Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Laidos „Dėmesio centre“ šaltinių duomenimis, prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė apklausta kaip speciali liudytoja tiriant, kas naujienų agentūrai BNS nutekino slaptą VSD pažymą. Tai reiškia, kad netrukus jai gali būti pareikšti įtarimai. Pati D. Ulbinaitė šios informacijos nekomentuoja. Anot jos, teisę dirbti su slapta informacija ji vis dar turi.
Tuo metu prokurorai jau praėjusią savaitę paskelbė atskleidę valstybės pareigūną, perdavusį BNS žurnalistei slaptą informaciją, tačiau įtarimų iki šiol niekam nepareiškė. Kaip vertinti esamą situaciją? Diskusija LRT laidoje „Dėmesio centre“ – su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Artūru Paulausku ir šio komiteto nariu Arvydu Anušausku.
Pone Paulauskai, kaip Jūs vertinate situaciją, kai pareigūnai viską nustatė, o įtariamųjų nėra?
Iš prokuratūros praeitą savaitę išplatinto pranešimo atrodo viskas aišku. Dar daugiau, pasakyta, kad jeigu pakanka duomenų įtarti asmenį padarius nusikalstamą veiką, jam privalomai turi būti pareikšti įtarimai. Nuo to priklauso jo, kaip įtariamojo, statusas, teisė į gynybą, kažkokie suvaržymai. Jūs paminėjote, kad kol kas niekam neatimta teisė dirbti su slapta informacija. Jeigu būtų suteiktas įtariamojo statusas – tokios teisės klausimas turėtų būti kuo greičiau svarstomas.
Specialaus liudytojo statusas dar pakankamai naujas Lietuvos teisėje – penki, šeši metai. Iš esmės tai reiškia, kad pareigūnai turi duomenų, bet neturi pakankamai įrodymų, kad žmogų paskelbtu įtariamuoju.
A. Anušauskas: Taip būna gana dažnai. Nesu prokuroras ir juo niekada nebuvau, todėl tikrai nenorėčiau, kad prokuroro funkcijas atliktų politikai, kuriems paprastai visada viskas aišku, visada viską jie žino. Man, pavyzdžiui, nemačius bylos medžiagos – niekas nėra aišku.
O kaip Jūs vertinate tą situaciją, kad patys prokurorai paskelbia, jog žino, kas ir kaip nutekino informaciją, tačiau nėra jokių įtariamųjų?
A. Anušauskas: Jie tam turi teisę. Įstatymas juos įpareigojo surinkti visą informaciją, ją įvertinti ir pateikti įtarimus. Kokiu terminu – tai prokurorų teisė. Jie gali patys savarankiškai nusistatyti terminus, per kiek laiko pareikš įtarimus.
Ar, Jūsų nuomone, tai normalu, kad prokuratūra išplatina pranešimą žiniasklaidai, kuriame pasako, kad viską nustatė, o kaltųjų nėra?
Na, susidūrus su tokiu masyviu spaudimu, kai visi reikalavo tučtuojau atnešti kažkieno galvą, manau, prokurorai neatlaikė to spaudimo.
Manau, kad čia teisėsauga spaudė: apklausos, kratos namuose...
Tai kitas dalykas. Manau, kad šiuo atveju jie turėjo atlikti viską iki galo ir tik tada paskelbti tyrimo rezultatus, pasakyti įtariamuosius ir pan.
Gal vedantis bylą prokuroras, prabildamas viešai, bandė apsaugoti save ir savo bylą, kad jam neišsuktų rankų? Kad vėliau nenutiktų taip, kad nebus nei bylos, nei įrodymų.
A. Anušauskas: Galbūt. Šiuo atveju spėlioti mes galime daug. Manau, po tokių masyvių veiksmų ir su pareigūnų darbu susijusių: kratos, konfiskacijos, apklausos ir t.t., prokurorai turėjo kažką pasakyti. Reikėjo parodyti, kad neveltui tiek triukšmo, kad jie dirba. Bet, manau, jie turėjo palaukti tyrimo pabaigos.
