„Stimul Plius“ komandos vadovas Aleksandras Malakauskas portalui „Balsas“ išsakė nusivylimą vyr. teisėjo nuosprendžiu diskvalifikuoti jo komandos narį Vladimirą Kokorevą dėl „Velomaratone“ įvykusio incidento su Latvijos sportininku, tačiau tiki, kad tai bus gera pamoka ateityje vyksiančioms dviračių varžyboms.
– Aleksandrai, kaip tu priėmei vakar paskelbtą „Velomaratono“ teisėjų kolegijos verdiktą dėl V. Kokorevo diskvalifikavimo?
– Aš vis dar esu šoke. Nuo tos dienos, kai įvyko šis incidentas, aš kasdien apie tai galvoju ir bandau kažką pakeisti. Galiu pasakyti, kad nesitikėjau tokio galutinio teisėjų sprendimo. Tikrai nesitikėjau. Aš tikėjausi, kaip ir daugelis, su kuo teko kalbėti, kad teisėjai teigiamai atsakys į mūsų protestą.
Mums Vova [Vladimiras Kokorevas,– „Balsas.lt“] – yra nugalėtojas. Vladimiras labai rimtai ruošėsi šioms varžyboms. Daug įdėjo darbo ir pastangų... Ką padarė Kokorevas trasoj, tai nuvažiavo nuo dviejų stiprių latvių ir dar atvežė jiems 35 sekundes, tai yra nerealus žygdarbis, vertas pagarbos. Visi, kas tai matė, tą puikiai supranta.
Latviai norėjo pagudrauti, pradėti tam tikrą dviratininkų žaidimą, ir tai yra normalu: kai nuvažiuoja du žmonės iš vienos komandos, o kitas yra svetimas, be abejo, turi laimėti vienas iš jų, čia yra taisyklė. Bet jiems nepavyko to padaryti, nes Vladimiras, nutaikęs lemiamą momentą, nuvažiavo nuo varžovų ir įrodė, kad jis buvo tą dieną stipresnis.
Niekaip negaliu dar susitaikyti su tokiu verdiktu, bet teisėjai, matyt, atsiribojo tam, kad įdėtų kuo mažiau pastangų, kad kažkas būtų pakeista.
– O kas, tavo požiūriu, galėjo būti kitap?
– Na, visų pirma, noriu pasakyti, kad vyr. teisėjas Valentinas Rutkauskas turi didelę patirtį ir teisėjo licenziją. Jis teisėjavo netgi mano laikais, kai aš sportavau ir viskas buvo kaip ir gerai, bet šįkart jis susidūrė su ginčijamu momentu ir, mano manymu, padarė didžiulę klaidą.
9-ame rate, kai liko dar 13 km (atstumas nėra mažas), posūkyje prie Baltojo tilto, kuris buvo 180 laipsnių, vienas iš latvių pradėjo spaust Kokorevą prie kelkraščio ir Kokorevui trukdė aplenkti savo varžovą. Pagal taisykles to neleidžiama daryti.
Tuomet Vladas, mano manymu, padarė protingiausią ir vienintelį sprendimą, kurį gali padaryti sportininkas, kuris siekia pergalės, ir supranta savo padėtį.
Jis posūkyje pradėjo lenkti latvį pro vidinę posūkio pusę. Be abejo, tai rizikinga, nes trajektorijos nevienodos, trajektorija buvo palankesnė latviui. Tuo metu, kai jisai lenkė priešininką, atsistojo ant pedalų... Vladimirui išsprūdo pedalas, jis užkabino priekinį latvio ratą. Dviratininkai su manimi sutiks, kad tokį triuką specialiai (dar ir teisėjas važiavo iš galo) padaryti sudėtinga.
V. Rutkauskas tai matė, bet nieko nepasakė. O turėjo privažiuoti, pagal taisykles, ir pradžiai įspėti, o jeigu nutarė diskvalifikuoti sportininką, tai iš karto po šio incidento, jeigu buvo taip nutaręs.
– Gal teisėjo pasyvumą būtų galima paaiškinti tuo, kad per paskutinį (10-tąjį) ratą jis nesugalvojo, kokį sprendimą priimti?
– Galėjo būti ir taip. Jeigu iškart to nepadarė, po 5 minučių jis pagalvojo, kad jau kaip ir per vėlu.
Bet kodėl teisėjas leido Kokorevui važiuoti visą ratą?? Žiūrint vien iš žmogiškos pusės: jeigu tu važiuoji ir žinai, kad tu jį „nuimsi“, tai kam leisti jam kankintis??
Jeigu jis buvo nutaręs jį diskvalifikuoti,– ką ir pasakė organizatoriams po finišo,– tai reikėjo privažiuoti ir pasakyti iš karto. Na gerai, tegul paskui Kokorevas ir toliau važiuoja (čia jau jo asmeninis reikalas), bet jisai būtų perspėtas, kad turi diskvalifikaciją ir žinotų, kad jeigu važiuos iki galo, bus „nuimtas“. Bet teisėjas nieko nepasakė. Tai labai keista.
Tuo labiau, kad finale jis priėmė sprendimą sukeisti vietas – o tokios nuobaudos net nėra.
