Jis patvirtino, kad partijos susitarė nuosekliai kasmet didinti lėšas krašto gynybai. Taip pat buvo susitarta, kad lėšų didinimas kasmet turėtų būti nustatyti atskiru Seimo nutarimu, – kalbėjo politikas. – Tai yra svarbi naujovė, neleisianti šiam susitarimui likti tik geru noru. Tai leistų Lietuvos kariuomenei efektyviai planuoti visus strateginius darbus. Partijos taip pat susitarė, kad didinami biudžeto asignavimai būtų skiriami pirmiausia prioritetiniams sausumos kovų jėgų vienetų aprūpinimui: kario nešiojama prieštankine ginkluote, trumpo ir vidutinio nuotolio oro gynybos ginkluotė, pėstininkų kovinės mašinos.“
A. Kubilius džiaugėsi, kad partijos ganėtinai tiksliai apibrėžė prioritetus. „Manome, kad tai leis ateityje išvengti priekaištų, jog kariuomenės įsigijimai yra netinkami“, – pabrėžė politikas.
Pasak jo, pirmą kartą nemažas dėmesys buvo skirtas Rusijos „minkštųjų galių“ temai. „Ne mažiau svarbu, kad politinės partijos įsipareigojo siekti NATO sąjungininkų karinių dalinių ir aljanso kolektyvinių jėgų nuolatinio buvimo Baltijos regione“, – priminė A. Kubilius.
Kiek vėliau A. Kubilius pabrėžė, kad partijos pasiekė susitarimą, kaip turi būti vertinami santykiai su Rusija. „Iki šiol pasigirsdavo naivių pažadų, kad santykius su Rusija galime „perkrauti“, kad galima tikėtis geresnių santykių. Tačiau dabar partijos pripažino, kad iš Rusijos politikos kyla pagrindinės nacionalinio saugumo grėsmės. Jos nėra išsprendžiamos. Lietuvos ir Rusijos ekonominis bendradarbiavimas kelia iššūkius nacionaliniam saugumui, gali daryti mūsų šalies verslo atstovus labai pažeidžiamus, – kalbėjo A. Kubilius. – Lietuvos partijos pagaliau atsikrato iliuzijų, kaip gali klostytis mūsų santykiai su Rusija.“