Šią savaitę pasirodžiusios „Balsas.lt savaitės“ numerio tema - Arūnas Valinskas nori sustabdyti abejotinus valdžios investicinius projektus. Vienas iš tokių – pirkti itin brangius išminavimo laivus.
Priešinasi tik suinteresuotieji
Parlamento vadovas A.Valinskas savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ sakė, kad neatsisakys idėjos peržiūrėti valdžios investicijų portfelį net po to, kai koalicijos partneriai – tarp jų ir liberalcentristas Artūras Zuokas – iniciatyvą pavadino pavėluota ar net kvaila.
Pasak Seimo pirmininko, daugelis peržiūrėtinų projektų buvo patvirtinta dar iki biudžeto svarstymo, bet tai nereiškia, kad jie yra nepajudinami ir niekas neturi atsakyti už netikslingą valstybės lėšų naudojimą. Daugelis „Balsas.lt savaitės“ kalbintų parlamentarų pripažįsta, kad mažinti numatytas biudžeto išlaidas ir peržiūrėti biudžetą reikės jau po pirmojo metų ketvičio. Apie tai yra užsiminęs ir premjeras Andrius Kubilius.
Taikinys − karo laivai
A. Valinskas nenorėjo įvardyti konkrečių projektų, kuriuos turėtų paliesti numatomas moratoriumas, tačiau užsiminė apie du galimus. Jo nuomone, labiausiai abejotini yra projektas „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ (VEKS) ir karinių laivų pirkimo sandoris.
Vienas iš galvoje turimų sandėrių − lapkritį Krašto apsaugos ministerijos (KAM ) su Jungtine Karalyste pasirašytas susitarimas dėl laivų „HMS Cottesmore“ (M32) ir „HMS Dulverton“ (M35) ir jų modernizavimo paslaugų pirkimo.
Lietuva ketina sumokėti 191,5 mln. litų Jungtinei Karalystei už du 25 metų senumo išminavimo laivus.
A. Valinskas užsiminė siūląs sutaupyti būtent čia. „Kaip žinote, esame užklausę valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės. Ji pažadėjo išvadas apie valstybės lėšų panaudojimo efektyvumą pateikti anksčiau nei įprasta. Kol kas nieko konkrečiai negaliu įvardyti, nes neturiu rezultatų“, – sakė jis.
A. Valinskas tvirtino manąs, kad stabdyti VEKS, karinių laivų pirkimų sandorius galbūt reikėtų ne tik dėl galimo jų neskaidrumo. „Kažkas galbūt kai ką padarė ne visai taip, jei jau kyla skandalų, bet tai nėra vienintelė priežastis. Visiems sunkmečiu reikia prisidėti prie bendros taupymo politikos“, – sakė Seimo pirmininkas. Laivų pirkimo projekto įšaldymas, jei tik būtų įmanomas, leistų nemažai sutaupyti.
Žlugs tik tai, ko nereikia
A. Valinskas neigė galįs sužlugdyti jau vykdomus svarbius valstybės projektus. „Nebent tokiu laikytume poros milijonų litų iššaudymą į orą ir nereikalingų laivų pirkimą. Gal tikrai Vilnius negalėjo be to išgyventi, o Lietuva neišgyvens be pasenusių laivų?“ – šmaikštavo Seimo vadovas komentuodamas Naujųjų metų naktį, kai už mokesčių mokėtojų pinigus buvo parodyta fejerverkų šventė.
A. Valinskas tikino puikiai suprantąs, kad norint stabdyti finansavimą jau gaunančius projektus reikėtų peržiūrėti valstybės biudžetą. Anot jo, biudžetas nėra šventa karvė, o pokalbiai su derybų partneriais vyksta nuolat. Jis nerimtomis vadino prielaidas, kad valdančioji koalicija dėl panašių nesutarimų gali būti nestabili. Atsisakydamas įvardyti dar bent vieną stabdytiną projektą Seimo pirmininkas tik užsiminė apie viešuosius pirkimus, kurių suma siekia 13,8 mlrd. litų. Pasak jo, tai nemažas rezervas. Kiek tiksliai pavyktų sutaupyti, A. Valinskas pripažino dar nežinąs.
Socialdemokratai − už laivus
Buvęs krašto apsaugos ministras, socialdemokratas Juozas Olekas linkęs tyliai niršti dėl planų sustabdyti milijoninį karo laivų pirkimo sandorį. „Klauskite dabartinės valdžios. Ką aš čia galiu pakomentuoti? Sustabdyti galima viską, bet Lietuvai reikia vykdyti įsipareigojimus, o to daryti nebus kuo. Žlugdyti moka visi“, – teigė jis.
Buvęs ministras toliau laikosi versijos, kad panašūs laivai latviams ir estams kainavo gerokai pigiau tik todėl, kad lietuviams skirti laivai bus labiau modernizuoti ir techniškai pranašesni. Etikos problemų, kylančių dėl to, kad abejotino būtinumo sandoris sudaromas sunkmečiu, jis nekomentavo.
J. Olekui pritariantys socialdemokratai taip pat įrodinėjo, kad įsigyti minų medžiotojams būtina, nes Baltijos jūra esanti užminuota, o padėti ją išvalyti yra esminis Lietuvos tarptautinis įsipareigojimas. Seimo pirmininko iniciatyvą jie vadino populizmu ir teigė, kad turimi vokiški „Lindau“ klasės minų paieškos laivai „Sūduvis“ (M52) ir „Kuršis“ (M51), pastatyti atitinkamai 1956 ir 1957 metais, netrukus bus visiškai atgyvenę.
