Prasidėjo paskutinieji Andriaus Kubiliaus Vyriausybės kadencijos metai. Prisimenant svarbiausius jos 2008-12 m. prioritetus ir palyginus juos su rezultatais, peršasi kelios išvados. Prioritetai buvo drąsūs, bet ne tie. Valdantiesiems konservatoriams ir liberalams rūpėjo ne tiek padėti žmonėms įveikti sunkmetį, kiek žmonių sąskaita gelbėti verslą ir valstybės biudžetą.
Ten, kur Ministrų Kabinetas išsikėlė drąsius ir tinkamus tikslus, kaip kova su nedarbu, darbo vietų kūrimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, kova su emigracija ir korupcija, ten - nesėkmė, nuosmukis ar net krachas! Vienintelis pažadas, kuris buvo įvykdytas ir tebevykdomas toliau, yra taupymas. Bet ar šis prioritetas patrauklus bent 5 proc. Lietuvos gyventojų?
Jei pažvelgsime į 15-osios Vyriausybės 2008-12 metų programą, kasmetinius veiklos prioritetus ir jų įgyvendinimo planus, pastebėsime tam tikrą tendenciją. Kai tik ši Vyriausybė išsikelia vieną ar kitą prioritetą, rezultatas ten paprastai būna atvirkštinis. Pvz., Vyriausybės programoje įrašytas kovos su nedarbu ir darbo vietų kūrimo prioritetas. O 2010-aisiais bedarbių skaičius viršijo 300 tūkst. ir buvo didžiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį.
Arba 2010-11 m. žadėta kovoti su emigracija, bet ji irgi pasiekė rekordinį lygį. Pernai iš Lietuvos emigravo net 83 tūkst. žmonių., o šiemet nuo sausio iki spalio - beveik 50 tūkst.
Kova su socialine atskirtimi – ypač nesėkminga. Šiandien daugiau nei pusė milijono gyventojų gauna maisto paketus. O socialinės nelygybės indeksas, rodantis skirtumą tarp 20 proc. turtingiausiųjų ir 20 proc. neturtingiausiųjų, per metus pablogėjo nuo 6.3 iki 7.3. Valdančioji koalicija žadėjo kovoti su korupcija, bet „Transparency International“ ką tik paskelbė, kad Lietuvos Korupcijos suvokimo indeksas šiemet pablogėjo nuo 5 iki 4.8.
Daugiabučių renovavimo tikslo pasiekti irgi nepavyko. Per trejus šios Vyriausybės valdymo metus pradėtas atnaujinti tik vienas namas, - nereikia nė vienos kojos pirštų tam suskaičiuoti.
Šviežiausias pavyzdys: spalio 12 d. Vyriausybė paskelbia savo 2012 m. veiklos prioritetus, tarp kurių - finansinis stabilumas, o lapkričio 14 d. žlunga „Snoras“.
Tačiau valdantieji mokosi ir, jei anksčiau sakydavo „padarysime“, dabar sako „sieksime“.
O tai, kas šiomis dienomis vyksta Seime, akivaizdžiai rodo, kad konservatoriai ir liberalai dirba kapitalui, nes visą biudžeto balansavimo naštą jie ir vėl nori perkelti ant mažas pajamas gaunančių piliečių pečių. Tai ir siūlymas padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), ir sumažinti taip vadinamas biurokratines valdymo išlaidas.
Bet pažiūrėkime kaip pastarąsias siekiama mažinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos srityje. Siūloma sumažinti 110 mln. litų. Iš jų 44 mln. yra Vaikų išlaikymo fondo naikinimas. Apie 60 mln. – tai piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunantiems asmenims sumažinimas. Ir tik apie 6 mln. – pačios ministerijos veiklai skiriamų pinigų apkarpymas.
Kitose biudžetinėse įstaigose žmonės paprasčiausiai bus atleidžiami arba jiems mažinami atlyginimai. Tai reiškia dar daugiau bedarbių ir socialinių išmokų iš Sodros.
Kai socialdemokratai pradeda kalbėti apie nekilnojamo turto, prabangos ar progresinių mokesčių įvedimą, valdantieji suranda tūkstantį priežasčių, kaip „ne šiais metais“ ar per sunkus administravimas, kodėl to nedaryti. Tačiau nereikia išradinėti dviračio. Šiuo metu Seime yra užregistruoti ir progresinių, ir prabangos mokesčių įstatymų projektai. Tiesiog reikia juos priiminėti, o ne kalbėti.
Savo 2012 m. prioritetuose Vyriausybė žada viltį, sėkmę, pažangą, naują pradžią, modernią, veržlią ir atvirą pasauliui Lietuvą bei gerą gyvenimą kiekvienam šalies piliečiui. Ar tai juodas humoras? Kaip kažkada komunistų partija, konservatoriai ir liberalai žmonėms žada gražų rytojų, bet vietoj jo įduoda ubago lazdą.
