priimu sprendimus, kuriuos parengė specialistai kartu, be abejo, su miesto tarybos palaikymu, kurie reikalingi visuomenei, kurie yra ateities sprendimai. Taigi, šiandien aš manau, aš nekuriu to politinio kapitalo, kuris leistų man pakeisti savo poziciją iš Vilniaus miesto savivaldybės mero kabineto į Daukanto aikštę.
Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
