ekspertai.eu
Vakar Seime įvyko žiniasklaidos nepastebėtas – nes beveik slaptai ir skubiai organizuotas – dalykas: Aplinkos apsaugos komitetas nusprendė įkandin Preilos botelių siūlyti įteisinti ir likusius neteisėtus statinius Kuršių nerijoje, nors galutiniai teismų sprendimai juos vienareikšmiškai nurodė nugriauti.
Valstybėje, kurioje aukščiausia valdžia ir teisėsauga dangsto politinę korupciją, tokia Kuršių nerijos skandalo baigtis yra tik vienas iš simbolių, todėl su Seimo nare Aurelija Stancikiene „ekspertai.eu“ kalbėjosi ir apie kitus pastarojo meto įvykius – prezidentės reakciją į Seimo sprendimą nepritarti generalinio prokuroro Dariaus Valio ataskaitai bei buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo generolo Vitalijaus Gailiaus įvardijimą, kad valstybėje veikia nusikalstama saugumiečių gauja.
* * *
– Vakar Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nusprendė siūlyti Aplinkos ministerijai įteisinti visus neteisėtus statinius Kuršių nerijoje. Ne tik Preilos botelius, bet ir kitus. Ar tiesa, kad prieš posėdį nebuvo jokios informacijos, kad šis klausimas bus svarstomas?
– Tas klausimas net nebuvo įrašytas darbotvarkėje. Kai tokie svarbūs dalykai svarstomi slapta, aš įžvelgiu, jei norite, sąmokslo teoriją. Klausimas dėl stumbrų populiacijos reguliavimo buvo išskirtas kaip atskiras klausimas, o dėl statybų Kuršių nerijoje – prie kitų klausimų. Jis buvo visiškai paslėptas. Dar daugiau. Medžiagą visais komitete svarstomais klausimais, net ir tais, kurie įrašyti prie kitų, mes paprastai gauname iš anksto. Čia jokios medžiagos pateikta nebuvo. Viskas buvo nuslėpta.
– Kieno iniciatyva tas klausimas pateiktas?
– Galiu tik numanyti, kad pirmininko Algimanto Salamakino iniciatyva, o kas jam tai pakišo ar pasiūlė, aš nežinau.
– Ar tikrai komitetas pasiūlė nebegriauti jokių neteisėtų statinių Kuršių nerijoje?
– Taip, tai akivaizdu. Cituoju, ką komitetas pasiūlė Aplinkos ministerijai: organizuoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimo procedūras ir pakeisti šio plano sprendinius taip, kad būtų išvengta minėtų pastatų griovimo valstybės biudžeto lėšomis. Esmė – viską įteisinam. Bet tokiu atveju aš klausiu: kas yra atsakingas už tai, kad valstybė 7 metus bylinėjosi, kad teismai buvo apkrauti nesibaigiančiomis bylomis, kad prokurorai tyrė, kad daugybė valstybės pareigūnų – ir saugomų teritorijų, ir statybos inspekcijos, ir paveldosaugos – buvo priversti važinėti į teismus? Kas už tai atsakys?
– Kad būtų visiškai aišku, prisiminkime: ar siūloma negriauti tų statinių, kuriuos teismai nurodė nugriauti galutiniais, įsiteisėjusiais sprendimais?
– Taip.
– Kelių teismų sprendimų siūlo nevykdyti Seimo komitetas?
– Keturių. Komitetas nurodo Aplinkos ministerijai keisti planą, ir ne bet kaip – ne taip, kaip rekomenduotų vienos ar kitos srities specialistai, išsiaiškinę, kokia būtų žala. Nurodo organizuoti pakeitimus taip, kad būtų išvengta neteisėtų pastatų griovimo.
Bet tokį precedentą, kaip prisimenate, sukūrė A. Kubiliaus vyriausybė, leidusi tame plačiame tvarkymo plane įteisinti Preilos botelio pastatus, kuriuos Aukščiausiasis Teismas buvo nurodęs nugriauti. O kai padarai kompromisą vienoje vietoje, tai kodėl jo nedaryti kitose penkiose?
– Nes ir kiti savininkai dabar gali paklausti: kodėl aniems galima, o mums – ne?
– Ir jie teisingai paklaus.
