Naujininkuose išrinktas Seimo narys Artūras Melianas stebisi, kodėl sostinės savivaldybė tik 2014 metais rengiasi padėti spartų romų iškeldinimą iš taboro Kirtimuose ir ragina tai daryti nedelsiant. Romų kaimynystė Naujininkų gyventojams jau seniai perpildė kantrybės taurę.
Parlamentaras ragina imtis iškeldinimo programos, o ne rengti parodomąjį kelių namų nugriovimą.
„Naujininkų seniūnijos gyventojams seniai įgriso ir išvargino dalies taboro gyventojų bėdos – narkotikų prekyba, vagystės ir kt. Taigi Vilniaus miesto savivaldybė ir kitos atsakingos institucijos privalo iškeldinti šią nelegalią gyvenvietę, neapsiribojant tik parodomuoju kelių pastatų nugriovimu. Tam reikia vykdyti plačią iškeldinimo programą, kurioje reikia numatyti romų apgyvendinimą socialiniuose būstuose, integravimą į darbo rinką ir visuomenę. Keista, kad siūloma tai daryti tik 2014 metais“, – sako A. Melianas.
Vykdydamos teismo nutartį, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI) ir Vilniaus miesto savivaldybės tarnybos pirmadienį Kirtimų tabore, Čigonų gatvėje, nugriovė tris nelegalius statinius. Laukiama analogiško teismo sprendimo dėl dar 7 pastatų tabore.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija įteikė dar 12 rašytinių dokumentų pastatų savininkams dėl nelegalios statybos, primena ELTA.
Iš viso Kirtimų čigonų tabore stovi apie 100 pastatų.
Prieš kelerius metus tabore irgi buvo griaunamos lūšnos. Taboro gyventojai ilgai teisybės ieškojo teisme, reikalavo milijoninių kompensacijų. Iš savivaldybės buvo prisiteista 100 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2010–ųjų rugsėjo pabaigoje konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė atliko neteisėtus veiksmus ir yra atsakinga už neteisėtą ginčo statinių nugriovimą romų taboro teritorijoje, Kirtimuose, Vilniuje.
Teismo teigimu, savivaldybė, griaudama statinius, viršijo savo kompetenciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, savivaldybė nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams grėsė toks realus ir akivaizdus pavojus, jog ginčo statinius buvo būtina nugriauti nedelsiant, t. y. įstatymų nustatyta tvarka nelaukiant, kol kompetentingos valstybės institucijos kreipsis į teismą dėl jų nugriovimo ir bus priimtas atitinkamas sprendimas.
Nuo 2008 metų dėl savavališkų statybų Vilniaus romų taboro teritorijoje iš viso buvo surašyti 8 savavališkos statybos aktai ir reikalavimai pašalinti šių statybų padarinius. Iš jų, be pirmadienį griaunamų statinių, įvykdytas tik vienas reikalavimas – statytojai savavališkai pastatytą namą nugriovė patys. Dar vieno savavališkai pastatyto statinio savininkas nėra įvykdęs teismo priimto sprendimo nugriauti statinį.
Vilniaus miesto savivaldybė sprendžia romų integracijos problemą ir sieks gauti Europos Sąjungos paramą, kad nuo 2014 metų galima būtų pradėti spartų romų iškeldinimą iš taboro.
Pasak Vilniaus mero Artūro Zuoko, patys romai tvirtina, kad užauginti vaikus gerais visuomenės piliečiais čia neįmanoma. Kas ten gyvena – visi įtraukiami į nusikalstamą veiklą ar narkotikų vartojimą.
„Vilniaus miesto savivaldybės ir policijos veiksmai per tam tikrą laiką problemą gali sumažinti ir sieksime, kad tokios vietos kaip taboras Vilniaus žemėlapyje ateityje neliktų“, – sako meras.
Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad romams, kaip ir visiems vilniečiams, galioja tos pačios įstatymų normos. Pernai jiems skirta socialinė pašalpa siekė beveik 625 tūkstančius litų, praktiškai visi vaikai mokyklose maitinami nemokamai, taboro gyventojai aprūpinami kietuoju kuru, savivaldybė sumoka už atliekų išvežimą.
