Maištingas Vilniaus vicemero Algirdo Paleckio būdas jam kiša koją nuo pat vaikystės. Nerimastingą vaikiną bandyta mesti iš vidurinės mokyklos, dabar – iš Lietuvos socialdemokratų (LSDP) partijos, rašo „Vilniaus diena“.
„Vilniaus diena“ pasidomėjo, kodėl diplomatų šeimoje augusiam A.Paleckiui labiau priimtini kartais sveiku protu nesuvokiami išsišokimai, nei racionalus problemų sprendimas.
– Pastaraisiais metas jūs vertinamas kaip ypač prieštaringa asmenybė, nuolat besiginčijanti su LSDP vadovybe. Pateikite savo versiją, kodėl vėl svarstoma galimybė jus mesti iš partijos?
– Galiu tik nuspėti, nes nemačiau dokumento. Man inkriminuoja konstitucinį pažeidimą – kalbėjimą apie nacionalizaciją. Dar esu kaltinamas nestatutine veikla, pavyzdžiui, apklausos organizavimu partijos viduje dėl trigalvio slibino ir partijos vadovybės kritikavimu. Matyt, tai vadovybei nepatinka, tačiau statutas leidžia man atskleisti partijos veiklos trūkumus.
– Ką kužda nuojauta: būsite pašalintas iš Socialdemokratų partijos ar ne?
– 50 su 50. Aš dirbsiu, aš apsiginsiu Etikos komisijoje rimtais argumentais: statutiniais, teisiniais ir politiniais. Aš žinau, kad viskas priklauso nuo to, kiek įdėsiu pastangų į savo gynybą. Jeigu nuspręs mane pašalinti, aš vis dėlto liksiu Vilniaus skyriaus pirmininku ir skųsiu sprendimą partijos Etikos ir procedūrų komisijai, po to klausimas bus skundžiamas ir partijos suvažiavimui.
– Kai socialdemokratams vadovavo Algirdas Brazauskas, puolėte jį, o kai partijos pirmininku tapo Gediminas Kirkilas – ėmėte šį kritikuoti. Dėl to įgijote akiplėšos etiketę.
– Akiplėšiškumas yra vienas iš mano ginklų. Yra labai daug žmonių, kurie linkę prisitaikyti prie situacijos, ir tik maža dalis pasiruošę laužyti taisykles. Tarp pastarųjų esu ir aš. Esu užsispyręs, turiu savų įsitikinimų ir man nesvarbi karjera. Kol esu jaunas ir energingas, norisi įlieti daugiau šviežio kraujo į tas diskusijas. Dėl to mano šeima reaguoja įvairiai. Teta besąlygiškai palaiko, tėvams gaila sūnaus, kurį traiško buvusi „Komjaunimo tiesa“, nors tėtis kartais ir dabar pamokslauja, kaip nereikia elgtis.
– Jūsų biografija gana spalvinga. Dar sovietmečiu jus už bėgimą iš pamokų ketinta mesti iš vidurinės mokyklos, iš Seimo išėjote pats, pavasarį bandyta jus pašalinti iš Socialdemokratų partijos ir, atrodo, šįkart tikrai būsite iš jos pašalintas. Gal esate gimęs po nelaiminga žvaigžde?
– Na, jūs ir pasikapstėte. Tik nepaminėjote, kad dar ir iš Užsienio reikalų ministerijos pats išėjau. Ten nepatiko, kad niekas neturi savo nuomonės ir visi pataikauja proamerikietiškai politikai. Bet aš manau, kad esu laimingas. Juk iš mokyklos tai neišmetė.
– Galbūt tėtis ėjo pasikalbėti su mokyklos vadovais, kad paklydusiam sūnui būtų atleista už nuodėmes?
– Buvo kalba, kad aš pereičiau į vakarinį skyrių, nes pamokų nelankiau. Vienintelis nenoras patekti į tarybinę kariuomenę mane privertė susigriebti paskutinėse klasėse ir aš pradėjau stropiau mokytis. O šiaip buvau chuliganas, faktas.
– Pastarieji jūsų vieši pareiškimai skandalingi. Jūs paminate elitinį meną, atvykęs į renovuojamą mokyklą grasinate atleisti jos direktorę arba paskelbiate, kad nacionalizuosite dienraštį „Lietuvos rytas“. Daugelio nuomone, tokie pareiškimai prasilenkia su sveika logika.
– Dėl elitinio meno aš buvau netikslus. Paskui gailėjausi pasakęs, kad elitinį meną ir turi remti elitas. O „Lietuvos rytas“ buvo neskaidriai privatizuotas. Tai buvo darželis, kurį vadovai įsigijo už 9 tūkst. litų. Laikraščio vadovybė nesąžininga, yra įrodymų apie neskaidrią veiklą ir šokiruojančiais būdais gaunamą reklamą. Juk negali kažkoks laikraščio redaktorėlis vadovauti valstybei.
– „Lietuvos ryto“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Rimvydas Valatka prasitarė, kad tokias mintis gali sakyti tik žmogus, gydęsis pas aiškiaregę Leną Lolišvili. Ar tikrai pas ją lankėtės?
– Taip, keletą kartų studijų laikais pas ją lankiausi. Apie 1991–1992 m. Tada L.Lolišvili buvo Alytuje, kur gyveno keletas mamos giminių. Dar paauglystėje, dėl rūkymo įsigijau bronchitą. Rūkydavau šaltame ore, esant minusinei temperatūrai. Rūkiau „Kosmosą“, „Primą“, „Kastytį“. „Klaipėdą“. Niekaip nepavyko bronchito atsikratyti. Mama sužinojo apie ją ir aš ten keletą kartų nuvažiavau, bet L.Lolišvili nepadėjo. Ligos atsikračiau grūdindamasis. Ar dar rūkau? Taip, retkarčiais.
– Esate revoliucionierius, akiplėša, aktyvus kovotojas. Kokias asmenybes pavadintumėte savo idealais?
– Jų yra keletas. Pavyzdžiui, gražus vardas Algirdas, ir rimtas kunigaikštis buvo. Jis vykdė labai gerą politiką, plėtė Lietuvos įtaką į rytus. Buvo priėjęs iki Maskvos, tik šmikis neužėmė jos.
Jeigu Europoje – Švedijos premjeras Olofas Palme, legendinis socialdemokratas premjeras, pasiekęs gerovę valstybėje ir išvystęs aktyvią tarptautinę taikos diplomatiją. Kadangi esu kovotojas, man patinka ir Winstonas Churchillis, revoliucionierius Che Guevara.
Laura Čyžiūtė