Dar vienas labai svarbus momentas! Pagal taisykles, negalima nuo vairo atitraukti abiejų rankų. Visi veiksmai – ne finišo tiesiojoj – kaip ir leidžiami. Su pečiu pasistumdyt, su alkūne, su keliu, ir pan., tik rankų negalima paleisti (teisėjas turėjo tą žinoti). Bet Kokorevo rankos buvo ant vairo, vadinasi – pažeidimo nebuvo. Mano manymu, maksimaliai – ką turėjo padaryti V. Rutkauskas, tai akivaizdžiai įspėti abu sportininkus.
– Kas tau dar, kaip komandos vadovui, sukėlė nepasitenkinimą?
– Apdovanojimų ceremonija... Po finišo juk prasidėjo didžiulis cirkas. Vladą pakvietė ant pakylos, žmogus pradėjo pasakoti, kaip jis važiavo, kas kaip, 10 – 15 min. euforijos. Po to jis prieina prie manęs ir sako – kad jį nori „nuimti“!
Teisėjas turėjo oficialiai su mikrofonu paskelbti, kokiu pagrindu nugalėtoju paskelbtas Janis Rezins, kuris finišavo antras. Kiek mačiau iš to paties V. Rutkausko akių, jis buvo pasimetęs. Renginio vedantysis irgi nesuprato, kas įvyko. Visi juk matė, kad laimėjo V. Kokorevas, tai kodėl jam skirta 2 vieta?? Jokių paaiškinimų nebuvo. Visa dviratininkų bendruomenė ligi šiol nesupranta, kaip tai galėjo atsitikti...
Po tokių svarstymų kyla klausimas, ar V. Rutkauskas tikrai yra tas žmogus, kuris turėjo teisėjauti varžybose?
– Galbūt į šį klausimą geriausiai galėtų atsakyti lenktynių organizatoriai?
– Na, organizatoriai čia nei prie ko. Kaip man pasakė B. Vanagas, jie organizavo, jie pasamdė žmogų, kuriuo pasitikėjo ir tai buvo vienintelis ir geriausias žmogus iš tų, kas buvo. Galbūt iš tikrųjų nėra to pasirinkimo Lietuvoje, mažai varžybų, mažai aukšto rango žmonių. O gal ir neieškojo.
Nemanau, kad organizatoriai čia kalti, jie surengė šventę ir šventė tikrai pavyko, o visą tą „cirką“ padarė vyr. teisėjas.
– Kaip pakomentuotum sklandančius gandus, kad „Stimul Plius“ komandai pateikus protestą, teisėjas paprašė kyšio?
– Na, aš nenoriu galvoti, kad Lietuva pasiekė tokį lygį – net iki korupcijos. Žmogus, matyt, neperskaitė renginio nuostatų, nežinojo, kokia numatyta suma. Pinigų prisegimas egzistuoja visur – Europoj yra 100 eurų, pas mus nuostatuose buvo parašyta 100 litų,– o jis paprašė 100 eurų. Aš manau, kad jis paprasčiausiai neperskaitė ar neįsigilino. Nemanau, kad čia kokia korupcija, nenoriu tuo tikėti.
– Kokių veiksmų žadate imtis toliau?
– Šioje istorijoje tikrai dar nepadėtas taškas. Mes dabar eisim iki galo. Klibinam, judinam, rodom, kad mes egzistuojam, kad esam gyvi, kad kažką darom. Ir mes darysim, tikrai.
Po 3-4 dienų nuo „Velomaratono“, mes padavėme prašymą Vyriausybei išnagrinėti šį įvykį, kadangi tai buvo mūsų premjero įsteigta taurė. Dublikatą atidavėme organizatoriams, jie priėmė, viskas gerai. Iš organizatorių jokių priekaištų nebeturiu. Užvakar dar padaviau raštą Teisėjų sąjungos pirmininkui, bet jis užstrigo dviračių federacijoje (po Anykščių maratono bandysiu išsiaiškinti kodėl).
Mūsų tikslas sugrąžinti taurę. Aišku, mes suprantam, kad prizų mes nebeatgausim, jie jau išvažiavo, bet taurė turėtų būti pelnytai grąžinta jos savininkui.
– Ar nelaikysite pykčio ir kitąmet dalyvausite „Velomaratone“?
– „Stimul Plius“ komanda kitąmet tikrai startuos. Turime norą ir bandysime kažką nuveikti.
Jeigu maratonus ignoruos daugelis gerų sportininkų, nukentės tik pats dviračių sportas. Ignoravimas nėra gerai. Mes visi dabar esam mėgėjai ir populiarinam šitą sportą. Nedalyvaudami mes šią sporto šaką stumtumėm atgal.
Be abejo, kitąsyk iš tokių incidentų reikia pasimokyti. Mūsų klubas tokios patirties neturėjo ir man teko (gal pirmąsyk gyvenime) įjungti kažkokius naujus jungiklius. Reikėjo padirbėti kaip komandos vadovui.
– Dėkoju už pokalbį ir linkiu sėkmės.
– Ačiū, tikrai nenuleisime rankų.