– Tai teismų sprendimai yra šventi tik vadinamiesiems runkeliams, o Seime – ne?
– Aš jau nebežinau, ką apie tai pasakyti...
– Ar ką nors pakeisti šiuo atveju dar įmanoma?
– Lieka vienintelis kelias – informuoti tarptautinį UNESCO komitetą. Apie tai kalbėjomės su UNESCO Nacionalinės komisijos pirmininku dr. Romu Pakalniu ir Saugomų teritorijų tarnybos direktorės pavaduotoja, kurie, sužinoję, kad svarstomas toks dalykas, bėgo iki Seimo, bet nespėjo, nes komitetas viską baigė per kelias minutes. Manau, kad Lietuvos laukia rimtos sankcijos. Ir tie, kurie tai pasiūlė, daro Lietuvai labai didelę meškos paslaugą. Kalbama, kad vykdant teismų sprendimus valstybė patirtų milijoninius nuostolius, nors teisingumas yra nei centais, nei milijonais neįkainojamas dalykas. Be to, tų milijonų kol kas dar niekas niekam nepriteisė ir nepasakė, kad valstybė apskritai turės juos mokėti, – tik pati valstybė kažkodėl labai nori prisiimti tą pareigą, nors dar nė vienas teismas taip nenusprendė. Ir visiškai nesuprantama, kodėl valstybė neįvertina, kokie didžiuliai nuostoliai kils dėl to, kad ji nevykdo savo tarptautinių įsipareigojimų. Ir jie bus ne milijoniniai.
– Kitais atvejais Lietuvos teisminė valdžia labai aiškiai pasakė – negalima griauti teisinės valstybės pamatų... Kaip Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius pasisakė dėl neteisėtų statybų įteisinimo, kuris prasidėjo kaip išimtis Preilos boteliams, o dabar virsta masiniu procesu?
– Tuo sandoriu dėl botelių A. Kubiliaus vyriausybė iš esmės palaidojo Lietuvą kaip teisinę valstybę. Kai tik pradėtas svarstyti pasiūlymas jų negriauti, G. Kryževičius pasakė, kad teismų sprendimų negali pakeisti niekas, išskyrus patį teismą. Bet vėliau vyriausybė pakeitė planą, ir jame vertinga teritorija staiga pasidarė nevertinga, kad galėtų likti tie pastatai. O jau tada teismas, kaip aš suprantu, laimina sutartį... Dabar siūloma eiti lygiai tuo pačiu keliu. Gal ir įdomus būtų G. Kryževičiaus pasisakymas, bet jis, manyčiau, pasakys taip, kaip reikia.
– O jeigu galvotume, kad tokia Kuršių nerijos skandalo pabaiga yra vienas iš simbolių, ką tai sako apie valstybę? Turime asmenis, kurie daro neteisėtus, o kitais atvejais – ir nusikalstamus veiksmus, ir asmenis aukščiausioje valdžioje, kurie visa tai dangsto ir sudaro sąlygas. Taip veikia ir mafijinės struktūros, turinčios vadinamąjį valdžios stogą. Ar ne pagal mafijos principus yra valdoma šita valstybė?
– O kaip kitaip ji galėtų būti valdoma? Jeigu antradienį Seime mes didžiausia balsų persvara balsavome už tai, kad nebūtų pritarta generalinio prokuroro ataskaitai, o prezidentė leido sau pasakyti, kad tai yra Darbo partijos balsais priimtas sprendimas... Jūs paskaičiuokite, atimkite 29 „darbiečių“ balsus – lieka 43 balsai. „Prieš“ buvo 18, susilaikė 12. Tai sprendimas priimtas ne vieno ar dviejų, o trylikos balsų persvara, jei neskaičiuotume Darbo partijos. Ir prezidentė leidžia sau pasakyti – žinote, aš nesiruošiu jo išgirsti ir juo vadovautis. Tai kodėl tada eilinis žmogus turi kuo nors vadovautis? Kodėl komiteto pirmininkas turi? Aš matau čia vieną labai akivaizdų siužetą.
– Bet galbūt D. Grybauskaitė teisi, kai vadina Seimo sprendimą prasilenkiančiu su Konstitucija, nes generalinį prokurorą pagal Konstituciją skiria ir atleidžia prezidentas?
