Po krikščionių demokratų (CDU) posėdžio A.Merkel susitiko su žurnalistais ir paskelbė daugelio lauktą naują Wolfgango Schaeuble paskyrimą finansų ministru.
Tačiau ji žengė netikėtą žingsnį paskirdama septynių vaikų motiną Ursulą von der Leyen pirmąja Vokietijos gynybos ministre moterimi. Šios naujienos sukėlė karštligiškas žiniasklaidos spėliones, kad 55 metų būsimoji ministrė dabar yra A.Merkel numatytoji politinė įpėdinė.
„Jos lauks įdomi, labai sunki užduotis, ir aš esu tikra, kad ji ją atliks labai gerai“, – sakė A.Merkel. Anksčiau Socialdemokratų partijos (SPD) – jaunesniosios partnerės valdžios pasidalijimo koalicijoje – lyderis Sigmaras Gabrielis paskelbė, kad taps A.Merkel vicekancleriu ir vadovaus „superministerijai“, atsakingai už ekonomikos ir energetikos politiką.
Frankas-Walteris Steinmeieris grįš kaip užsienio reikalų ministras. Šiame poste jis dirbo pirmąją A.Merkel kadenciją 2005–2009 metais, kai ji taip pat vadovavo kairiųjų ir dešiniųjų „didžiajai koalicijai“.
SPD tesėjo pažadą pusę jiems vyriausybėje tekusių vietų skirti moterims.
Kairiajam sparnui priklausanti SPD generalinė sekretorė Andrea Nahles turi tapti darbo ministre ir dalysis atsakomybe dėl pirmojo Vokietijoje minimalaus darbo užmokesčio – sąlygos, kurią SPD iškėlė dėl prisijungimo prie A.Merkel vyriausybės – įdiegimo.
Partijos pirmininko pavaduotoja Manuela Schwesig (Manuela Švezig) turi perimti šeimos politiką, o SPD iždininkė Barbara Hendricks vadovaus Aplinkos ministerijai.
S.Gabrielis sakė, kad kita SPD lyderio pavaduotoja, Aydan Ozoguz, taps imigracijos, pabėgėlių ir integracijos valstybės ministre. Tai aukščiausias postas, kokį tik Vokietijoje yra užėmusi moteris iš šalies 3 mln. turkų bendruomenės.
Nuodų taurė
U.von der Leyen, kylanti CDU žvaigždė, kartais atvirai mesdavo iššūkį A.Merkel politikos klausimais.
Naujausias toks kartas buvo šiais metais, dėl raginimo įvesti įpareigojamas kvotas vadovėms moterims. Skirdama jai svarbų gynybos ministro postą A.Merkel parodė, kad nelaiko pykčio, ir kaipmat sukėlė gandus apie šviesią U.von der Leyen politinę ateitį Berlyne.
„Su šiuo paskyrimu ji galutinai išlaviravo CDU viduje iki kronprincesės vaidmens“, – apie U.von der Leyen rašė interneto naujienų svetainė „Spiegel Online“.
„Superministerija“, kuriai vadovaus S.Gabrielis, buvęs aplinkos ministras, turi prižiūrėti Vokietijos pereigą nuo branduolinės energetikos prie didesnio atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo.
Šį pokytį nulėmė A.Merkel staigus sprendimas iki 2022 metų uždaryti visus Vokietijos branduolinius reaktorius, priimtas po Japonijos Fukušimos branduolinės nelaimės 2011-ųjų kovą.
Dėl šio radikalaus politikos pasikeitimo pabrango energija vartotojams ir padidėjo „šiltnamio efektą“ sukeliančių dujų išmetimas, nes šalis energijos tiekimo trūkumą ėmė kompensuoti anglimis.
Daugelis analitikų S.Gabrielio paskyrimą laiko A.Merkel jam įteikta nuodų taure – atsižvelgdami į jo laukiančios užduoties sunkumą. S.Gabrielis gali būti kanclerės varžovas 2017 metais, jeigu ji sieks ketvirtos kadencijos.
„Mūsų laukia sunkus darbas, – pripažino S.Gabrielis, tačiau pridūrė: – Šia (ministrų) kabineto sudėtimi įvykdomi SPD pageidavimai.“
Analitikė Claire Demesmay iš Berlyne įsikūrusio instituto „German Council on Foreign Relations“ sakė, kad A.Merkel ir grįžtantis jos užsienio reikalų ministras F.-W.Steinmeieris palaiko gerus darbinius santykius, nors skirtingai vertina tokias sudėtingas šalis kaip Rusija.
„Jis visuomet propaguodavo pragmatiškesnę prieigą dėl politikos Rusijos (atžvilgiu), ragindamas (dalyvauti) dialoge, o Angela Merkel laikėsi griežtesnės pozicijos“, – sakė C.Demesmay.
A.Merkel gyrė W.Schaeuble, pagrindinį Vokietijos „griežtos meilės“ atsako į euro zonos krizę architektą, ir sakė, kad jis gynė „euro stabilumą ir su tuo susijusią politiką“.
Bundestagas – žemieji parlamento rūmai – oficialiai A.Merkel išrinks antradienį; tada taip pat bus prisaikdintas naujasis ministrų kabinetas.
Vokietijoje, pagrindinėje Europos ekonomikoje, jau beveik tris mėnesius tvyro politinis netikrumas – po rugsėjį įvykusių visuotinių rinkimų, kuriuose A.Merkel ir jos krikščionių demokratų blokas triumfavo, bet negavo valdančiosios daugumos.
Po rinkimų pradėtos derybos dėl koalicijos su gerokai mažiau balsų gavusia ir antroje vietoje likusia SPD truko septynias sunkias savaites.
S.Gabrielis koalicijos paktą pateikė precedento neturinčiam įpareigojamam SPD narių balsavimui ir šis paktas, kaip rodo šeštadienį jo paskelbti rezultatai, gavo 76 proc. balsų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
