Dalis mūsų žmonių dar ir dabar žavisi viskuo, kas vakarietiška. Suprantama, kad ypač vyresniems Vakarai visada asociavosi su: gausa gražių prekių, spindinčiomis parduotuvių vitrinomis ir, aišku, sekso filmais. Viso to Sovietų Lietuvoje nebuvo. Dar vakarietiškas gyvenimas buvo priimamas kaip absoliutus gėris, tuo tarpu visa, kas sovietiška - nediskutuotinai buvo absoliutus blogis. Po dvidešimties metų realaus gyvenimo Vakaruose ir pagal jų primestą mums gyvenimo būdą daug kam ta euforija baigėsi. Pasirodo, visose socialinėse formose - ar tai socializmas, ar kapitalizmas ar sovietinė sistema - yra savų bėdų ir problemų. Viena neginčijama tiesa: niekas iš niekur neatsiranda. Tai yra, bet kokios gėrybės - ar materialinės ar dvasinės - kultūrinės - veltui negaunamos, jas reika įsigyti. Tam reika pastangų. Pačių įvairiausių, bet vėl gi (esminė taisyklė) - privalai iš kažkur prasimanyti pinigų. Tai galima pasiekti dirbant arba vagiant. Didesnė dalis vis tik pasiekiama dirbant. Juk jei visi vogs, tai tiesiog nebus iš ko vogti. Todėl manau, sutiksite, kad nepriklausomai kokioje santvarkoje gyvename, svarbiausia yra galimybė dirbti ir už tą darbą gauti padoraus gyvenimo vertą atlygį.
O kaip tuomet įvardyti tokią sistemą, kurioje žmogus negali gauti darbo? Manau, kad tai antihumaniška sistema. Žmogus, negaunantis darbo išgyvena, ne tik materialinius nepriteklius, jis yra sugniuždomas ir moraliai, sunaikinamas kaip asmenybė. Apie kokias moralines vertybes ir žmogišką orumą galime kalbėti, kai reikia žemintis, prašinėti nors kokio darbo, nors kokio pragyvenimo šaltinio. Laisvosios rinkos fundamentalistai - fanatikai apsiputoję teigia ,kad kiekvienas šioje sistemoje turi galimybę pasirinkti. Leiskite paklausti - iš ko? Suprantu, jei gimei turtuolio šeimoje, - tuomet tikrai gali. Gali ir tuo atveju, jei gimdytojai prilindę prie valdžios ar turi geras pajamas, tu turi galimybę gauti gerą išsilavinimą ir turi šansą gerai įsitaisyti pats. Tačiau didesnė dalis bet kurios valstybės gyventojų nėra verslininkai ar valdžios žmones. Jie, sunkiai dirbdami vos galą su galu besuduria. Ir jei gimei tokioje šeimoje, ir jei nesi apdovanotas išskirtiniais gabumais - esi pasmerktas per savo gyvenimą taip ir nepasijusti oriu žmogumi. Deja, bet tai realybė. Darbą gauti sunku arba „rinksies“ tokį, kokį gausi. Algą imsi ne tokią, kokią turėtum gauti už atliekamą darbą, o tokią, kokią tau nuspręs mokėti tavo arogantiškas ir ne žmogumi, o tik darbo jėga tave laikantis darbdavys. Tai mūsų gyvenimo realybė. Dabar klausiu: ar ji morali? Aišku ne. Manau, šie mūs darbo santykiai turi būti įvardijami kaip XXI amžiaus neovergovinė sistema. Nors šios ciniškos ir super išnaudotojiškos sistemos propagandinė mašina kasdien rėkia, kad tai neišmatuotų galimybių, svaiginančių pasiekimų rojus žemėje. Tikrai, teisybės dėlei reikia pripažinti: rojus žemėje egzistuoja pirmiausia tam 1% Žemės gyventojų, kurie valdo pusę planetos turtų. Vidutiniškai labai gerai gyvena nuo 5 iki 10% šalies gyventojų. Todėl labai svarbu buvo auginti taip vadinamą vidurinįjį gyventojų sluoksnį. J AV iki krizės jis siekė apie 75% gyventojų. Tai tikrai daug. Tačiau krizė apnuogino tokius giluminius šios visuomenės degradacijos ir išsigimimo klodus, kad pažvelgus pro išorinį fasadinį blizgesį bloga darosi. Gana nemaža dalis žmonių, paveikta juos kasdien „zombinančios“ žiniasklaidos ir šou verslo industrijos, yra įtikėjusi, kad kitaip ir būti negali. Jiems viskas aišku: viską reikia perduoti į privačias rankas ir - gyvensime kaip rojuje. O visuomenėje ir toliau kuriama atmosfera - prieš šią XXI amžiaus neovergovinę santvarką kovoti neįmanoma, nes lyg tai alternatyvos nėra. Tad visuomenė kovoja prieš tai dviem originaliais būdais: emigracija arba neidami į rinkimus. Net nesusimąsto, kad cinikams politikams - tai kaip balzamas ant žaizdų. Tie kurie išvyksta, netrukdys jiems, nes išvyksta paprastai mąstanti visuomenės dalis. O darbo jėgos įsivešime iš trečiųjų šalių, - norinčių yra. Neis piliečiai į rinkimus - labai gerai, nes mūsiškiai tikrai ateis ir net negalvodami pabalsuos už tai, už ką liepsim.