– Prezidentė turėtų labai aiškiai žinoti, kad parlamentinę kontrolę vykdo tik Seimas. Tiek prokuratūros, tik kitų institucijų. Kodėl prezidentė, matydama Konstitucijoje raidę A, nemato raidės B? Kodėl ji nemato, kad visos šios Seimui atskaitingos institucijos privalo jam teikti savo ataskaitas? Juk ne šiaip sau teikia, dėl pliusiuko – teikia todėl, kad yra atskaitingos. O jeigu santykiai yra tokie ir jūs ateinate pas mane su ataskaita, ir aš sakau, kad jūsų darbas manęs netenkina, tai viskas aišku: arba aš turiu jus atleisti, arba jūs turite keisti savo darbo stilių. Bet matom, kad šitas prokuroras nieko keisti nenori. Jis yra taip save įsimylėjęs, kad įsivaizduoja, jog dirba fantastiškai gerai ir po penkerių metų jam gal paminklą pastatys...
– Bet kodėl prezidentę tenkina prokuratūros veiklos rezultatai? Juk per Jūsų rankas, kai dirbote Seimo Antikorupcijos komisijoje, ėjo rezonansinės korupcijos bylos, numarintos arba metodiškai marinamos...
– Taip. Net ir tos, kurios buvo pradėtos tirti, visos yra nutrauktos. Šimtamilijoninės bylos. Ir ne tik. Pažiūrėkim, kieno vadovaujama prokuratūra neseniai nutraukė a. a. Vytauto Pociūno bylą...
– Kaip Jūs paaiškintumėt – kodėl Dariaus Valio vadovaujama prokuratūra nutraukė visas tas bylas?
– Operos ir baleto teatro direktoriaus Gintauto Kėvišo atveju prezidentė juk ne kartą pasisakė, kad jis fantastiškai gerai dirba ir tokio vadybininko dar paieškoti reikėtų... Tai gal ir visiems, kurie sugeba kėdę, kainuojančią 50 litų, nusipirkti už 500, reikia tik padėkoti. Ačiū, kad ne už 5 000... Tai po tokių pareiškimų reikia manyti, kad prokuroras vykdo kažkieno – galim tik įtarti, kieno – nurodymus. Nes yra labai klusnus, visiškai neturintis savo nuomonės, bėgantis iš paskos...
– Ar Jūs sutiktumėte su prielaida, kad šitų rezonansinių bylų nutraukimuose galime jausti prezidentės ranką?
– Manyčiau, kad galima sutikti. Antradienį po A. Kubiliaus pasisakymo, kad mes negalime nepritarti generalinio prokuroro ataskaitai, nes kažkokiu būdu pakenksime prezidentei ir tai yra nukreipta prieš prezidentę, man į galvą atėjo nejauki mintis. Kad A. Kubilius bandė mums visiems pasakyti, jog korupcijos priedanga Lietuvoje – gal ne priedanga, gal stogas – yra prezidentė. Ir jūs, neduok Dieve, nereikalaukit iš prokuratūros rimtos kovos, nes čia prezidentė viską prisiima sau. Prezidentei skauda dėl to, kad jūs reikalaujate kovoti su korupcija... Aš su tokia prielaida nesutinku, bet man iš A. Kubiliaus laikysenos ir pasisakymo akivaizdu, kad jis bandė mums tai pasakyti.
– Kaip paaiškintumėte tai, kas darosi su konservatoriais ir jų lyderiu? Kodėl jiems tinka ir prezidentės valdymo stilius, ir prokuratūros padėtis – juk visi atvirai kalba apie tai, kad D. Valys yra tiesiog marionetė jos rankose...
– Na, leiskime sau truputį pafantazuoti. O kodėl, pavyzdžiui, mums nepasvarsčius apie tai, kad taip, kaip galbūt VSD valdo prezidentę, lygiai taip pat prezidentė galbūt valdo A. Kubilių? Kodėl mes negalėtume taip pafantazuoti? Ar taip negali būti?
– O per ką ji galėtų valdyti?
