Vilnių ir Kauną skiria tik 100 kilometrų, tačiau abiejų didmiesčių politikai ambicingais projektais ketina suvienyti abu miestus. Beveik prieš dešimtmetį tik ant popieriaus surašytas dviejų miestų vizijas šiandien paversti realybe užsimojo aktyvi Kauno tarybos narė, Dvimiesčio komisijos pirmininkė, žinoma advokatė Aušra Ručienė.
– Neseniai visais balsais buvote išrinkta Dvimiesčio komisijos pirmininke. Kokie jūsų artimiausi ateities planai? – A. Ručienės teiravosi „Balsas.lt savaitė“.
– Idėjų yra labai daug. Praėjusioje kadencijoje šios komisijos pirmininku buvo išrinktas anksčiau miesto meru buvęs Rimantas Mikaitis. Deja, per pastaruosius kelerius metus nieko nuveikta.
Jei dabartinei komisijai pavyktų įgyvendinti savo tikslus, būtų nuveiktas prasmingas, ne vienus metus puoselėtas darbas. Pirmiausia prie apskritojo stalo vertėtų susėsti tiek Vilniaus, tiek Kauno komisijų nariams ir aptarti strategiškai numatytus planus.
Bendrų komisijų sprendimu būtų aptariamos galimybės dar geriau išnaudoti šalia Kauno, Karmėlavos gyvenvietėje, veikiantį oro uostą.
Šiandien daug ką reiškia šiuolaikiškų greitųjų traukinių linija, kuri labiau padėjo suartinti du pagrindinius šalies miestus.
Galima daug ką padaryti, tačiau reikia susėsti prie bendro stalo ir aptarti atskirų miestų idėjas. Beje, pati dažnai laiką leidžiu tiek Vilniuje, tiek Kaune, todėl puikiai suprantu, ko trūksta šiems pagrindiniams šalies miestams.
Stengiasi nenuvilti rinkėjų
– Prieš metus tik per plauką netapote pirmąja moterimi išrinkta Kauno mere, tačiau dėl politinių oponentų užkulisinių žaidimų taip neatsitiko. Ar vis dar neatsisakote idėjos užimti aukščiausiąjį postą antrame pagal dydį Lietuvos mieste?
– Kaip teigiama visiems iki skausmo žinomoje patarlėje – niekada nesakyk niekada. Šiandien drąsiai galiu teigti, kad tada būčiau išrinkta miesto vadove, jei ne vieno tuomečio partnerio išdavystė.
Kaip žinoma, ne visai garbingai pasielgė didelę patirtį turėjęs profesionalus orientacininkas. Matyt, jis, siekdamas šio posto, dėl to ir tapo greitesnis. Deja, jis nuskynė aukščiausiąjį mero postą ir kartu užbaigė savo, kaip politiko, karjerą.
Asmeniškai politika yra tarsi priedas prie mano pagrindinio teisininkės darbo. Neslėpsiu, politinė veikla man labai artima, nes galiu padaryti ir suteikti daug gero ir naudingo tiems asmenims, kurie mane išrinko ir iki šiol manimi pasitiki.
Patekusi į miesto tarybą pamačiau, kad yra daugybė sričių, į kurias žiūrima pro pirštus. Čia būnant galima padaryti daug, tik reikia norėti. Ne mažiau svarbu turėti gerą, patikimą ir darnią komandą.
Stabdo advokatūra
– Artėja Seimo rinkimai. Ar jums nekyla minčių juose dalyvauti?
– Tiesą sakant, dar neapsisprendžiau. Kol kas mane stabdo tai, kad jei būčiau išrinkta į Seimą, tektų atsisakyti mėgstamo darbo, kuris man gyvenime yra viskas. Bet apsispęsti dar yra laiko.
Seime iš tiesų yra ką veikti. Juk miesto taryboje sprendžiamos lokalinės, vietinės problemos, kurių negali išspręsti be palaiminimo iš Seimo, prezidentūros ar tam tikrų ministerijų. Seime galima daug daugiau nuveikti ir manau, kad man pavyktų patenkinti kauniečių lūkesčius.
Šiurpina duobėtos gatvės
– Kaip advokatė daugiausia laiko praleidžiate Kaune, kur įsteigta pagrindinė jūsų kontora. Ar galėtumėte pasakyti, ko šiandien labiausiai trūksta šiam miestui?
– Nebijau pripažinti, kad pagrindinis trūkumas – pinigai. Didžiausia Kauno problema yra duobėtos gatvės. Buvusi valdančioji koalicija mane nustebino ne tik keistais sprendimais. Pernai prieš pat Europos krepšinio čempionatą užtvėrė judrų A. Juozapavičiaus prospektą, senąjį Panemunės tiltą. Susidarė žmonių, kuriems tenka keliauti į darbovietes centre, spūsčių.
Toks eismo suparalyžavimas įvyko pernai prieš pat vieną svarbiausių renginių šalyje. Atrodo, taip pasielgta siekiant parodyti, kad kažkas kažką padarė, o iš tiesų niekas nieko nenuveikė.