Tad ar tokioje pseudodemokratijoje ir fundamentalios rinkos įkaite tapusioje šalyje su marionetine vidutiniokų gobšuolių ir garbėtroškų valdžia ar galima tikėtis padoraus atlygio už savo darbą? Ne ekonominiai santykiai, aprašyti vadovėliuose, nulemia jums mokamą atlyginimą. Juk atlyginimas turėtų būti teisingas ir mokamas už jūsų fizinį ir intelektualinį indėlį .Deja, tai tik teorija. Ši teorija kažkiek dar veikia tada, kai rinkoje tikrai trūksta darbo jėgos. Tačiau pasidomėkite, kiek per kapitalizmo istoriją taip buvo. Labai retai, arba tai kartais galioja tik atskiroms profesijoms. Ir pastebėkite ,kad turtingieji patys tos naujos vertės sukurti nesugeba. Girdžiu sufleravimą ji investuoja. Tai - gražiai įpakuotas melas. Naująją vertę sukuria tik žmogus. Būtinos ir finansinės lėšos, bet jos neduos gyvybės be žmogaus. Būtina nepamiršti, kad ir tose investicijose jau slepiasi gan nemaža dalis iš visų dirbančiųjų tiesiog atimtų(pavogtų)lėšų jiems nesumokant už jų darbą tiek ,kiek jie realiai uždirbo. Štai mažytė ekonomikos ir moralės pamokėlė iš Lietuvos. Po Rusijos krizės 2000 metais šalies įmonių pelnai tesiekė 0,5 milijardo litų ,o 2008 jau 17 milijardų litų (augimas - net 34 kartus). Tuo pačiu metu vidutinė alga teišaugo vos 2 kartus ,o pensijos - tik 1,5 karto. Ar neaišku, kas ką apvogė? Deja, valdžia ištikimai ir dabartinės žiaurios krizės sąlygomis ir toliau tarnauja tik tai 10% turtingųjų, nors demagogiškai teigia ką kita. Bent Lietuvoje nė viena partija apie tai nekalba. Tai kuo jos skiriasi viena nuo kitos? O būtent čia ir slypi visa ko esmė. Įdomiausia, kad apie būtinumą mažinti mokesčius girdime dažnai, o apie vargetų atlyginimą, tesiekiantį kelis šimtus eurų, retai. Įdomiausia, kad šios problemos glūdi ne materialinės veiklos arba žmonijos kūrybinio potencialo atsiskleidimo sferoje. Žmonijos kūrybinis potencialas kaip niekada didelis. Kokie grandioziniai mokslo pasiekimai ir jų pritaikymas mūsų gyvenime? Vadinasi, ne čia problema. Problema - žmonių santykiuose. Darbo santykių raida ir būklė Lietuvoje yra tokioje tragiškai degraduojančioje padėtyje, kokioje dar niekada nėra buvę. Melas, atviras cinizmas kasdien sklindantis iš TV ekranų, interneto portalų, jėgos kulto, apgavysčių viešas propagavimas ir suprantama amoralumas. Visuomenė yra vertybių išsižadėjimo kryžkelėje. O koks per pastaruosius metus vykdomas žiaurus puolimas prieš šeimą. Bandoma įteigti, kad tai... atgyvena. O kaip specialiai supriešinamos kartos: dirbantieji ir pensininkai ,mamos ir pensininkai, neįgalieji ir pensininkai, vaikai ir tėvai. Visa tai daroma, kad suskaldytą visuomenę, degradavusią visuomenę lengviau paversti pigia darbo jėga, abejingų piliečiu - ne - paklusnių „mėsos gabalų“ minia.
Tautos Ateities Forumas(www.taf.lt) stebėdamas ir analizuodamas dvasinio, moralinio visuomenės degradavimo procesus, mato juose tą organizuojančią ir nukreipiančią ranką, apie kurią tyli ir partijos, ir žiniasklaida. Tad TAF ir kviečia visuomenę: atsibuskit. Pabandyti perimti iniciatyvą ir pakovoti už kuriančią, bendradarbiaujančią visuomenę.
O kokia Jūsų nuomonė apie tai? Kviečiame pradėti diskusiją.