– Taigi žinome, kad medžiagą jai paklodėmis teikia VSD, tai jau ne kartą rašyta. O toliau reikia klausti, kurioje vietoje tam tikri žmonės galėjo suklupti. Aš nežinau – gal ir nesuklupo. O gal... Pavyzdžiui, ar nebuvo toje Energetikos ministerijoje kokių nors įdomių sandorių. Tarkime, šimtmilijoninės sumos išleistos visokioms galimybių studijoms, kurias rengė advokatai, neturintys nieko bendro su energetika. Suprasčiau, kad advokatas galėtų užsiimti gynyba, jei pradėtume staiga kelti kokius nors klausimus apie buvusį ministrą, premjerą ar dar ką nors. Bet ką advokatas gali pasakyti apie energetiką?..
– Apie kurį konkrečiai objektą kalbate?
– Visos mūsų studijos, taip pat ir atominės energetikos, visos buvo daromos advokatų kompanijose... Net įstatymų projektai buvo daromi. Įsivaizduokite – įstatymus kuria advokatai. Ir susijusius ne su teise, o su energetika, pavyzdžiui, biokuro panaudojimu. Tai gal čia kas nors buvo? Aš nežinau, tik galiu daryti prielaidas, įtarti, kad galbūt tenai kas nors yra slidu. Nes A. Kubilius kažkodėl labai bijosi tos laikinosios komisijos, kuri dabar Seime įsteigta energetiniams dalykams. Tai gal ten yra ta vieta, kur jį galima kaip nors paspausti... Nebūtinai taip yra, bet...
– Gali kilti ir paprastesnė mintis. Jeigu dabar kalbama apie tai, kad Darbo partija yra suinteresuota dėl teisminių procesų ir atskirų savo narių...
– ...a, jūs apie tą faktinį iždininką?
– ...tai gal ir konservatoriai yra suinteresuoti? Dėl Vito Matuzo bylos?
– Be jokios abejonės, čia interesų gali būti visokių. Mes nežinom, ar jų yra, – bet tikrai gali būti. Aš nežinau, kiek tikra informacija, kad penktadienį Generalinė prokuratūra buvo išsikvietusi ir Panevėžio apygardos prokuratūrą, ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio skyrių, ir neva buvo sprendžiamas klausimas, kaip nutraukti tą bylą... Aš nežinau, kiek tai tiesa. Bet antradienį Seime iš tribūnos tai buvo viešai pasakyta ir kol kas nemačiau jokio paneigimo. Generalinis prokuroras D. Valys sėdėjo šalia, bet neišėjo ir nepasakė, kad tai yra melas. Tai jo tylėjimą aš galiu priimti kaip patvirtinimą fakto, kad taip buvo. Tokiu atveju tai, kas vyksta, man yra dar baisiau.
– Atrodo, kad dar vienas išbandymas šitai partijai bus tai, ar ji palaikys buvusį FNTT vadovą generolą Vitalijų Gailių, su kuriuo ir toliau bus bandoma susidoroti, nepaisant to, kad jis laimėjo teismus. Ypač tuomet, kai viešai pasisakė apie valstybėje veikiančią nusikalstamą saugumiečių gaują.
– A. Kubilius jau anksčiau, skandalo metu, išdavė V. Gailių. Nes V. Gailiaus ir Vytauto Giržado epopėjos nebūtų buvę, jei A. Kubilius būtų atlaikęs visokius Baltųjų rūmų spaudimus ir pasielgęs principingai. Jis tada išdavė. Tai kodėl reikėtų tikėtis, kad dabar neišduos?
– Kalbėdama apie tai, kad valstybė krypsta į autoritarizmą, buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė taip pat užsiminė apie prezidentės spaudimą konservatoriams dėl FNTT vadovų, „ekspertai.eu“ paviešino tą jos pasisakymą („...dėl pareigūnų atleidimo, kokie buvo daromi veiksmai – mūsų jie buvo sudėlioti vienokie, bet tu nueini į „Baltuosius rūmus“ ir tu gyvenai šantaže“)...
– Smulkių detalių nežinau, bet žinau, kad, pavyzdžiui, Eligijus Masiulis, vadovaujantis frakcijai, kuriai, beje, dabar priklauso ir V. Gailius, taip pat tada nebuvo principingas ir elgėsi taip, kaip liepė Baltieji rūmai. Prisiminkime, kaip išvakarėse to vyriausybės posėdžio, kuriame turėjo būti priimtas sprendimas atšaukti Raimundo Palaičio įsakymus atleisti V. Gailių ir V. Giržadą, E. Masiulis buvo iškviestas iš plenarinio posėdžio į Baltuosius rūmus. Sulakstė pirmyn atgal ir grįžo su visiškai pasikeitusia nuomone... Deja, šitie dalykai yra.