Baisiausia, kai dėl tokių neapgalvotų politikų sprendimų kenčia paprasti miesto gyventojai, kas rytą skubantys į darbą. Manau, kad protingiausia – arba turi lėšų ir vykdai užsibrėžtus planus, arba palieki netrukdomai tai, kas iki šiol veikė.
Šiandien gatvės išverstos, o senos problemos niekur nedingo.
Taip pat skaudu, kad Kauno centro pagrindiniai pastarai nė iš tolo neprimena tikrųjų prieškariu puoselėtų vertybių ir tradicijų. Kadaise miesto visuomenė noriai rinkdavosi į miesto centre buvusį „Metropolio“ restoraną, kuriame dabar veikia picerija. Akivaizdu, kad kažkas ne visai apgalvotai siekia, jog kauniečiai virstų italais, ir tokiuose unikaliuose objektuose atidaro picerijas.
Tikiu, kad vieną dieną Laisvės alėja atsigaus ir vėl pritrauks minias praeivių kaip kitados.
Neseniai Kaune viešėjo Gruzijos delegacija. Jie smagiai jautėsi vaikštinėdami Laisvės alėja ir pasibaigus susitikimui pareiškė, kad jiems reikia tokio pat projekto kaip pagrindinė miesto pėsčiųjų zona. Jie liko sužavėti nepaisant to, kad Laisvės alėjoje yra nemažai apgriuvusių pastatų.
Jei būtume išsaugoję daugelį metų miesto centro simboliu buvusį „Metropolį“, būtų patenkinti visi senosios kartos kauniečiai. Juk mes ne italai, kad tokiame istoriniame pastate vien picas valgytume, todėl turime vertinti objektus, kurie simbolizuoja miesto dvasią.
Verta pasidžiaugti dėl atgijusio Kauno senamiesčio, kuriame vakarais verda naktinis gyvenimas. Čia esančiose stilingai įrengtose kavinėse renkasi gerai nusiteikę įvairaus amžiaus žmonės. Tai rodo, kad Kaunas po truputį kyla ir stiebiasi.
Pelnė seksualiausios politikės titulą
– Esate aktyvi kaunietė. Nemažai laiko praleidžiate kaip advokatė ir miesto tarybos narė. Papasakokite, kur praleidžiate laisvalaikį – Kaune ar Vilniuje?
– Kaip advokatė daug laiko praleidžiu kalėjimuose, teismuose ir skaitau sunkias bylas. Kartais juokauju, kad tikrasis mano laisvalaikis yra politika. (Juokiasi.)
Būtent mano veikla miesto taryboje yra mano laisvalaikis, kuris mane labai „veža“.
Kaip moteriai man smagu, kad būnant politikoje kai kurie internete nuomones skelbiantys komentatoriai man priskyrė seksualiausios miesto politikės įvaizdį. Žurnalistai jau ėmė rašyti, kad man turėtų neblogai sektis vadovaujant Dvimiesčio komisijai Kaune. Anot jų, neva man pamojus pirštu, Vilniaus vyrai bet ką imsis daryti, kaip iki šiol darė kauniečiai. Ko gero, tokios nuomonės tik parodo, kad tinkamai leidžiu savo laisvalaikį politikoje. (Šypsosi.)
Sutinku, kad visuomenėje paplitusi nuomonė, jog į politiką veržiasi žmonės, kurie siekia pagerinti savo verslo reikalus. Neslėpsiu, bet veikla miesto taryboje nepagerino mano verslo, negavau nė vieno naujo kliento iš miesto tarybos narių. O kitam verslui laiko neturiu.
Tam tikras pareigas ir statusą man suteikė ir Antikorupcijos komisijos pirmininkės pozicija, tad apie užkulisinį verslą negali būti nė kalbos.
Į savivaldybę ėjau ne siekti gerovės sau, o dėl to, kad politika man yra įdomi. Ilgai politika domėjausi būdama pogrindyje. Be to, politika man nėra svetima, nes ji mūsų šeimoje seniai gyvuoja. Kadangi tai yra pirmoji mano kadencija Kauno taryboje, nuo šiol politikoje dalyvauju tiesiogiai.
Pabaigai vėl noriu pabrėžti, kad tarybos narės veikla nė kiek nesusijusi su mano advokatės darbu.
TIK FAKTAI
1979 metais A. Ručienė eksternu baigė Kauno 9-ąją vidurinę mokyklą.
1985 metais Vilniaus universitete baigė teisės studijas.
1990–1991 metais Prienų rajono apylinkės prokuratūroje ėjo vyriausios prokurorės pareigas.
1991–1992 metais buvo Trakų rajono apylinkės teismo teisėja. Nuo 1992-ųjų –Prienų advokatų kontoros advokatė.
1993 metais įrašyta į Lietuvos advokatų sąrašą. Jos specializacija – baudžiamoji, civilinė teisės.
Advokatės ginamieji ir atstovai minimi didžiulio atgarsio sulaukusiose bylose. Tarp A. Ručienės klientų – ir žurnalistai, kuriems bylas buvo iškėlę kriminalinio pasaulio atstovai, pedofilai, prieštaringos reputacijos verslininkai.
A. Ručienė – partijos „Tvarka ir teisingumas“ narė.
Jos vyras Seimo narys Rimas Antanas Ručys, dukros – Deimantė ir Dovilė.
