Jis nusistebėjo valdančiosios daugumos lyderių teiginiais, neva ji per pirmą šimtą dienų tariamai padarė daugiau nei ankstesnioji per ketverius metus.
"Nesinori rimtai reaguoti į tokius savigyros persistengimus ir tokios naujosios mitologijos apie didelius nuveiktus darbus kūrybą, todėl Premjerui besiilsint pasinaudosiu laisvalaikiu mėgstamos žiūrėti laidos "Mitų griovėjai" pavyzdžiu ir pabandysiu vieną iš mitų detaliau panagrinėti", - sakė A. Kubilius, detaliai išanalizavęs šilumos ūkio pertvarką, pereinant nuo brangių dujų prie pigesnio biokuro deginimo 2009-2012 metais.
"Iš Premjero pasisakymų galima buvo suprasti, kad tokioje šilumos ūkio pertvarkoje į biokuro naudojimą iki šiol nieko nepadaryta, ir todėl Premjero atrasti 40 mln. litų iš ES lėšų, kurie bus skirti biokuro katilų statybai, yra tiesiog pirmas žingsnis į Premjero brėžiamą revoliucinę šilumos ūkio pertvarką. (...) Mūsų Vyriausybė 2008-2012 metais dėjo daug pastangų, kad iš ES fondų būtų skirta žymiai daugiau lėšų biokuro katilams įrengti. Tokių pastangų dėka per 2009-2012 metus iš viso biokuro diegimui įvairiose katilinėse Vyriausybė šioje finansinėje perspektyvoje iš Sanglaudos fondų skyrė 255,2 mln. litų, dar 38 mln. litų skirta iš Klimato kaitos programos lėšų, tai yra beveik 300 mln. litų, vietoje ankstesnės Vyriausybės numatyto tik 100 mln. litų", - sakė opozicijos lyderis, pateikęs ir daugiau faktais grindžiamų tokios pertvarkos įrodymų.
Pasak jo, iš viso panaudojus ES fondų ar Klimato kaitos programų lėšas 2009-2012 m. buvo įrengta 515,8 MW galios biokuro ir 27 MW galios biodujų katilų.
A. Kubiliaus teigimu, naujos Vyriausybės skiriami 40 mln. litų papildomų ES lėšų yra gera tąsa anksčiau pradėtų darbų, bet nėra kažkas ypatingai naujo ar didingo.
"2012 metų pabaigoje daugiau kaip pusė šilumos iš biokuro buvo gaminama pusėje visų šalies savivaldybių, o įgyvendinus visus dar 2012 metais pradėtus biokuro diegimo projektus tokių savivaldybių jau bus apie 60 nuošimčių. Tai reiškia, kad perėjimas prie biokuro jau yra įvykęs didžiojoje Lietuvos dalyje. Didžiausios su šiluma susijusios problemos yra Vilniuje, kuriame šiandieninė šilumos tiekimo monopolija visaip priešinasi konkurencijai", - sakė A. Kubilius.
Jo nuomone, šilumos gamybos perėjimas prie biokuro dar nereiškia, kad šilumos kaina bus maža. "Antai Biržų savivaldybėje, kurioje 75 nuošimčiai šilumos gaminama iš biokuro, kaina už šilumą yra viena aukščiausių Lietuvoje, o perkamo biokuro kaina didesnė nei dujos kainuoja Visaginui. Todėl šiuo metu ne mažiau svarbus uždavinys nei perėjimas prie biokuro yra įgyvendinti sistemines pertvarkas šilumos ūkyje, kurios neleistų šilumos tiekėjams piktnaudžiauti savo monopoline padėtimi ir kurios didžiuosiuose miestuose sukurtų sąžiningos konkurencijos šilumos gamyboje sąlygas", - mano Seimo opozicijos lyderis A. Kubilius.
