Lietuviai, be darbo, turėtų labiau vertinti šeimą, draugus, laisvalaikį ir religiją, įsitikinęs filosofas, profesorius, buvęs Bogotos meras ir kandidatas į Kolumbijos prezidentus Antanas Mockus.
„Mano sapnas yra, kad lietuviai įprasmintų ne tik darbą, bet prisimintų ir šeimą ar draugus, laisvalaikį ar religiją. Jie tada nepanašės kaskart vis labiau į japonus. Japonijoje dažnai jauni žmonės, kurie neišlaiko egzaminų į universitetą, lieka gyventi namuose, gyvena labai diskretų gyvenimą, mažai išeina iš kambario, pasitraukia iš socialinio gyvenimo. Labai gerai, kad darbas toks svarbus, bet reikia saugotis nuo per stipraus savęs kaltinimo“, – sakė A. Mockus antradienį Užsienio reikalų ministerijoje, kur garbų svečią priėmė Lietuvos diplomatijos vadovas Audronius Ažubalis.
Profesorius kaip dvi priešingybes pateikė Kolumbijos gyventojų ir japonų pavyzdį.
„Kolumbijoje, jei dalykai nesiklosto gerai, 99 proc. atvejų yra kas nors kitas kaltas. Japonai, jei kas nors įvyksta blogai, sako: kuo aš nusikaltau? Ir dažnai pasidaro “charakirį„... Lietuviai yra arčiau japonų negu kolumbiečių“, – pakankamai sklandžia lietuvių kalba kalbėjo A. Mockus.
Mokslininko ir žymaus Kolumbijos politiko įsitikinimu, pasimokyti galima iš abiejų šalių ir reikia ieškoti balanso.
„Visame pasaulyje svarbiausias dalykas žmonėms yra šeima, paskui normaliai Vakarų kraštuose antras dalykas yra draugai ir trečias dalykas – darbas, o Lietuvoje ir buvusiuose socialistiniuose kraštuose pirmoje eilėje šeima, antroje eilėje yra darbas ir trečioje – religija“, – dėstė A. Mockus.
Lankydamasis Lietuvoje profesorius sako jaučiąs, kad mūsų šalis „maždaug įvertina savo padėtį, bando turėti aiškesnį pašaukimą“.
„Nepriklausomybės pradžioje buvo daugiau vaizduotės ir savimi pasitikėjimo. Lietuva labai kentėjo dėl rusų okupacijos, bet pasitikėjimas savimi buvo aukštas, ir galiausiai jie buvo pasidarę neįtikėtinai gudrūs tvarkytis su sovietų padėtimi. Buvo patriotiškas taikus sąjūdis, bet po to kyla kitas momentas – realizmo, ir lietuviai pasidaro daugiau kuklūs, rengiasi panašiau į Europos žmones“, – įspūdžiais dalinosi A. Mockus.
Į klausimą, ar jaučiasi svarbus Lietuvai, profesorius, kaip ir į kitus, atsako filosofiškai ir kukliai, nesididžiuodamas.
„Kai kurie žmonės perdeda, labai giria, ir aš tikrai esu dėkingas, nes kitų žmonių nuomonės yra svarbios. Bet kai kurie filosofai mano, kad atvirkščiai – žmogus tiktai gali būti teisingas, jei nutolsti nuo to, ką kiti žmonės galvoja, ir pats bandai teisingai spręsti savo sąžine ir savo žiniomis“, – sakė A. Mockus.
Žymus politikas sakė Lietuvoje į prezidentus nekandidatuosiąs, o kaip bus Kolumbijoje – pamatysime.
„Kolumbijoje kai kurie žmonės labai remia ir nori, kad vėl būčiau kandidatu. Kol kas bandau geriau suprasti dalykus. Vaikai kartais būna labai agresyvūs, kai užsinori ledų arba saldainio, bet reikia stengtis gyvenime turėti aiškius tikslus, ir kad jie nepavirstų į tuos ledus ar tą saldainį“, – analogijų nevengė A. Mockus.
A. Mockus Lietuvoje viešės maždaug savaitę ir dalyvaus liepos 3–5 dienomis vyksiančiame XV pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume.
Žymusis Kolumbijos politikas yra lietuvių emigrantų Alfonso ir Nijolės, kurie atvyko į Pietų Ameriką po Antrojo pasaulinio karo, sūnus, labiausiai pagarsėjęs kova su nusikalstamumu ir savo ekscentriškumu.
Komendanto valanda vyrams, siekiant sumažinti nusikalstamumą, siūlymas suteikti sukilėliams žodžio laisvę, kad jie vietoj ginkluotos konfrontacijos rinktųsi diskusiją, studentams atsuktas nuogas užpakalis – tai tik keli charizmatiškojo politiko, profesoriaus poelgiai, patraukę pasaulio žiniasklaidos dėmesį.
A. Mockus du kartus buvo Kolumbijos sostinės Bogotos meras. 2010 metais jis, kaip Žaliųjų partijos kandidatas, dalyvavo šalies prezidento rinkimuose ir pateko į antrąjį turą, tačiau pralaimėjo valdančiosios partijos kandidatui Juanui Manueliui Santosui.