A. Paulauskas: Teisingai kolega sako, gerai būtų, jeigu politikai nesikištų į bylas, bet... Šią savaitę prezidentė du kartus iškvietė STT tyrėjus ir vadovus, kurie kaip tik ir tirią šią bylą. Jei Prezidentūrai mesti įtarimai, jeigu plika akimi matosi, iš kur nutekėjo informacija, tai kviestis Prezidentūrai tyrėjus ir su jais aiškintis tyrimo aplinkybes, tai akivaizdu, kad tokiu būdu yra daromas spaudimas. Bent jau man aišku, kad šiuo metu vyksta, su prokuratūros pagalba, D. Ulbinaitės gelbėjimo operacija. Šiandien, kai prokurorų užduotis yra kaltinti ir kuo skubiau baigti bylą, jie sako, kad reikia laukti valstybinių paslapčių komisijos išvadų, kurios galbūt sumažins pažymos slaptumo lygį.
Jūs manote, kad prokurorai, laukdami tos komisijos išvadų, iš esmės dirba prezidentės advokatais?
Taip. Šiandien jie stengiasi vilkinti procesą.
Pone Anušauskai, kaip Jums atrodo pati situacija, kad dar vykstant tyrimui prezidentė kviečiasi atsakingų institucijų vadovus aiškintis?
Kadangi nedalyvauju jokioje prezidento rinkimų kampanijoje, tai gal būsiu objektyvesnis. Mes į komitetą taip pat kviečiamės tuos vadovus, taip pat jų klausinėjame. Tik skirtingai nuo kitų politikų, aš nekomentuoju uždarų posėdžių turinio. Visi, galintys tai daryti, kviečiasi institucijų vadovus kalbėtis: tiek prezidentė, tiek Seimo pirmininkė, tiek premjeras ar atskiri komitetai. Tai normali praktika.
Esmė dabar kita – mes jau kuris laikas ignoruojame patį pažymos turinį. Nieko nėra daroma, kad apsisaugotume nuo grėsmių. Kalbama, kad kažkokie politikai važinėjo į Rusiją, kažką kalbėjosi, tarėsi, tačiau mes tai ignoruojame.
Pone Paulauskai, ar Jūs pats buvote spėjęs susipažinti su pažyma, kol ji buvo slapta?
Tiesą sakant, aš grįžau iš Bendrojo pagalbos centro, kur turėjom susirinkimą, ir įjungęs telefoną radau devynis praleistus skambučius. Man puolė skambinti žurnalistai gerokai anksčiau, negu aš perskaičiau tą pažymą. Klausiau žurnalistės, iš kur ji žino, kad aš gavau pažymą? Ji sako: „Jūs ir B. Juodka ją gavot“. Paklausiau apie turinį, ji man perskaitė penkis sakinius, kurių esmė ir mintis atitiko tos slaptos pažymos turinį. Tikrai, kai kurie pažymos adresatai ją perskaitė vėliau, negu išplatino žiniasklaida.
Ar tiesa, kad Jums ir Jūsų patarėjui skambino iš VSD, ragindami susitikti?
Važiuojant iš BPC paskambino patarėjui ir pasakė, kad yra gauta kažkokia labai svarbi pažyma. Paklausė, ar ją skaičiau, nes esą turėčiau kuo greičiau tai padaryti. Neturiu versijų, kam tai reikalinga. Tik keista, kad ta pažymą viešumoje pasirodė keliolika minučių po dvyliktos, o man skambino po dvylikos septynios.
Įsivaizduokime, kad įtariamųjų ir toliau nėra. Vieną savaitę, kitą – visiška migla. Kas tada? Ką darys Seimas – lauks?
A. Paulauskas: Manau, bendras visų tikslas, kad kuo greičiau visa ši istorija paaiškėtų ir kuo skubiau būtų įvardyti tie žmonės. Toks, manau, yra visuomenės interesas.