„Nors laivų amžius skaičiuojamas ne metais, o atliktais remonto darbais, „Sūduvio“ ir „Kuršio“ efektyvaus naudojimo ciklas artėja prie pabaigos“, – sudarant sandorį rašyta pranešime spaudai. Kuo perkami laivai pranašesni už kaimynų, ministras detaliau nekomentavo. Dabar tuo užsiims valstybės kontrolierė ir Seimo Audito komitetas. Jie tvirtino sieksią išsiaiškinti ne tik viešojo pirkimo finansinį teisėtumą, bet ir ekonominį pagrįstumą.
Padaryta didelė klaida
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pati ne kartą yra kritikavusi pirmtako sumanymą įsigyti karinių laivų, tačiau abejoja, ar sandoris bus atšauktas. Dar lapkritį ji viešai ragino nepasirašyti šių sutarčių, nes biudžete tam nebuvo pinigų. Į visus priekaištus J. Olekas tuomet atkirto, kad laivai reikalingi, o pinigų reiksią ne iš karto ir jų rasti įmanoma.
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, brigados generolas Jonas Kronkaitis „Balsas.lt savaitei“ sakė, kad ką nors įšaldyti ar pakeisti esą per vėlu, bet klaida padaryta. „Sutartys pasirašytos. Prarasti milijonus mokant baudas ar netesybas nėra reikalo. Tik akivaizdu, jog sudarant šį sandėrį padaryta didžiulė klaida ir buvęs ministras J. Olekas turėtų tai pripažinti“, – sakė jis.
Generolas J. Kronkaitis sakė, kad jį nustebino buvusio ministro bauginimai, jog be perkamų laivų Lietuva neišsiverstų. „Netiesa, kad valstybė negalėtų vykdyti tarptautinių įsipareigojimų. Turime užtektinai pajėgumų, išminavimo laivų, kurie gali pakankamai efektyviai veikti. Mano nuomone, šis argumentas yra niekinis“, – sakė generolas.
Teisininkai: įšaldymas kainuotų brangiau
Kalbinti Krašto apsaugos ministerijos teisininkai teigė, jog mėginimas ką nors stabdyti šioje projekto fazėje sukeltų dar daugiau problemų. „Tai pakenktų valstybės įvaizdžiui ir dar tektų sumokėti baudas už neįvykdytas sutartis, negaunant pačių laivų,“ – tvirtino vienas iš juristų, pageidavęs, kad nebūtų minima jo pavardė.
Tiesa, pasak jo, jei problema būtų tik patys laivai – apsieiti būtų įmanoma. Kalbas apie tai, kad Lietuva būtų sulaužiusi įsiparaiegojimus, jei nebūtų sumaniusi ir pradėjusi šio pirkimo, specialistas vadino nesąmone.
„Galbūt ir neįstengtume įvykdyti patys atskirų operacijų, kurias atlikti esame įsipareigoję, tačiau būtų galima kreiptis pagalbos į NATO partnerius, kaip ir elgiasi aljanso valstybės, kurios pačios kažko nepajėgia,“ – tvirtino jis.
TIK FAKTAI
Valstybės kontrolės duomenimis, šalyje vykdoma per 600 valstybinių programų. Patikrinti visų ji negalinti, tad imasi pasirinktinai.
2009 metais investicinėms programoms numatyta 4,8 mlrd. litų. Ligi šiol niekas realiai nenubaustas baudžiamąja tvarka už tai, kad netikslingai, neefektyviai investuodamas valstybei padarė piniginė žalą.
Kontrolieriai visos Krašto apsaugos ministerijos veiklos finansinio pagrįstumo audito rezultatus žada pateikti šių metų gegužę, tačiau ar pirkdamas senus laivus J. Olekas nešvaistė valstybės pinigų, Seimo Audito komitetas sužinos jau kovą.
Lietuva įsigijo du tokius pat laivus kaip ir Latvija ir Estija. Lietuvai vienas laivas, įskaitant modernizavimo išlaidas, kainuos 95,75 mln. litų. Estijai panašūs laivai kainuos 58,5 mln. litų, o Latvijai − 39,5 litų. J. Olekas šį skirtumą aiškina aukštesniais techniniais reikalavimais.
2008 metais „Kuršis“ ir „Sūduvis“ su kitų šalių laivais išžvalgė daugiau kaip 400 kv. km Lietuvai priklausančio Baltijos jūros ploto.
Šiuo metu Karinių jūrų pajėgų laivų flotilę sudaro 10 laivų: trys patruliniai, du minų paieškos laivai, vadovavimo ir aprūpinimo laivas, viena fregata, kurią ateityje planuojama pakeisti, ir trys uosto kateriai.
„Hunt“ klasės laivų techniniai duomenys
Ilgis − 60 m.
Plotis − 9,8 m.
Gramzda − 2,2 m.
Vandens talpa − 750 t.
Didžiausias greitis − 15–17 mazgų (apie 30 km/h).
Pagrindiniai varikliai − 2 dyzeliniai.
Sonaras − 2193 tipo
Ginkluotė − 1 × 40 mm.
„Bofors“ pabūklas, vieno šūvio minų sunaikinimo įtaisai.
Planuojama įgula − 40 karių.