– Kaip prognozuotumėte, kas dabar vyks su V. Gailiumi? Tai, ką jis dabar kalba apie valstybėje veikiančią nusikalstamą saugumiečių gaują, yra iš esmės tas pats, kas buvo paliudyta po V. Pociūno žūties...
– Jo likimas dabar priklausys nuo jo frakcijos principingumo – ar frakcija bus principinga ir ar E. Masiulis nebus toks, kaip tada, kai buvo susisiekimo ministru ir jie vyriausybėje nepalaikė sprendimo atšaukti R. Palaičio įsakymus. Ar jis sugebės pasakyti A. Kubiliui, kad dar kartą aukoti V. Gailiaus negalima. Bet man susidaro įspūdis, kad E. Masiulis yra valdomas A. Kubiliaus, ir net kalbos jų kartais atrodo taip, lyg būtų iš vakaro parepetavę.
Manau, kad V. Gailiui būtų naudinga, jeigu ir jo frakcija, ir Tėvynės sąjunga palaikytų iniciatyvą sudaryti laikinąją komisiją dėl valstybės pareigūnams galimai daryto spaudimo. O ten būtų galima prisiminti daug aplinkybių. Kad ir Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko liudijimą Antikorupcijos komisijai: kad medžiagos, susijusios su „Snoru“, jis neįslaptino, nes taip jam liepė generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis. Manau, kad kontekstas šito tyrimo turėtų būti gana platus, apimantis bandymus daryti neteisėtą poveikį pareigūnams. Ne tik tai, kokį spaudimą V. Gailiui darė prezidentė, bet ir tai, kokį spaudimą jam darė, tarkime, VSD direktoriaus pavaduotojas Romualdas Vaišnoras ir Mindaugu Ladyga, kai prašydavo priimti į darbą kažkokius žmones.
V. Gailius kalba apie pažymas, kurias R. Vaišnoras rašė prezidentei apie kažkokius neva neteisėtus V. Giržado ar jo veiksmus. Jeigu tokios pažymos tikrai egzistuoja, jeigu jos tikrai išėjo iš VSD ir tikrai pasiekė valstybės vadovus – tai labai rimtas įrodymas, kad iš VSD pusės yra atliekami neteisėti veiksmai. O tokių veiksmų ten yra ir daugiau. Prisiminkite, kad poligrafo tyrimo rezultatai buvo lygiai taip pat neteisėtai išsiuntinėti su ikiteisminiu tyrimu nesusijusiems asmenims ir įstaigoms. O organizuotą nusikalstamumą mes vadiname kaip? Organizuota gauja...
– Kai kas vadina ir mafija...
– Tai matydamas tuos organizuotai atliekamus veiksmus V. Gailius ir įvardijo juos kaip gaujos veiksmus. O jeigu paklaustumėte jo apie neteisėto praturtėjimo atvejus, tai galbūt jis paklaustų, ar jūsų nestebina, tarkime, kad ponas Darius Jurgelevičius, buvęs VSD darbuotojas, uždirbęs mažiau nei Seimo narys, staiga gali nusipirkti Gruzijoje visą televizijos kanalą? Už kokius pinigus jis tai daro? Tai tokie atvejai ir kelia klausimą – kaip tas praturtėjimas galėjo vykti?
– Aurelija, tuos dalykus, apie kuriuos čia kalbėjomės, „ekspertai.eu“ įvardijo taip: mafija, kontroliuojanti valstybę. Į tą apibūdinimą telpa ir teisėsaugos dangstoma politinė korupcija, ir susidorojimas su sąžiningais pareigūnais, ir ta pati Kuršių nerija, kur aukščiausia šalies valdžia suteikia įtakingiems asmenims indulgenciją nevykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų. Kaip Jūs tai įvardytumėt?
– Tai valstybė, nekontroliuojanti mafijos.
Kalbino Rasa Kalinauskaitė
